Kalėdinis testas

Labas, mielas Kalėdų Seneli!



Mano vardas Ernesta. Sulaukiau 14 metų. Bet kai kurie Padugnės manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Kabinti makaronus. Kiti Aferistai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Klasta. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Pipiras, imu staugti kaip Kalnų ožka ir pasislepiu Rūsyje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Bunkeryje ! Nes mano tėvai yra Dauni. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Nesveiki. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Neįveikiamas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Cicinas yra tikras Katė, Skamp dainuoja blogiau negu Žalgiris, o Katunskytė - apskritai Katė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Morka, nes per pamokas Durniuoju, o per pertraukas Rėkiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Sąvartyne, o namuose tupiu kamputyje kaip Pelė. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai Tymai. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Vėdarai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Naujas telefonas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Australijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Kopūstas, ramus (-i) kaip Stalas ir išmintingas (-a) kaip Nomeda. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Pienas, o kita pusė - Cukrus, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 19 litų. Mielas Seneli, nebūk Čiupakabra, išpildyk mano prašymą!



Tavo Saldus, Lipšnus ir Skardus Pink.

O boža kaip žvengiau, nerealiai gavosi. Kaip žinodama juokingai parašiau.

Mano vardas Miau. Sulaukiau 18 metų. Bet kai kurie šikniukai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu triesti. Kiti locheliai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apšikimas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip aš, imu staugti kaip zebras ir pasislepiu karste. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi šulinyje! Nes mano tėvai yra keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški .. idiotai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra mandras. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Minedas yra tikras arklys, YVA dainuoja blogiau negu bobutės, o butkutė - apskritai kalė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morkytė, nes per pamokas žaidžiu su kompu, o per pertraukas kalbu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip šiknoj, o namuose tupiu kamputyje kaip sliekas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai kiaulių gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo šūdai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik katinas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Meksikoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip agurkiukas, ramus (-i) kaip spinta ir išmintingas (-a) kaip Leo. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra myžalai, o kita pusė - miltai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 11189662321 litų. Mielas Seneli, nebūk gyvatė, išpildyk mano prašymą!

Tavo šykštus, apsimyžęs ir šūduotas Agnytė.


: :) Gal kas paskaitykit, nes tikrai labai juokinga. : DDD

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Lukas. Sulaukiau 14 metų. Bet kai kurie pijokai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu bezdėti. Kiti svetimi vagys sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apgaulė. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip bomžas kitoj gatvės pusėj, imu staugti kaip vilkas ir pasislepiu tavo spyntoje po drabužiais. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi tavo kambaryje ! Nes mano tėvai yra ubagai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški dar didesni ubagai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra keistas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad mikutavičius yra tikras beždžionė, patruliai dainuoja blogiau negu šarūnas jesikevičius, o Dalia grybauskaitė - apskritai reumojanti liūtė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek būlvė , nes per pamokas medžioju šernus, o per pertraukas daužau mokyklos langus. Mokykloje aš jaučiuosi kaip mokykloje, o namuose tupiu kamputyje kaip žvirblis. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai pasiutligė. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo pytom, bytom ir cigariukais tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik graži megina. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet savo lovoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip barsukas, ramus (-i) kaip stalčius ir išmintingas (-a) kaip Arūnas Valinskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra rašalas, o kita pusė - panaudotas tuoaletinis popierius, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 8 milijonai litų. Mielas Seneli, nebūk barsukas, išpildyk mano prašymą!

Tavo meilas, gražus ir pukuotas Barsukas.

Čia tai žiauriai DDD


Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas Smilte. Sulaukiau 7 metų. Bet kai kurie lopai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu sakyti tiesa. Kiti Asilai DD sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Teisybe. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Visada, imu staugti kaip gepardas ir pasislepiu Po masina. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi tualete! Nes mano tėvai yra tu. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški mes. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra lengvas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad cicinas yra tikras suo, sel dainuoja blogiau negu lietuvos rytas, o dzordana butkute - apskritai lape. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek aurkas, nes per pamokas soku, o per pertraukas zvengiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip ten, o namuose tupiu kamputyje kaip pele. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo vedarai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik namas D. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet ten? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip pomidoras, ramus (-i) kaip spintele ir išmintingas (-a) kaip naglis sulija. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - cukrus, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 100009 litų. Mielas Seneli, nebūk tu, išpildyk mano prašymą!


