
Jei gyventi liktų 3 dienos..Va, o gal aš dabar rašau čia, o po 3 dienų gulėsiu karste
. Bet aš to nežinau ir esu laiminga. Žinojimas mane nužudytų ankščiau nei 3 dienos .
Tikriausiai išsiverkčiau apie kokias 5 valandas (kol pasibaigtų ašaros). Tada tikriausiai paskambinčiau visiems savo draugams ir artimiesiems, atsiprašyčiau už tai kas buvo netaip. Parašyčiau ilgą atsisveikinimo laišką mamai, Galbūt parašyčiau kokiam nors vaikinui pirma (nes aš taip nesielgiu), dar leisčiau sau padaryti kokią nors pačią didžiausią mano manymu nesąmonę. Žodžiu leisčiau sau tą, ko niekada greičiausiai neleisiu sau. withwings, aš elgčiaus panašiai...
Būčiau su savo šeima, draugais, išsakyčiau visas neišsakytas mintis, pasidalinčiau buvusiu džiaugsmu, liūdesiu, tarsi aptarčiau visą savo gyvenimą iš naujo...Neverkčiau, ką pakeistų tas mano verkimas? Visiškai nieko, tik dar labiau skaudinčiau save ir priartinčiau mirties valandą. Geriau prisigerčiau, daryčiau visokias nesąmones, iš visų turimų pinigų išvažiuočiau į kokią Ameriką, gerai leisčiau laiką, viską pamirščiau ir galų gale nušokčiau su parašiutu...tik nežinau, ar su juo, ar be. DDNemažai laiko tiesiog sėdėčiau klausydama muzikos ir galvočiau. Tiesiog. Apie gyvenimą. Ir dar tikrai žinau, kad iki paskutinės minutės tuo netikėčiau. O likusį laiką skirčiau artimiems žmonėms. Ką ir kaip aš su jais veikčiau tikrai neįsivaizduoju. Padaryčiau kaip nors tai, ko tikrai labai noriu - iššokčiau pagaliau su parašiutu. Stengčiausi praleisti visą laiką taip, kad paskui, po visko, nesigailėčiau kažko nepadariusi. Štai ir visas mano veiksmų planas.
‹ Diskusijos ‹ Gyvenimas |




. Bet aš to nežinau ir esu laiminga. Žinojimas mane nužudytų ankščiau nei 3 dienos
.














