Melas

Stengiuosi nemeluoti, bet kartais būna situacijų, kur kitos išeities nėra, tada pameluot tenka. : D
Blogiausia dalis melavime, kai viskas anksčiau ar vėliau išaiškėja ir tenka viską ilgai atitaisinėt. (;

Meluoji tik tokiu atveju jeigu as esu isitikinusi, kad tiesa izeis ta zmogu ir, kad jis nesuzinos tikros tiesos. O meluoti, kad tiktai pasirodyti kietesnei tai niekados.

Meluoti tenka dažnai, bet tik tada meluoju kai yra labai svarbus reikalas o šiaip tai mažai kada man tenka prikalbėti melo

Pati kartais pameluoju, bet kai to reikia.:}
O šiaip labai nemėgstu melagių.

Meluoju tik tada kada yra naudinga, šiaip nemėgstu meluoti.

Melas gali labaaaaiiii greitai sugriauti visą gyvenimą. Nes atrodo visiškai nekaltai ką nors lepteli ir po kažkiek laiko išaiškėja tiesa ir... Įsitikinau tuo, todėl dabar draugam absoliučiai nemeluoju.

Draugui stengiuosi išvis nemeluoti ir lyg ir pavyksta. Nu kartais nutyliu ką nors, bet ne taip, kad jis paklausė, o aš išsisukdama nepasakau ar ne viską pasakau. Tiesiog kai neklausia tai stengiuosi nutylėti tokius dalykus, kurie sunervintų jį.
Tėvams... hmz. žinot sakoma "kai nežino ir širdies neskauda" tai kažkaip meluodama, kad miegu atskirai su draugu pas jį, privedžiau prie to, kad galiausiai kažkada pamažu pradėjau sakyti, kad kartu miegojom ir pan... tai nieko nebesako išvis... tai melas šiuo atveju padėjo. Ir dažnai pameluoju, kad kur buvau, kad širdies neskaudėtų.

Draugams. Kadangi kažkodėl mane pagrinde supa veidmainiai, tai jiems ar meluoju, ar ne man nesvarbu. Stengiausi būti nuoširdi ir pan, bet kadangi pasimato kokie žmonės, tai dedu stačiai ant jų ir meluoju jei reikia. ;}}

Stengiusi nemeluoti, kadangi pati melo nekenčiu, labai nuo jo esu nukentėjusi. Bet kartais, nors nenoriu, tenka. Be melo neįmanoma. Bet... ,,Man liūdna ne todėl, kad man pamelavai, o todėl, kad nuo šiol nebegalėsiu tavimi pasitikėti..."

juokinga ir ironiška, kad visi nemėgsta kai jiems meluoja, bet patys tai daro ;d

Taip. Bet nieko nepakeisi.

Tiesa yra gražus dalykas. Bet yra situacijų, kai tiesos sakyti visiškai nereikia. Kartais reikia nutylėti arba sumeluoti. Meluojant svarbiausia žinoti kodėl meluoji ir, žinoma, turėti tikslą meluoti. Priešingu atveju bereikšmis melas nieko gero nepadės pasiekti.

Draugam beveik niekad nemeluoju. Svetimiem - beveik visada. Ypač visokiem prielipom. Tuomet išvis naują asmenybę susikuriu ir tampu, kaip jau sakė tiesiai į akis, "daug šnekančia gyvate" ; D Tiesiog nematau reikalo, žmonėm, kuriems nejaučiu nė lašo simpatijos, suteikti informaciją apie save. Pasimokius jau esu.

Iš pradžių turėčiau apibrėžti melo sąvoka.. jeigu besilaukianti, pastambėjus, išvargus ir besinervinanti moteris paklausia vyro ar ji gražiai atrodo, o jis atsako 'žinoma, mieloji' nors tuo metu gal taip ir nėra.. na nežinau. Juk tai nėra baisus melas.. tai taip vadinamasis 'baltas melas'. Aš asmeniškai to net nevadinu melu. Apgavystės, išdavystės, kartais tiesos nuslėpimas - tai kas skaudina žmones, tai man yra melas:) nekenčiu, kai žmonės tai daro. Ir sunku atleisti. Bet, kad ir kaip būtų gėda ir pati esu ne kartą apgavus, pamelavus.. išdavus. Ką padarysi visko šiam gyvenime būna.. Negaliu pasakyt, kad nemeluoju draugams, tėvams, mylimajam ar dar kam.. nėra taip, kad pastoviai meluočiau ar būčiau apsigimus apgavikė, bet kaip jau ir sakiau visko pasitaiko. Stengiuos būti nuoširdi ir kuo rečiau meluot.. Negaliu atsakyt į klausimą ar dažnai meluoju ar kokios to priežastys. Tiesiog.. na taip išeina.. Kaip sakoma geriau skaudi tiesa, nei saldus melas, bet juk kartais tą skaudžią tiesą taip sunku pasakyt mylimiems žmonėms. Bijau juos įskaudinti tai ir pameluoju ar nepasakau tiesos.. nežinau sunkus klausimas

Tenka. Nesinori prarast draugų dėl karčios tiesios, tai tenka, kitos išeities kartais nebūna (: