Ak tie tėvai

ha, tau reikejo prasyt jorko, o as pasakiau kad pigei parduoda, tai kita diena jau nupirkom

Niekajp neleidzia turet suniuko man! Sako nepriziuresiu ir bla bla bla.....
Kaip imanoma nemylet suniuko!!!!

noriu dobermano, ach, kažką reik daryt su tėvu : D

Kažkaip neprieštarauja tėvai gyvūnų laikymui, tik, žinoma, visa atsakomybė krenta ant mano pečių... Jei turiu žiurkę, žinau, kad reikia ją šerti, valyti narvą, jei turiu šunį, žinau, kad reikia išvesti, pašerti, dresuoti Vat dabar labai noriu veislinio, trečio šuns, kad galėčiau įgyvendinti savo svajonę - dalyvauti šunų parodose. Mama kažkaip ganėtinai ramiai į tai reaguoja, tik vėl gi, primena, kad viskuo turėsiu rūpintis (bent jau didžiąja dalimi) pati... Tai va, kai dabar taip savarankiškai turiu nuspręsti, yra labai labai sunku

Mano mama tai nori paukščiuką augint, bet aš jai neleidžiu. : DDD

Seniau norėjau tai pelės kokios, šuns, dar kažko. po to gavau dovanų žuvį, o kai mirė siūlė dar žuvų, bet jau nenorėjau

Man mama siaip irgi nakciau neleisdavo, o dabar ai paprasiau, kad leistus seska tureti, sako tipo gerai, bet pati valysi ir pirksi. Ta galvoju pagaliau tie metai komnors atsipirko.

Man irgi neleido, bet reikia su tevais nepasiduoti Jie grieztai neleido bet koki pusmeti vis prasiau, labai graziai ir labai zyziau bei sakiau kad is savo pinigu pirksiu suni taigi susitaupiau 800lt šiaip teip isprasiau ir suo pas mane jau 2 metukus kaip gyvena Reikia tureti didelio noro ir ispraysit, jei nebus labai didelio noro tai nieko neiseis

Bet iš dalies tėvai teisūs. O argi jūs nesupyktumėt jei šuo ten sudraskytų jums mielą megztinį? Aišku ir tada sakytumėt: išmesiu aš tą šunį ir pan. Jei jau norit šuns turit pasiruošti tam, o tėvai ir abejoja ar jūs tinkamai rūpinsitės augintiniu. Vaikams šuniukai kaip kokie žaisliukai, o jų našta(priežiūra) atitenka tėvams. Pati kantriai laukiau apie 5 metus, ir štai rudenį nusipirkau. Viskam ateina savo laikas.

As tai juru kiaulytes labai noreciau ar pelytes kokios, bet mama bijo panasiu gyvuneliu...

Kai paaugi tai supranti, kad jie buvo teisūs.

Gera, teisinga augintinio priežūra kainuoja daug ir pinigų ir laiko.
Tad tikraaai negalima paklusti vaikų norams.

Manau iš vis jie turėtų mažiausiai spręsti, ypatingai dėl tokių gyvūnų kaip šuo ar katė. Kokį žiūrkėniuką jei labai norėtų ar pan, kuris narvelyje daugiausiai sėdi, tai leisčiau savo vaikui, jei paprašytų auginti, tačiau jie trumpai gyvena ir kai kuriems vaikams, ypatingai mažiems, gali ir sunki jų mirtis būti, ne taip lengvai sureaguoti į tai.

Tačiau kai vaikai prašo, o kartais net ir reikalauja šuns, tai tikrai neleisčiau. Nes visų pirmą mėgstu tik didelis šunis, tad kiek jis užima vietos, kiek suvalgo, kiek kartų jį dar išvesti į lauką, siaube kiek tai laiko užima, o pats vaikas tikrai norės lakstyti kažkur su draugais, mokykla, popamokiniai užsiemimai, namų darbai ir t.t. ir laiko prižiūrėti tą gyvūną, jo prausimas, šukavimas, tikrai nesugebėtų ir vistiek tėvams, bent jau puse viso darbo susijusio su to gyvūno priežiūra tektų, jei tikrai ne daugiau.

Pati turėsiu katę ir tikrai ir jei vaikams mano tai nepatiks, tai jau jų problema, jiems iš tiesų galėčiau leisti tik gyvūnėlį, kuris tikrai tik jų būtu ir jei būčiau užtikrinta tuom, kas jis pilnai ją pasirūpins, galėčiau tik maistu jį aprūpinti.

Tiesiog vaikai gali norėti labai daug ko, jie ne tiek jau ir nutuokia ant kiek iš tiesų reikia idėti darbo į jų norimo gyvūno priežiūrą, ypatingai kai beveik visi vaikai prašo šuns. O kai gyveni bute, toks dalykas yra sunkiai įsivaizduojamas, nors žinau, kad kiti turi, bet ... man tai tik problemos manau būtu su šuniu, bute, kai jo prašo vaikas, tai vadinasi tu ne itin to nori, bet vaikas niekuomet 100% juo nepasirūpins.

Gal prieš kokius 7 metus ir nebūčiau tėvams pritarusi, pati buvau vaikas, nors tėvų jokio gyvūno ir nereikalavau, tačiau dabar aš jiems pritariu ir tikrai nemanau, kad tam vaikui taip tikrai jau reikia kai kurių gyvūnų. Po to dar atsibos už kelių dienų kitiems, tai iš vis....

Suprantu, kad tikrai yra atvėjų, kai vaikas tikrai ramių ramiausiai skiria tam augintiniui dėmesio, rūpinasi juom ir t.t., bet ... nemanau, kad tiek jau daug tokių atvejų.

Kaip sakiau turiu 4 katinus , vieną mazą varkšą pamačiau taip gaila buvo palikti net dabar verkiu

Kai buvau maža man tėvai nupirko šunį, tačiau kai man suėjo 8 metai jis mirė. Paskui kai prašiau šuns tėvai neleido,nes jau tai buvo patyrę ir žinojo kad aš juo nesirūpinsiu, tai kai močiutė nusipirko šunį parsivežiau namo su ta salyga kad rupinsius, bet po savaitės gavau išvešti.Bet vistiek zyziau kad noriu suns ir leido, o dabar tas suo ne mano o mamos, visur is paskos vaikšto. Dar turiu pora žiurkiu

Tame ir esmė - vaikams tai per didelė atsakomybė.