
ŽirgaiMano tėvai tai kažkaip patys norėjo, kad jodinėčiau. Nors aišku aš ir pati nuo mažens svaigau dėl žirgų.
Buvo ir įspyrę ir įkandę gal kokį milijoną kartų smarkiai, bet vistiek nieko. Leidžia jot ![]() Ai, bet man nesvarbu. Pabandytų jie uždraust vistiek eičiau. Keturis metus prajojus būtų sunku išsiskirt su žirgais ![]() ![]() Ir tai viskas. Labai protingi gyvūnai, kurie nučiuožia nuo proto nebent dėl žmonių žiaurumo ;} man tia mama iškart leido lankyti. Pirmą kartą ant žirgo atsisėdau Kurtuvėnų stovykloj, neseniai palyginus, gal prieš 3 metus ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() Bet geriausia yra vistiek tiesiog būti šalia jų. Nors taip, aš be jų išgyvenčiau ir nesunkiai. Labai sunkiai prie ko nors prisirišu, tad man ir tokios meilės dar nėra. Ir ganėtinai tuo džiaugiuosi. mat mūsų žirgyniūkštį turėtų greit uždaryti, o kitur galėčiau joti tik siekdama sporto, kitaip neapsimokėtų, tad ir teks išmesti žirgus iš savo gyvenimo. bet vistiek jie meilučiai, ypač juodi ![]() ![]()
Turiu tau patarimą dėl silpnų kelių: Pasiimk kokią sunkią knygą, atsisėsk, įsidėk tą knygą tarp kelių ir laikyk. Žinok, padeda ![]() ‹ Įvairūs ‹ Gyvūnai |