Jūsų mirę mylimi gyvūnai

Visai neseniai mano papūga Kira peršalo ir mirė Kai tik pastebėjome,kad ji negaluoja paskambinome veterinarui, jis patarė kaip gyditi,bet jau buvo per vėlu.. Ryte atsibudusi pamačiau ja gulinčia narve,nors niekad taip nebūdavo,tik priėjusi arčiau supratau,kad ji mirė.. Labai gaila..

Artėjant mano gimimo dienai mes nusipirkome du mažučius gražučius amadinus.Pavadinome porelę Kiku ir Čile.Po metų mes su jais buvome neišskiriami,Čilė (patelė) labai mėgdavo užskristi ant spintos ar už pintos,karta kai ji užskrido už spintos bandžiau ją ištraukti ir užstumai uant jos. Komos būsenoj buvau ilgoookai,verkaiu labai.Po kiek laiko krikšto tėtis man nupirko kitą amadinę (patelę) Čike jie su Kiku (patinu) buvo nelabaii ilgai nes ji mirė po penkių dienu kai ją isigyjau.Atvažiavusi iš kaimo radau ją gulinčią ant žemės narve,ir dabar aš turiu3 amadinę (kike) jei kartu su kiku jau apie 3 metus kikas mano berniukas visagalis: DD.Liūdna man buvo tos dienos kai praradau Čilę. Ačiū kas skaitėte.

O čia manieji Kikas su Kike.; ))

Graudu pasidarė skaitant jūsų pasakojimus. Man pačiam buvo nudvėsusios dvi žuvytės. Neverkiau, tik buvo labai gaila...

kai as turejau pries tris metus kate ja pervaziavo masina o pries du metus turejau kita kate tai ji pabego kaš kas pasiime ja o kadangi ji labai braizesi tai ja ismete o ji ir negryzo labai buvo liudna bet dabar turiu suniuka (tikiuosi jam nieko nenutik)

Bej močiutės katinas mirė.
Buvo vat taip.
Močiutė ėjo į meistą ir ją iš kitos pusės keli opamatė jos aktinas (Ryžikas) ir bėgo pas ją,bet mašina partrenkė,graudu buvo girdėti,kad jis dar šliaužė pas ją kol sustojo.

Turėjau katiną vardu Pukis,katiną vardu Smalsiukas,katiną vardu Princas,katiną vardu Smėlius,jūrų kiaulytę vardu Čipa,šunį vardu Pukis ir dar vieną šunį vardu Meškis.Aš labai mylėjau savo visus augintinius,bet liūdnaiusia dėl Meškio,nes jis buvo dar viresnis už mane, jam man atrodo 2008 suėjo 17m.Iš pradžių manęs jis labai nemėgo.Lojo,net kelis kartus įkando,bet po to aš su juo susidraugavau .Su juo eidavau pasivaikščiot į mišką,nes jis piktas šuo-sarginis.Ir kalbėdavausi su juo,nors jis ir lauke būdavo visada pririštas.Vieną kartą žiemą man atrodė,kad jam labai šalta,tai atnešiau jam kažkokį šiltą,seną,bet jau nebenešiojamą megztinį .Kažkodėl galvojau,kad jis gyvens amžinai,net galvodavau ką darysiu kai užaugsiu ir reiks važiuot studijuot.Juk negalėjau taip ilgai nematyt Meškio.Bet 2008m. spalio 14d. jis mirė ir nieks man apie tai nieko nepasakė.Lauke tamsu,ir šiaip aš į lauką žiemą retokai einu,taigi praėjo gal diena kai paklausiau tėčio:
-Kur Meškis?
-Nudvesė Meškis...
Verkiau ir verkiau sužinojusi.Visą vakarą praverkiau.Kad bent būčiau su juo atsisveikinusi

Ir dar norėjau vieną istoriją papasakot.Tai va.
buvo pavasaris.Aš vaikštinėjau lauke,nes netūrėjau ką veikt.Staiga pamačiau po medžiu gulintį savo katiną Smalsiuką.Pribėgau prie jo ir paglosčiau,o tada pamačiau,kad jio pilvas visas kruvinas.Tada taip ilgai rėkiau:
-Tttttttttttttttttttttttėėėėėėėėėtttttttttttttttttttiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
kai jis atėjo,palaidojom Smalsiuką miškelį netoli namų.Jo kapelį papuošiau kriauklėmis iš ežero.Dar dabar aš kartais nueinu ten.Liūdniausia,kad mano katinėlis kai jį radau šildėsi saulytėje,kur taip mėgo snūduriuoti

Man yra mire keturi. Ziurkenas (nuo senatves), katinas (paskendo kaime), papuga (nuo kazkokios ligos) ir zvirblis ...

Nenoriu apie tai kalbeti...

