Diskusijos Gyvenimas

Buvusieji arba Ex

        
Vartotojo avataras

Svajūnė

Lankytojas
 
Pranešimai: 13
Vilnius

 1,447.20 Lt

Standartinė » 2006 Lap 08, 23:58

Parašykite linksmas ir liūdnas istorijas apie buvusias merginas ir vaikinus. Apie tai, kaip jautėtės su jais išsiskyrę.

Mano istorija kiek paini, bet... Tikiuosi, nors kas nors nepatingės jos perskaityti.

Man buvo septyniolika, jis metais vyresnis. Mano pirmoji meilė.
Pirmąkart jis užkalbino mane, kai su mama sėdėjau vienoje kavinukėje. Tais laikais ten rinkosi daug jaunimo, mat kiekvieną vakarą ten rodydavo kokį filmą, ir vis nemokamai. Vos jam prisėdus pamaniau, kad vaikinukas drąsus- ne visi išdrįstų kalbinti merginą, kai greta sėdi jos mama. O jis nepabūgo. Ir ne gana to sužavėjo mano mamą. Kai paprašė mano telefono numerio, padvejojusi daviau- juk vien už pastangas buvo verta atlyginti. Juolab, kad Jis dar ir atrodė itin žaviai.
Parašė jis man jau kitą rytą. Po poros dienų vėlei susitikom. Tąkart atsivedėm ir draugų- aš savo jis savo, kad jei kas, atsirastų žmonių, kurie palaikytų pokalbį. Keista buvo stebėti, kaip jis visą vakarą tyli, o aš pliurpiu su jo draugais, bet negi ožiuosies susitikus su žmogumi antrąkart.
Laikas bėgo, susirašinėjau su juo kasdien nuo ryto lig vakaro. Naktimis negalėjau užmigti. Susitikdavome retai, bet būdavo nuostabu. Po truputį pažinome vienas kitą.
Kartą jis pakvietė pašvęsti į jo kolektyvinį sodą. „Su draugais ir draugų merginomis“- tada sakė man, nes aš vis primindavau tą susitikimą, kai man teko bendrauti su visais jo draugais, ir mudviem neliko laiko. Vis tik šventė vyko kiek kitaip- vėlei buvo daug draugų, beveik nė vienos panos.. Maniau, kad viskas nueis veltui, nerasim minutėlės likti dviese... Pagelbėjo jo draugai- susiprato ir leido mums linksmai leisti laiką bučiuojantis, šnabždant viens kitam į ausį įvairius žodelius.
Tapom pora greičiau nei patys tai suvokėme. Dar nebuvo tvirtų meilės prisipažinimų- vis kartojau, kad kol nebūsim garantuoti, to nesakytumėme. Užtat prisipažinimai apie meilę, man ,rodės ir taip liejosi per kraštus- įvairios smulkmenos, kitoks dėmesys, kuriuo mane Jis apipylė, mane džiugino...
Deja, neilgam. Praėjus porai mėnesių, įvyko lemtingas vakarėlis, po kurio mūsų keliai išsiskyrė. Šventėm pas jo bičiulį. Linksmas vakarėlis, gera kompanija, daugybė alaus. Rodos, ko dar reiktų. Bet ne reikėjo tada dar ko nors, visko buvo per daug. Maniškis išgėrė per daug, pripylė pilnas grindis alaus, ėmė mane kone viduryje aikštelės nurenginėti... Jo draugai greitai susigaudė, kad tuoj dėl Jo kils rūpesčių, ir išlydėjo Jį namo- gyveno kaimynystėje. Man buvo prisakyta likti vakarėlyje, nes vienos nė už ką namo nepaleis.
Jis išėjo, likau viena, pusiau pažįstamų žmonių būryje. Manęs buvo atsiprašinėjama- išgėrę Jo bičiuliai vis prisiekinėjo, kad Jis taip neadekvačiai elgiasi tik, kai padaugina. Balius tesėsi, man neleido nuobodžiauti... Vakarėlio šeimininkas kiek persistengė ir mane, kaip geriausią jo draugo merginą įpareigojo išvesti pastarąjį laukan prablaivėti.
Taigi sėdėjau lauke ir blaiviau žmogų, kuris buvo net ne mano vaikinas. Šnekinau jį. Ilgainiui berniokas atkuto, ėmė taukšti apie mokslus, draugus, kaip negali rasti merginos, ir staiga... Nei iš šio nei iš to ėmė ir pareiškė- „Žinai, neturėčiau tau to sakyti, Jis tave tikrai baigia įsimylėti. Pats sakė... Bet tu būk su juo atsargi, jis pusantrų metų turi panelę. Pameni kažkas neseniai skambino(kažkam Jis neseniai teisinosi, kad nieko blogo nedaro, kad viskas gerai, ir jis gerai elgiasi), tai buvo ji- Julė“... Nepamenu, ką ten kalbėjau toliau, bet tą vakarą baigiau gerti visą likusį alų... Norėjau prasmegti skradžiai, pykau,.. Netgi troškau atkeršyti.. Ir atkeršijau- nors pati labiau nukentėjau nuo to keršto.
Keršijau aš tik labai įskaudinto žmogaus logikai suprantamu būdu, kuris dabar man kelia šypseną- padariau kvailystę. Tam vaikinui, kuris viską išpliurpė, pasiūlius draugystę- sutikau. Net likau nakvoti jo namuose, jo kambaryje, jo lovoje. Tiesa, nieko be bučinio berniokas taip ir negavo, ir negalėjo gauti... Nebuvau ir nesu pasileidusi...
Ryte susitikus su vaikinu jam nieko nesakiau, jo bičiulis irgi tylėjo- pati paprašiau, pasakiusi, kad pasakysiu pati- nors nė nemaniau su tuo vaikinu draugauti.
Tą pačią dieną parašiau Jam- savo mylimajam, kad noriu skirtis,- nepasakiau kodėl. Jis pats sužinojo, Vėliau net žinutę atsiuntė esą esu mažvaikė, esą galėjau prisipažinti ir jis būtų supratęs...
Keista, ar ne. Juk jei jau žmogų myli, tai kitam lengvai neatiduotum. O gal vaikinų kitokia logika?