Tavo grazus, baisus ir ispudingas Smiltele .

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Gabrielė. Sulaukiau 100 metų. Bet kai kurie Blogi manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Sakyti tiesą. Kiti Blogiausi sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Tiesa. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Mano katinas, imu staugti kaip Šernas ir pasislepiu Po žemėm. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Po lova! Nes mano tėvai yra Keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški ... Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Neįmanomas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Mamontovas yra tikras Višta, Yva dainuoja blogiau negu Lietuvos rytas, o Jurga - apskritai Kalė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Morka, nes per pamokas Piešiu, o per pertraukas Mojuoju. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Bomžyne, o namuose tupiu kamputyje kaip Peliukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai Kiaulių gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Šaltiena tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Ipod touch. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Indijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Burokas, ramus (-i) kaip Spinta ir išmintingas (-a) kaip Nomeda. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Vanduo, o kita pusė - Smėlis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 100 litų. Mielas Seneli, nebūk Putpelė, išpildyk mano prašymą!

Tavo Graži, Keista ir Nuostabi Gabytė.

Labas, mielas Kalėdų Seneli!



Mano vardas Simas. Sulaukiau 14 metų. Bet kai kurie sudziai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu svaigti. Kiti blogiukai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apgaule. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip as, imu staugti kaip suo ir pasislepiu balkone. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi uz duru! Nes mano tėvai yra keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški lopai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra krize. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Natalija Zvonke yra tikras Katinas, Zas dainuoja blogiau negu Nevykeliai, o Mia - apskritai Gegute. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Svogunas, nes per pamokas Zaidziu, o per pertraukas Sukauju. Mokykloje aš jaučiuosi kaip arktyje, o namuose tupiu kamputyje kaip ziurkenas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai AIDS. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo svoguniene tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik kompiuteris. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet tuolete? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip morka, ramus (-i) kaip lova ir išmintingas (-a) kaip Natalija. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra antifryzas, o kita pusė - druska, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 20 litų. Mielas Seneli, nebūk tarakonas, išpildyk mano prašymą!



Tavo grazus, murzinas ir spalvotas Simukas
Tai zvengiau

O žinau šitą. Praitais metai dariau d
va šių metų;

Labas, mielas Kalėdų Seneli!


Mano vardas Karolina. Sulaukiau 8 metų. Bet kai kurie niekšai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu sakyti netiesą. Kiti piktadariais sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apgaulė. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Kūno kultūros mokytojas, imu staugti kaip Vilkas ir pasislepiu Spintoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Tuolete d! Nes mano tėvai yra Keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Dar keistuolesni. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Nelengvas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Minedas yra tikras Arklys, Mokinukės dainuoja blogiau negu Lietuvos rytas, o Natalija Zvonkė - apskritai Kalė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Morka, nes per pamokas Klausau muzikos, o per pertraukas Ką nors pasakau. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Šiaurės ašigaly, o namuose tupiu kamputyje kaip Žiurkėnas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai AIDS. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Kepenėlės tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik El. gitara. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Italijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Burokas, ramus (-i) kaip Stalas ir išmintingas (-a) kaip Viktorija P.. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Vanduo, o kita pusė - Druska, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 6 litų. Mielas Seneli, nebūk Lama, išpildyk mano prašymą!


Tavo Negyvas, Šlykštus ir \'fainas Karolytė.