Daug gyvūnu esu praradusi. Bet skaudžiausias šis įvykis :
Buvo mano papūgėlė apie 2 mėnesiu ir kartą ji pasijuto blogai, tad mes su mama nuėjom į parduotuvę nupirkti jai maisto ar kokių vitaminu ir grįžusi namo pribėgau prie narvelio..o ten pamačiau kraupų vaizdą - mano papūgėlė buvo apsivertusi ir ištiesusi kojytes..
O kitas mano labai mylėtas praratstas gyvūnas - jūrų kiaulytė Pupsė, apie ją papasakosiu kitą kartą. Nes...

Turėjau 2 katinukus labai senai,tai pirmasis buvo vardu monce ir kiek prisimenu buvome nuvažiavę į kaimą ir pabandyt jį paleisti , bet kai tik paleidom kaip spruko ir neberadom,ilgai ieškojom...na,manau laisvej jam butu buve geriau.Antrojo katinuko vardas buvo irgi Monce,Kaip sakoma jeigu uždedi ta pati varda katinams,tai ištinka toks pat likimas.Antraji Monciuka ilgiau turejai,viena karta vaziavom i kita kaima ir ji paleidinedavom,jis visada sugrizdavo,bet viena karta kazkodel nebegrizo,ilgai ieskojom...Atrodo viena karta vel vaziave i kaima pamateme ji,bet issigando masinos ir pabego,na laisvej jam manau butu buve geriau.Labai ji mylejau ir tebemyliu.Dabar turiu 3 katinuka vardu Princas (To pacio nebedejau,nes nenorejau jo prarasti) Su juo ilgiausiai gyvenu,jam apie 4 su virsum.I kaima nebevaziuojam,bet paleidineju ji i kiema beveik visai dienai ir jis gauna laisves.Jis mano geriausias draugas.Yra dar mires ziurkeniukas vardu Džerytė,gali but kad perpute vejas,labai ja mylejau,ir neseniai pries metus mire žiurkiukas vardu Hose,jis buvo labai suprantamas,labai protingas,kai tik pasaukdavau atbegdavo kaip suo,atrodydavo kad jis viska supranta ka sakau.Manau , kad mire del ligos,nes pradejo kraujuoti nosyte,rankytes kojytes,valydavau jas kasdien.Duodavom jam geru papildu,kad gautu vitaminu,is pradziu atrode,kad padeda ir kraujas sumazejo,bet veliau pradejo leciau eiti,kartais net pargriudavo,nes jautesi labai silpnas.Pragyveno tik metukus.Paskutine jo gyvenimo diena,jis lyg zenkla dave,kad rytoj jau mirs,ir negalejau patiket,kad taip ir nutiko.Buvau nufotografavus mus abu ta diena lyg zinodama kad tai paskutine musu foto,bet ja istryniau nes norejau grazesne nufotografuot.Kita diena kai atsikeliau buvo uzsikises uz namelio truputi suspaustas,akytes buvo vos pramerktos,buvo labai gaila Visa diena verkiau.Palaidojom miske,nuvaziuojam jo aplankyt.

TEGUL ILSISI GYVŪNĖLIAI RAMYBĖJE

Mano žuvytė - Gaidelis. Mirė preitais metais, visai nesenai, rudenį. Buvo labai gaila. Jis dar buvo pas mane tikrai neilgai - tik 2-3 menėsius(tokio amžiaus buvo) Buvau pasiėmęs obuolį valgyti, ir tada pamačiau, kad miręs mano gaidelis. Labai verkiau. Buvo gaila jį išmesti........ Jis mirė, nes naują vandenį iš karto jam daviau po tų 2-3 mėn.

Turėjau žiurkytę - tiksliau mano sesė. Tai ji sirgo vėžiu bet pasveiko. po to po metų jai atsinaujino vėžys. Ji nieko negalėjo daryti tik gulėti ir valgyti. Bandė begioti bet vis nukrisdavo ar negalėdavo eiti. Namie visi buvo kaip išprotėję - nežinojom kaip jai padėti. Bet vieną vakarą nuprendėm, kad nuvešim ją užmigdyti. Labai verkaiu, nes tai buvo mano pirmasis prarastas gyvūnas. Net mano mama verkė nors ir ji labai nenorėjo žiurkytės..... Palaidojom ją miške....

Mirė mano mažoji jūrų kiaulytė Žibutė.... ji buvo tokia miela...

Tikiuosi,kad visi mūsų augintiniai,mirę yra laimingi ir nejaučia jokio skausmo ar šiaip ko ir tikiuosi,kad savo šeimininkus mini geru žodžiu,kaip ir mes juos

1.vokieciu karaliskasis dogas vardu akelajai buvo virs 10m. senumo. Buvo labai protingas suo tai gaila ...
2.Katinas vardu Kite amziaus nepamenu tik kad vakarais labai suaktyvedavo tai irgi gaila budavo nes smagus katinas buvo (amziaus nepamnu)
3.Suo dipsis 3m (pas mus tebuvo 1m) uzvalge nuodu ziurkiu kaime tai ir numire nebsulaukes 1adienio kad galetumem nuvest pas sunu daktara