Ak tie tėvai

Ką žinau bet aš lengvai išprašiau Nes mama norėjo tai lengvai išprašiau.Sakiau nori šuns nes aš noriu?Nu ji sako norėčiau jei tu rūpinsies .Nu sakau ger.rūpinsiuos tėtės irgi išprašiau .Tai va gimtadienio proga gausiu O problemų su nėr pinigų! Nebuvo.Nes sakiau nu mišrūna.

teisingai tėvai sako jei neleidžia.Nes vaikų rūpinimasis gyvūnu dažniausiai būna labaaai laikinas.Beje,bute laikyti didelį šunį tai čia jau virš visko.

Mano tėvai irgi užsispyrusiai neleisdavo šuns laikyti, vis rasdavo priežasčių kokių: tai tu jam laiko neturėsi, tai namai plaukų bus pilni, tai batus ar dar ką sugrauš, bet nieko beveik 10 metų zyziau ir tampiau nervus, bet buvo verta nes pagaliau jau vasarą pirksiu šunį

Pažįstamo 14m. brolis haskio labai norėjo, svaigo svaigo, nupirko tėvai tą haskį, o dabar pofik jam tas šuo, vedžiot tingi, nieks nedresuoja-kaip laukinis ..

sveiki, turiu kate jau 4 metus, ji buwo lb zaisminga, gera, meili (labai ja mylejau) kol ja issterelizavo.. Ji wisiskai pasikeite, liudna zinoma, bet ka daryt, tai wa swarbiausia yra tai kad n0riu jusu paklausti kaip isprasyt tewu kad leistu auginti ziurkeniuku, man0 drauge turi ju daug ir kisa man, man ju gaila, mazam narwely laiko apie 9 ziurkenus, tai wa man0 mama bijo tu grauziku, o as ju kaip tik n0riu, man0 kate nieko jiems nepadarytu? Ir kaip man itikinti mama kad leistu juos auginti? Aciu

madmozelė rašė:kartais tie tėvai visai teisingai sako žinok. taip tik atrodo, jog belekiek tų gyvūnų turėtum, bet įsigyji vieną, du, tris... ir supranti, kiek jiems reik daug priežiūros ir laiko. kad ir šuo. taip norisi grįžti namo 22, 23 h. tai ne, turi grįžti namo 19 h., kad pavedžiotum jį. noris kartais praleist visą kokį sekmadienį vien su pižama, lovoj. tai vistiek keliesi 8 h. kad šunį į lauką išvestum. žinoma, gyvūnai suteikia labai daug džiaugsmo, bet reikalauja iš tavęs tikrai daug laiko ir priežiūros. tad prieš įsigyjant bet kokį gyvūną reikia apsvarstyti ar sugebėsi juo rūpintis. ar galėsi jį palikti atostogoms. kas juo pasirūpins kai nebūsi namie... ; DD

Tiesa..
Aš atsimenu jau nuo kokių septynerių metų mamai sakau noriu papūgos.
Bet vis neleidžia. Vis yra priežastis , dėl kurios negalime laikyt papūgos.
Dabar tai pas mus yra dvi katės.(fee nekenčiu kačių )
Ir dar mažas vaikas ,kuris turi miegot tris kartus per dieną.
O jeigu ta mano papūga čirškės ,tai nieko gero nebus.
Žodžiu.. Neįgivendinama svajonė.

Iš pradžių žvilgtelėjusi į temos pavadinimą pamaniau: „Negi tėvai - irgi gyvūnai?!“...
Jau AŠTUONIS metus parašau tėvų nupirkti šunį. Bet jie vis randa priežasčių tai nukelti, atidėti... Bet baigiu juos prispausti, manau pavasario vidury ar pabaigoje jau turėsiu šunį

man tėvai leidžia tiek gyvūnų... Dabar pati bandau jais atsikratyti. : :)

Mes ysigijom kate ir nuo tada suns musu namuose pagal mamos nuomone turejo niekada nebut bet viena vakara parveze maza kalyte vardu Čyta

Aš jau 1 metus šunį turių. Šeria tik tėvas . Mano sesė ir kiti žmonės bijo jo... Taip, kartais kai nėra tėvų reik aną pašert. :\ Nesutarimu nėra...

[/color]Sveiki, as labai noriu laikyti suni,bet tevai sako kad nesirupinsi bet as vis itikineju, arteja mamos gimtadienis ir as prasau tecio kad jai padovanotume suneli veisles Biglio,tetis manau gal sutiks nes sake su mano sese pakalbes apie suni, bet mama labai nenori nes as jau turejau, bet jisai pabego pas mociute kaime padekite man kaip ikalbinti tevus tureti suni

Mano šeima visą laiką buvo prieš bet kokius augintinius namuose (gyvenam bute). Sakė katinai draskys užuolaidas, nugrauž laidus, daužysis, šunį vedžiot reikės, vietos nėra ir bla bla bla, kad tik neimtumėm. Tačiau močiute susirgo ir gydytojai sakė, kad būtų labai gerai, jei įsigytume katinuką. Nu, šiaip ne taip, sutiko, kad būtų namie katinas, bet būtinai ryžas. Tuo tarpu, mamos darbe atėjo jos draugė jai pasigirt (ar šiaip paplepėt) , kad bus nauja vada greit pas jos brolį (veislyne). Ir aš iš kart priminiau mamai, kad mes katinūūūko norėjom. Ir paprašė. Na, bet visvien, galvojau ne rimtai. Po dviejų mėnesių skambina mama ir sako greit gryžk namo, katiną atveža. Net nepatikėjau ir 10k. klausiau ką ji sugalvojo/ ar nejuokauja. Fainai tai, kad tame veislyne niekada negimdavo ryži katinai. Jis buvo pirmas per 10imtis metų.

Kai jį gavom, pirmą savaitę galvojau, kad jį atgal atiduos (nemokėjom su juo elgtis (nesuprasdavom, ko jis naktį miegot neina, nesuprasdavom kada žaist nori) 'negalėdavom balkono atidaryt' etc.) bet po savaitės viskas buvo čiki čiki. Dabar jį visi myli, pro balkoną jis nešoka (atidarytas visą vasarą buvo), visi myluoja, nieko jis nedrąsko/ nedaužo/ negadina ir šiaip mieliakas. Žiauriai visi jį dabar myli ir mama gailisi, kad seniau katinuko nepasiėmėm.

Geltona20 rašė:Gyvenu bute. Labai, labai norėčiau šuniuko, bet tėvai neleidžia. Sako : kas išves pavedžioti ir t.t. Kaip man užknisa kartais.

Nu tai ar vestum? Kiekvieną dieną keltis anksti, kad spėtum prieš mokyklą pavedžiot, gryžus taip pat (kad ir per pūgą žiemą vakare) vedžiot. Dar kur jo prausimas gryžus (jei bute), maistas, jo gydymas (jei susirgtų), kirpimas (jei ilgaplaukis). Pagalvok . Ir ne mėnesį taip, ir ne metus. Visą jo gyvenimą, t.y bent 10 metų. Jei turit sodą, ar jį galėsit vežtis kartu? Ar nepaliksit dažnai vieno namie? Ar jam pakaks meilės? O judesio, žaidimų? Visada prisimink, kad tau jis gali būti tik gyvas žaisliukas (jokiu būdu nesakau, kad taip būtų) o jam tu- visas jo gyvenimas.