Tada jaučiausi beprotiškai kalta. Vis ilgėjausi jo, bet parašyti ir atsiprašyti taip ir neišdrįsau. Bailu. Vis tik ar galima atleisti man už tokį poelgį- vis kartojau, manydama, kad galbūt tai buvo vienas iš tų išbandymų, kai vaikinai tikrina, ar mergina tikrai myli.
Apsirikau... Vos po poros savaičių sutikau Jį gimtojo miesto gimtadienio šventėje, apsikabinusį žavią blondinę, besišypsantį... Gal tai ir buvo Julė?.. Nežinau.
Prabėgo daug laiko, daug mąsčiau apie tai. Kartkartėmis iškylantys prisiminimai iš mūsų draugystės laikų man perša nuomonę, kad visgi nebuvau kalta. Juk jo tėvai net nenutuokė, kas aš, kai susipažinom. Vis teiravosi iš kur pažįstu tuos vaikinus, net neklausdami ar nesu jų sūnaus panelė. Kai jo draugai prisijungdavo prie mūsų, jis elgdavosi labai šaltai.
O ir vienas keistas įvykis, praėjus porai metų nuo išsiskyrimo... Pamačiau jį automobilių turguje, kur jis pardavinėjo savo svajonių mašiną- vyšniavą BMW. Pastebėjau iki skausmo pažįstamus veido bruožus, kuriuos buvo kiek išdarkę spuogai. Pamaniau, kaip jis reaguos, kai išvys mane priešais savo mašiną- apsimes nepažįstąs, ar išvysiu kaltinantį žvilgsnį, o gal man bus suteikta vilties... Nenutiko nieko panašaus, nespėjus prieiti, jis atbulomis rovė iš vietos ir nurūko į priešingą turgaus pusę...
Įdomu- jautėsi kaltas, nes draugavo su kita... Ar negalėjo manęs matyti, nes pernelyg neapkentė... nesužinojau ir matyt nesužinosiu...

Bet verčiau manysiu nesanti kalta, man taip lengviau. Be to pats laikas suteikti vilties kitiems vaikinams. Nors kol kas aš jų vengiu ir bijau... Nepasitikiu savimi, ir jais... Gal praeis... kitaip tapsiu vieniše- jau ir taip užsiverčiau mokslais, kad nereiktų prisipažinti, kad vengiu draugystės. Juk mokslai tokia puiki dingstis, kai reikia atsakyti į klausimą kodėl dar neturiu poros.

--------------------------------------


Vartotojo avataras

svelnutele

Apšilinėjantis
 
Pranešimai: 44
kaunas

 1,172.70 Lt

Standartinė » 2006 Gru 26, 12:20

O man buvo taip...
susiradau faina vaikina ir siaip mes su juo labai gerai bendravom,bet viena diena as ji pamaciau su kita besibuciuojancius iskart palikau ir viskas... jis manes atsiprasinejo o as jam pasakiau "dink man is akiu" ir viskas. Maniau jog ji mylejau, bet susiradau dar fainesni ir istikimesni vaikina.

