Kalėdinis testas

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Monika. Sulaukiau 12 metų. Bet kai kurie blogiečiai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu nusišnekėti. Kiti nusikaltėliai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apgavystė. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip širšė, imu staugti kaip vilkas ir pasislepiu spintoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi rūsyje! Nes mano tėvai yra keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški visiški keistuoliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra matematikos uždavinys. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Andrius Mamontovas yra tikras driežas, studentės dainuoja blogiau negu Lietuvos rytas, o Vilija Matačiūnaitė - apskritai višta. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek agurkas, nes per pamokas žiūriu TV, o per pertraukas dalinu saldainius. Mokykloje aš jaučiuosi kaip kalėjime, o namuose tupiu kamputyje kaip pelytė. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai sloga. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo vėdarai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik veidrodis. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Prancūzijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip morka, ramus (-i) kaip sofa ir išmintingas (-a) kaip Mantas Petruškevičius. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - druska, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 19000000 litų. Mielas Seneli, nebūk voras, išpildyk mano prašymą!

Tavo graži, nuostabi ir linksma Monikutė.

Mano vardas andrius. Sulaukiau 14 metų. Bet kai kurie gejai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu apgaudineti. Kiti pidarai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik meluoti. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip sirse, imu staugti kaip vilkas ir pasislepiu spintoi. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi toaletas! Nes mano tėvai yra bezdaliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški bombzai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra klausimas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad mamotovas yra tikras zebras, skamp dainuoja blogiau negu techasas, o jurga - apskritai stirna. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek pomidoras, nes per pamokas spjaudau, o per pertraukas spardau. Mokykloje aš jaučiuosi kaip siknoja, o namuose tupiu kamputyje kaip banginis. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo sudo tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik bazoka. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet japonijoja? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip obuolis, ramus (-i) kaip stalas ir išmintingas (-a) kaip sapranauskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra benzinas, o kita pusė - stiklas, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 500 litų. Mielas Seneli, nebūk siknagalvis, išpildyk mano prašymą!

Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas Gabė. Sulaukiau 9 metų. Bet kai kurie negeriečiais manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu pūsti arabus. Kiti nenaudėliai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik akių dūmimas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip šuo, imu staugti kaip liūtas ir pasislepiu įlipi į medį. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi nueiti į alksnyną! Nes mano tėvai yra keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški durneliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra keblus. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Stano yra tikras žebenkštis, Antis dainuoja blogiau negu Žalgiris, o Mia - apskritai Višta. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek agurkas, nes per pamokas šoku, o per pertraukas šaukiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip žiauriai tamsiame kambaryje su kai kuriais žmonėmis, o namuose tupiu kamputyje kaip palė. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai parkinsonas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo mišrainė tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik automobilis. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Egipte? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Pomidoras, ramus (-i) kaip Stalas ir išmintingas (-a) kaip Džiugas Siaurusaitis. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - miltai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 6 litų. Mielas Seneli, nebūk kiaulė, išpildyk mano prašymą!


Tavo piktas, baisus ir žiaurus Gabytė.

DD

Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas skaistė. Sulaukiau 4 metų. Bet kai kurie durniai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu apgauti. Kiti velniai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip gaidys, imu staugti kaip šernas ir pasislepiu spintoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi stalčiuje kur laikau savo triusikus!!! triusikus! Nes mano tėvai yra girtuokliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški gėjai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra nelengvas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad minedas yra tikras paršas, šokoladas dainuoja blogiau negu lietuvos rytas, o violeta - apskritai višta. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek moliūgas, nes per pamokas miegu, o per pertraukas staugiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip muse, o namuose tupiu kamputyje kaip driežas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai kiauliu gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo grybai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik mašina. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet ispanijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip burokas, ramus (-i) kaip kompiuteris ir išmintingas (-a) kaip šapras. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra aliejus, o kita pusė - smėlis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 1234567890 litų. Mielas Seneli, nebūk paršas, išpildyk mano prašymą!


Tavo durnas, storas ir laukinis skystė.

Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas skaistė. Sulaukiau 4 metų. Bet kai kurie durniai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu apgauti. Kiti velniai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip gaidys, imu staugti kaip šernas ir pasislepiu spintoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi stalčiuje kur laikau savo triusikus!!! triusikus! Nes mano tėvai yra girtuokliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški gėjai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra nelengvas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad minedas yra tikras paršas, šokoladas dainuoja blogiau negu lietuvos rytas, o violeta - apskritai višta. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek moliūgas, nes per pamokas miegu, o per pertraukas staugiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip muse, o namuose tupiu kamputyje kaip driežas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai kiauliu gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo grybai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik mašina. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet ispanijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip burokas, ramus (-i) kaip kompiuteris ir išmintingas (-a) kaip šapras. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra aliejus, o kita pusė - smėlis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 1234567890 litų. Mielas Seneli, nebūk paršas, išpildyk mano prašymą!


Tavo durnas, storas ir laukinis skystė.

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Aistė. Sulaukiau 14 metų. Bet kai kurie lopai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu meluoti. Kiti gėjai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip tėtis, imu staugti kaip liūtas ir pasislepiu po lova. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi spintoj! Nes mano tėvai yra nevykėliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški minedai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra nelengvas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad b.o.b yra tikras varėnos klounas, black eyed peas dainuoja blogiau negu Lietuvos rytas, o Jessie - apskritai varna. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek grybas, nes per pamokas darau nesamones, o per pertraukas skaitau. Mokykloje aš jaučiuosi kaip šuliny, o namuose tupiu kamputyje kaip ežiukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai paranoja. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo brokoliai(fūū) tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik naujas kompiuteris. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet ispanijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveika kaip pomidoras, rami kaip lova ir išmintinga kaip Šapranauskas.Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - žemės, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 2 litų. Mielas Seneli, nebūk šikšnosparnis, išpildyk mano prašymą!

Tavo keista, juokinga ir linksma Aistutė.