pats pirmasis buvo jūrų kiaulytė, po to pilna žiurkėnų, kelias dienas degu turėjau (gaila, alergija buvo), dar viena jūrų kiaulytė (atidavėm, alergija taipogi atsirado), šinšilas, kurį ilgai nepaturėjau. vat.
o dabar turiu šinšilą.:>
Jūsų mirę mylimi gyvūnai
Turėjau toki ryža katina ; D
Žodžiu jį partrenke mašina netoli namu ;l
Prieš pusmetį panašiai partrenkė mano šunį. Metai, gal du buvo. Nerealiai protingas. Viską suprasdavo, tik kad kalbėti nemokejo. Mažas draskydavo kaime viščiukus, tai senelis viena vieninteli kartą pasakė, kad negalima liest viščiukų, ir Rikis daugiau niekada nebeliete. Dar dabar verkiu. Užtenka pasakyt "Rikis" ir ašaros kaip pupos rieda.
Tada kaukazo aviganis Maksiukas. 13 jam tada buvo. Atsikėliau ryte,paskambino močiutė, pasakė , kad reiks Maksį užmigdyt, nes nupliko visa nugara, mėsa apsinešė žaliom gleivem. Kai nuvažiavom kaiman, pamačiau Maksį, paskutinį kartą paleidžiau palakstyt. Jisai tiktai nubėgo, įbrido į tvenkinį, truputį paplaukė ir nubėgo į mišką numirt. Senelis po savaitės atrado lavoną, tai užkasė pakalnėj už miško.  . Irgi dabar dar verkiu.
Prieš kokius 5 metus dvėsė jūrų kiaulytė Bžikas. Paskutinę dieną labai sirgo, nieko nevalgė, nejudėjo. Tai visą vakarą glosčiau, o jisai pajėgė tik labai tyliai pakriuksėt. Ryte atsibudus radau jau sustingusį. Koki mėnesį dar kankinaus.
Namuose turim akvariumą.
Nors visą gyvenimą svajojau apie šunį. Bet tas neesmė. Tai vat. Buvo tada man gal kokie 6 metukai. Tėvai nupirko man žuvyčių. Tiksliau pati labai norėjau kažko, kuo galėčiau rūpintis... Nupirko gupių porelę. (man tada laimės pilnos kelnės buvo). kiekvieną rytą aš žiūrėdavau, kaip jie plaukioja... Bet... Gal kokio 4 dienos ryta teradau tik vieną beplaukiojant. O po to ir antrą. Bet dėja nebegyvą. Kiek aš tada verkiau. Kiek ilgai liūdėjau. Dabar prisiminus juokinga biškiuką.
as turejau kate. jos vardas buvo Nika.buvo vos keliu savaiciu kai ja nupirkom.praejo koks menesis ir ji susirgo.teko uzmigdyti...
kaip as verkiau...visa savaite praverkiau kol supratau kad tai nepades.tevai prizadejo koki kita gyvuneli nupirkt tai dabar dziaugiuos dviem ziurkiukais 
Buvo mano maza juoda katyte vardu Simba , jai buvo apie 1,5 men.
ji mire, nes buvo persalus - nieko nevalge, neaugo (jos sesute buvo jau dvigubai uz ja didesne), kai Simba mire, visa diena praverkiau, ir dabar apie ja pagalvojus kartais verkiu
Mano šuo miręs.. Čiau čiau veislės. Joris. Mirė labai jaunas dviejų su pusės metų.
Mirė nuo erkių. Bobeziozė. [tiksliai nežinau kaip rašosi].. erkės užkrėtė kraują... Mirė jis praeitą pavasarį... Balandžio mėnesį.. Rašydama šį pranešimą susigraudinau... Kaip skaudu buvo žiūrėti į jį besikankinantį... Visi be galo liūdėjome... Labai mylėjau ir myliu. Ir mylėsiu Joriuką... Labai skaudu su juo atsisveikinti buvo... Ir dabar skaudu... Šiuo metu turiu kitą šunį taip pat čiaučį. Toris. Jis Jorio sesers sūnus... Taip pat labai nuostabus... Padėjo atsitiesti. Iš karto ir jį pamilau...
Neseniai mirė mano močiutės šuo pekinesė Naida. Kai gimiau ji jau buvo tai labai gaila kai mirė. Nes jau ant galo jau tiesiog merdėjo mažutė
Vargšė, nepaėjo kojom, išvėmė tulžį  Visi šeiminykščiai verkė. nes buvo pilnateisė šeimos narė Mirė sulaukusi garbingo amžiaus 18-19metų(tiksliai neprisimenu)
Branchypelma Albopilosum voriukas Ramzis. Mylėjau jį labiau už viską ir vieną dieną dingo. Mano katė sukinėjosi tai pabėgo mažutis ir jį suėdė. Jam buvo maždaug trys mėnesiai,L3
Turėjau katiną vardu Leopoldas jam ta diena buvo 3 metai jį... jį... partrenkė automobilis aš tai sužinojau ne iš karto , bet kai sužinojau verkiau nežinau taip lyg būtu mama mirus ir tada kai vos tik mama prasitardavo apie ji nesulaikydavau ašarų
. Dabar taip jau nėra. Ir man kažkaip mistiškai visi gyvūnai miršta kai jie sulaukia 3 metų aš nenoriu , kad dabartiniai numirtu nenoriu
Prieš kokius 3 metus turėjau kalyte (pudelio veislės) vardu Pupa. Be galo ją mylėjau abi augome nuo mažens, žinau, kad ji dažnai mane nuramindavo kai verkdavau. Žinoma kai ji mirė jai buvo jau apie 11 metų - žinau, kad nejauna ir mirė jau sava mirtimi, et nuo to nebuvo mažiau liūdna. Verkiau daug iš vienos pusės džiaugiausi, kad buvo vasara ir nereikėjo eiti į mokyklą nes būčiau per pamokas praverkusi. Dar gailiau buvo, kad ji buvo labai protinga viską suprasdavo. Aš buvau labai prie jos prisirišusi taigi netgi dabar pagalvojus vos neapsiverkiu.
Nuo pat mažens kaime toks šuo "Dotas" būdavo. Ir taip, visada kai nuvažiuodavom į tą kaimą, tai visą laiką su juo praleisdavau. Tiesiog mylėjau jį, lyg savo vaiką. : ) Kas dabar sukelia šypsnį. Prieš du metus, partrenkė mašina. Pervažiavo ir paliko. Sedėjau ten ant suoliuko, Dotas nuėjo kažkur. Išgirdau ratų važiavimą, gailų paskutinį cipimą. Paskui dar spėjau pamatyt kaip mašina nuvažiavo. Ten ji iš tiesų siaubingai atrodė. Ir dar dabar verkiu nuvažiavus į kaimą. Ilgai išgyvenau. Ilgai verkiau. Bet turbūt toks buvo jo likimas.
‹ Įvairūs ‹ Gyvūnai |
} 