Vartotojo avataras

mazyciuke

Dalyvis
 
Pranešimai: 175
Siauliai

 6,146.48 Lt

Standartinė » 2007 Bir 21, 22:33

Svajūne.. nemanau, kad tu buvai kalta..bent jau is tavo pasakojimo tikrai atrodo, kad nesi.... tas vaikinas nebuvo vertas taves.. netiki, kad toks zmogus butu buves vertas buti salai taves visa likusi gyvenima... juk jis tikriausiai butu pabeges pirmai pasitaikiusiai progai....ir galiu pasakyti kad tik siluma kito zmogaus, gali uzgydyti tokias zaizdas... prisileisk vaikinus.. ne per arti... leisk jam siekti tave.. jei tikrai patiksi jis labai atkakliai sieks taves, nes jam aciam bus malonu... tikiuos ad tau pasiseks ir rasi nuostabu zmogu salia saves ;)

svelnutele... niekada nepainiok tokiu dalyku kaip simpatija. isimylejimas ir meile...

Vartotojo avataras

eLiL

Aktyvus dalyvis
 
Pranešimai: 272
IgN..;]*

 9,369.00 Lt

Standartinė » 2008 Sau 07, 19:14

Svajūne..
NA aš manau kad jis tikrai taves nevertas!
Ir dar kai pasakei, kad jis nubėgo į kitą turgaus pusę man atrodo, kad jis suprato jog pasielgė labai kvailai, ir dar gali būti, kad tave tebemyli ir labi galisi..
Tau tikrai reikėtų prisileisti vaikinus, nevisi tokie.. ;)
Sekmės Tau gyvenime Tu tikrai susirasi savęs vertą žmogų, nebūtinai vaikiną, gal labai gerą ir artimą draugą.. 8)

Vartotojo avataras

raminta

Patyręs forumietis
 
Pranešimai: 800

 0.00 Lt

Standartinė » 2008 Sau 07, 19:25

Svajūne :shock: Net sunku patikėti, jog čia tikra istorija. Tu gal rašytoja? Nors, gal ir ne pats maloniausias įvikis, bet man buvo labai malonu skaityti. Taip raiškiai parašyta, kad aš vaizduotėje viską mačiau. Pasaka :clap: o dėl įvikio, tai nepergyvenk, jis nebuvo vertas Tavęs. sakmės Tau ;)

Vartotojo avataras

Kaukoliux

Dalyvis
 
Pranešimai: 114
Šiauliai

 4,237.55 Lt

Standartinė » 2008 Sau 07, 20:05

Na labai užjaučiu tave dėl tokios istorijos tikiuosi rasi žmogų kurį mylėsi ;) ir tave labai mylės ;)

Vartotojo avataras

Seven

Apšilinėjantis
 
Pranešimai: 26
Vilnius

 217.40 Lt

Standartinė » 2008 Sau 23, 00:03

Aplodismentai :clap: Nevisi megsta pasipasakoti. Pagarba ;) O vaikinukas, tai negeras apgaudinejo :piktas:

Vartotojo avataras

MuOn

®espect
 
Pranešimai: 4524
Vilnius

 21,478.95 Lt
 
Švenčia gimtadienį

Standartinė » 2008 Sau 23, 15:55

Svajūne, čia rimtai tikra istorija? Nes skaitant tai neatrodo kažkaip kad ji tikra...Vikskas taip parašyta gražiai..nu nežinau :D
O tas vaikinas tai irgi asilas, juk galėjo pasakyti kad turi mergą...
Ai visi jie tokie.
žodžiu bus tų vaikinų. ;)

Vartotojo avataras

Stille.

Lankytojas
 
Pranešimai: 12

 862.60 Lt

Standartinė » 2008 Sau 23, 21:35

Kol dar amžius toks belekoks tai neverta žiūrėt į santykius rimtai ;} Neverta tikėtis ir kažką įsivaizduoti. Ta draugystė bet kokiu atveju netruks tiek ilgai kiek norisi, o po to bus skaudu kai teks išdavystę patirt.

SimO*

Įsijaučiantis
 
Pranešimai: 53
Vilnius

 2,974.00 Lt

Standartinė » 2008 Sau 23, 23:02

Bet pesimizmas dar nelaimejo nei vieno musio...