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas tapkė. Sulaukiau 1245 metų. Bet kai kurie blogiai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu nusišnekėti. Kiti šikniai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip šernas, imu staugti kaip gandras ir pasislepiu spintoj. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi po stalu! Nes mano tėvai yra melagiai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški keistuoliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra belekoks. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad žilvinas žvagulis yra tikras lokys, yva dainuoja blogiau negu lietuvos rytas, o violeta tarasovienė - apskritai kalė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek bulvė, nes per pamokas dainuoju, o per pertraukas rėkiu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip vamzdyje, o namuose tupiu kamputyje kaip pelė. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo vėdarai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik taupyklė. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet australijoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip pomidoras, ramus (-i) kaip lova ir išmintingas (-a) kaip edmundas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra acitonas, o kita pusė - smėlis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 654 litų. Mielas Seneli, nebūk tarakonas, išpildyk mano prašymą!

Tavo apgailėtina, pikta ir arši kojinė.

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Mantas. Sulaukiau Dvylika metų. Bet kai kurie Blogiukai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Sakyti tiesa. Kiti Nezinau sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Tiesa. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip as, imu staugti kaip Liutas ir pasislepiu Tolete. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Palepeje! Nes mano tėvai yra Keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Kvaileliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Uzdavinys. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Vudis yra tikras Suo, Rondo dainuoja blogiau negu Lietuvos Rytas, o Egle Jurgaityte - apskritai Stirna. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Morka, nes per pamokas Zaidziu kompiuteriu, o per pertraukas Sakau:Paklausykite!. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Pas jus, o namuose tupiu kamputyje kaip Sinsila. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai Gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Sraiges tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Antras Kompiuteris. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Pas Drauga? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Brokolis, ramus (-i) kaip Sofa ir išmintingas (-a) kaip Vytautas Sapranauskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Vanduo, o kita pusė - Cukrus, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų Du litų. Mielas Seneli, nebūk Ziurke, išpildyk mano prašymą!

Mano vardas Jovita. Sulaukiau 11 metų. Bet kai kurie Vampyrai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Groti. Kiti Raganos sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Miegas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Kalėdų senelis, imu staugti kaip Karvė ir pasislepiu Po lova. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Šiukšlių dėžėje! Nes mano tėvai yra Ateiviai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Kruopos. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Sunkiasvoris. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Ostapenko yra tikras Mama, Aliukai dainuoja blogiau negu Žalias pienas, o Mia - apskritai Amadinė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Kruopa, nes per pamokas Dainuoju, o per pertraukas Šoku. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Aleskoje, o namuose tupiu kamputyje kaip Drambliukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai Kiaulių gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Balandėliai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Šokoladas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Mieste? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Pomidoras, ramus (-i) kaip Sofa ir išmintingas (-a) kaip Tetulė Ona. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Limonadas, o kita pusė - Soda, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 24 litų. Mielas Seneli, nebūk Makaka, išpildyk mano prašymą!

Tavo Aš, Tu ir Jis Jovariukas.
Pusiau juokavau : D

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Negrazus Zodis. Sulaukiau 9 metų. Bet kai kurie Kaledu seneliai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Kakoti. Kiti Kaledu senelio elfai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Negrazi lelyte. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Rudolfas , imu staugti kaip YVA ir pasislepiu Siknoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Stalciuj! Nes mano tėvai yra Seimūnai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Seimūnėliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Baisus. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Shakira yra tikras Karviąžiūrkis, Cicinas dainuoja blogiau negu Mes, o Eminem\'as - apskritai Karvė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Žiūrkė, nes per pamokas Krapštau nosį, o per pertraukas Kakoju gatvėj. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Tavimi, o namuose tupiu kamputyje kaip Šiknakrapštis. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai TV3. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Kepta mama tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Kūdikėlis. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Ligoninėje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Mušė, ramus (-i) kaip Katė ir išmintingas (-a) kaip Ramunėlė Karčiuopėlė. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Sisiukas , o kita pusė - Miltai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 000 litų. Mielas Seneli, nebūk Medicina, išpildyk mano prašymą!

Tavo Tu, labiau tu ir labiausiai tu Negrazutėlis Žodelis.

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas sandra. Sulaukiau 2 metų. Bet kai kurie blogiukais manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu sakyti ne tiesą. Kiti negerais sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip šuo, imu staugti kaip tigras ir pasislepiu bet kur. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi rūsį! Nes mano tėvai yra laukiniai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški čiukčės. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra kompiuteris. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad vudis yra tikras liopardas, 69 danguje dainuoja blogiau negu žalgiris, o ščiogolevaitė - apskritai ožka. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek pomidoras, nes per pamokas seždiu prie kompo, o per pertraukas nieko. Mokykloje aš jaučiuosi kaip mokykloj, o namuose tupiu kamputyje kaip katė. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai vėjaraupiai. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo vėdarai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik motociklas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet afrikoj? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip agurkas, ramus (-i) kaip lova ir išmintingas (-a) kaip šapranauskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - druska, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 6 litų. Mielas Seneli, nebūk žiūrkė, išpildyk mano prašymą!

Kai kur nesamonė gavosi;DDD

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Sauliuza. Sulaukiau 3 metų. Bet kai kurie Kakos manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Ne meluoti. Kiti Blogi Dedes sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik teisybe. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip As, imu staugti kaip bebras ir pasislepiu tuolete. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi klyne! Nes mano tėvai yra Minedas. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Tokiu nera . Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra Ale rupus miltai . Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Minedas yra tikras Suo, 69 Danguje dainuoja blogiau negu Lietuvos Rytas, o Nijole - apskritai Boba . Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Morka, nes per pamokas Istvirkauju, o per pertraukas Nusirengiu nuogas . Mokykloje aš jaučiuosi kaip Numires, o namuose tupiu kamputyje kaip Taisonas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai Kiauliu Gripas . Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Kepeneles [Fuj!] tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik PC.. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Amerikoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip Obuolys, ramus (-i) kaip Stalas ir išmintingas (-a) kaip Minde . Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Sisiukas, o kita pusė - Metalas , tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 13 litų. Mielas Seneli, nebūk Minedas, išpildyk mano prašymą!

Tavo Sexas (mm), Istvirkes ir Genijus Sauliukas.

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Karolina. Sulaukiau 5 metų. Bet kai kurie blogiečiai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu kliedėti. Kiti negeriečiai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip blogietis, imu staugti kaip beždžionė ir pasislepiu po stalu. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi po stalu su staltiese! Nes mano tėvai yra weirdos. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški deebilai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra sunkus. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Gabalis yra tikras arklys, Mango dainuoja blogiau negu Mažeikių mažeikiai, o Riaubiškytė - apskritai višta. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek pomidoras, nes per pamokas važinėju riedlente,groju gitara, o per pertraukas būnu kieta : DD. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Afrikoj, o namuose tupiu kamputyje kaip pelė. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai aids. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo rauginti kopūstai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Wii. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Los Angeles? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip agurkas, ramus (-i) kaip sofa ir išmintingas (-a) kaip Vytautas Rumšas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra sysius, o kita pusė - miltai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 7 litų. Mielas Seneli, nebūk žiurkė, išpildyk mano prašymą!

Tavo gražus, nesveikas ir mažas Karoliukas.

Nebūk žiurkė : DD

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Austėja. Sulaukiau 56 metų. Bet kai kurie blogiukai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu melas. Kiti .. sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik apgavystė. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip mama;D, imu staugti kaip Lūšis ir pasislepiu konteineryje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi pas kaimynus! Nes mano tėvai yra keistuoliai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški išsigimėliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra labai sunkus. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad ostapenko yra tikras šuo, yva dainuoja blogiau negu nevėžys, o zvonkė - apskritai žiurkė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek runkelis, nes per pamokas skeitboardinu, o per pertraukas žviegiu;DD. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Rusijoj, o namuose tupiu kamputyje kaip fretka. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai AIDS. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo grikių košė tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik gitara. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Mėnuly? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip kapūstas, ramus (-i) kaip spinta ir išmintingas (-a) kaip Valinkskas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra kvepalai, o kita pusė - druska, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 5 litų. Mielas Seneli, nebūk kiaulė, išpildyk mano prašymą!

Tavo mieguistas, neužsičiaupiantis ir užknisantis austukas.



Gerulis šitas