Vartotojo avataras

Dargo

Dalyvis
 
Pranešimai: 137
Kedainiai

 13,783.04 Lt

Standartinė » 2008 Sau 26, 13:01

Karštą vasaros dieną retkarčiais šmėsteli mintis apie žiemą. Žiemą, mintys skrajoja apie vasarą.. Mano nuomone, kad vienatvės laikotarpį galima prilyginti žiemai (nes žiemą vasaros laukiama labiau, nei vasarą žiemos) taip norisi panelės, atrodo esi bet ką pasiryžęs dėl to padaryti. Panelės paieška ir "kabinimas" - pavasaris.. galiausiai ateina vasara, rimta draugystė. Viskas gražu ir gera, bet kaip ir minėjau vis pagalvojama apie žiemą, vienatvę.. Taigi ruduo - išsiskyrimo metas, daug laisvo laiko, bet deja ir nusivylimo. Taip kelis kartus šis laikų ratas apsisuka (kaip kam), šiam periodui manau tiktų pavadinimas "IŠSILAKSTYMAS" Vėliau ganėtinai subręstam ir pasirenkam kur gyventi, ten kur visada šilta (gyvenimą drauge) arba gyvenima kur visada šalta (vienišo žmogaus gyvenimas). O nepatyręs "Išsilakstymo" žmogus dažniausiai nežino kur jam geriau, tai ir laksto kur šilta, kur šalta, kur šilta, kur šalta, taip visą gyvenimą neranda vietos..

Draugystės, išsiskyrimai man tėra natūralus procesas, kaip ir metų laikai, todėl nevengiu draugauti po skaudžių nusivylimų, o apie ex drauges nieko blogo pasakyti negaliu, nes tai man suteikė daugiau gero nei blogo. Na ir išsiplėtojau- sorry :D

Vartotojo avataras

Nightlord

Apšilinėjantis
 
Pranešimai: 39
Vilnius

 4,461.20 Lt

Standartinė » 2008 Geg 16, 18:02

MuOn rašė:Svajūne, čia rimtai tikra istorija? Nes skaitant tai neatrodo kažkaip kad ji tikra...Vikskas taip parašyta gražiai..nu nežinau :D
O tas vaikinas tai irgi asilas, juk galėjo pasakyti kad turi mergą...
Ai visi jie tokie.
žodžiu bus tų vaikinų. ;)


Tavo informacijai ne visi :lol:

mixiux

Įsijaučiantis
 
Pranešimai: 57

 2,420.56 Lt

Standartinė » 2008 Geg 25, 15:26

Prieš gal kokias keturias savaitės buvau įsimilėjes vieną merginą ir jinai irgi mane buvo įsimylėjus, bet pasirodė kad ji manimi tik naudojosi o iš tikrųjų jinai turi dar dvi tokias aukas kaip aš, o dabar aš su ja jau nebedraugauju ir nemanau kad dar greitai su ją kalbesiuos.

Vartotojo avataras

Eovyna

Aktyvus dalyvis
 
Pranešimai: 257
Mylimas Vilnius

 18.00 Lt

Standartinė » 2008 Geg 25, 15:46

Aukos mat. :D Iš pradžių susižinok apie merginą daugiau, kad nekentėtum po to. :P Prieš mėnesį mylėjai, o dabar nebe. Nesimėtyk tokiais žodžiais. Ji tau patiko, tave kaitino arba žavėjo. Meilės, įsimylėjimo taip greit neišvėdinsi. :P

Dargo, skirtingai nuo tavęs, man geriausias metas yra ruduo. Myliu patį rudenį ir tuo metu lengviau ir dosnaiu dalinu meilę. O vasara man visad per trumpa ir man nesiasocijuoja su rimtesniais santykiais. :)
Ir savo ex esu dėkinga už prisiminimus ir visus potyrius. Nesigailiu nei vienos pralietos ašaros, nei vienos akimirkos. Visa kas vyko - vedė mane į šią dabartį.

Vartotojo avataras

Dargo

Dalyvis
 
Pranešimai: 137
Kedainiai

 13,783.04 Lt

Standartinė » 2008 Bir 03, 20:06

Aš neminėjau kada aš labiausiai spinduliuoju jausmus, tik prilyginau šį procesą metų laikams :D



Diskusijos Gyvenimas





 
Dabar prisijungę

Šiuo metu prisijungę 0 narių :: 0 registruotų, 0 slaptų ir 0 svečių
Daugiausia vartotojų (555) buvo 2010 Bir 02, 09:13

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių