Gyvūnai irgi gedi

Kai miršta mūsų gyvūnai, plyšta mūsų širdis. Bet kai mirštame mes, jie irgi gedi mūsų.

Vienas šešiametis berniukas, kurio kaubojiški drabužiai užsiliepsnojo per vieną šventę, iškentė 11 kraujo perpylimų. Per tą laiką jo šuo Vudsis maisto nė nepalietė. Nepaisant didelių gydytojų pastangų berniukas mirė. Šuo nulindo į vieną ligoninės kampą ir po dviejų valandų iškeliavo pas savo šeimininką.

Apie ištikimybę, kai pasirenkama mirtis, byloja ir ispanų mišrūnų Kanelo istorija; jis nenorėjo susitaikyti su tuo, kad nuo širdies infarkto mirė jo šeimininkas. Septynerius metus neregį šeimininką lydėjęs šuo ištupėjo priešais ligoninės pastatą, kol miesto šungaudžiai jį pačiupo ir uždarė į gyvūnų prieglaudą. Kanelo likimas sujaudino miesto gyventojus ir jie padarė viską, kad šuo galėtų toliau sėdėti prie ligoninės.

Kai 1858 metais mirė terjero aviganio šeimininkas Greyfriarsas, šuniukas buvo dar jaunas. Jis lydėjo gedulingą eiseną iki Edinburgo kapinių. Kai senasis šeimininkas buvo palaidotas, šuo atsigulė ant jo kapo. Žmonės atnešdavo jam maisto 14 metų, kol šuo nustipo. Apie ilgai trukusią garbės sargybą šiandien sako Candlemakers Row stovinti statula.


Mažame kurorte Bad Orbe, esančiame Špesarto papėdėje, mirė bitininkas mėgėjas Klausas Walteris, visą meilę skyręs trims savo bičių šeimoms. Po laidotuvių jo jauniausioji dukra grįžo ramiai atsisveikinti su tėvu. Staiga pasigirdo garsus zvimbimas. Šimtai bičių apspito kapą, aplipo laikinai pastatytą medinį kryžių. Tie gyvūnėliai 3 dienas ir naktis išbuvo kapinėse, o paskui grįžo į savo avilius.


Ar jums teko matyti gedintį gyvūną? Kaip tai vertinate?

Man tokio gyvūno matyti neteko. Ir gerai, nes vargšas gyvūnas, juk jo gedėjimas beprasmis.

na, kad šunys gaili savo šeimininkų, tai jau girdėjau, bet kad bitės atskristų prie mirusio žmogaus kampo, neįtikėtina

Gal tai ir imanoma juk visko pasaulyje buna

aš tai tikiu kad gyvūnai gali gedėti nu kai aš verkiu ar liudžiu mano šuniukas atsisėda šale ir glaudosi kad pralinksmėčiau ,., jai taip gali tai ir gedėti gali,.,.

Tikrai tikiu,kad gyvūnai taip pat gali gedėti.Tokių atsidavusių gyvūnų nemačiau ir tikrai nenorėčiau pamatyti,tiesiog būtų labai gaila gyvūnėlio...

Zinau, esu girdejas tokiu dalyku. Kad gyvunai gedi savo seimininku. Matyt nesu mates, ir nenoreciau kaip ir kiti, gaila tikrai gyvunelio... ;(

Man tokio gyvūno matyti neteko. Ir gerai, nes vargšas gyvūnas, juk jo gedėjimas beprasmis.

nesutinku su tavimi... jo gedėjimas lygiai toks pat nuoširdus ir jam skausmingas kaip kad žmogaus gedėjimas... o jei mirtu tavo artimas žmogus, esu įsitikinusi kad gedėtum ir nemanau kad norėtum juk tavo gedėjima žmonės vadintų beprasmiu...

Sutinku su guste992. Jai gyvunai gedi kaip zmones tai nereiskia kad gyvunas yra ne zmogus ir jis beprasmiskai gedeti... taigi gyvunas kaip ir zmogus turi sirdi ir smegenis, tik smegenys truputi mazesnes nes ten nelabai telpa j/k .

Kur jūs gedėjime įžvelgiate prasmę?

Kai gedi,tai reiškia,kad tau gaila to ką praradai,ir nemanau,kad tai beprasmiška,nes po gedėjimo būna lengviau,todėl,kad išlieji savo neigiamas emocijas.

O tu ką? nematai prasmės? blm... juk tai labai gražus... (jei tokioje situacijoje tai taip galima pavadinti) ir labai svarbus jausmas...manau (tai TIK mano nuomonė) gedėjimas tai jausmas iš dalies pamažu padedantis susitaikyti (ne visada) su ta netektim ar kita priežastim del kurios gedime... galbut tiems kurie gedi kartais net atrodo jog jie šitaip padeda tam žmogui dėl kurio gedi?
isštiesų tai nelabai pasakiau tai ką norėjau, bet gal nors šį ta supratot

O jeigu negedi tai negaila? Kam parodai, kad gaila? Mirusiąjam ar aplinkiniams? Susidaro įspūdis, kad gedi dėl kitų. Apie gedėjimą kalbi taip, lyg tai būtų paprasčiausias poros valandų išsiverkimas. Gedėjimas trunka mėnesius, pusmetį, net metus. Tai priklauso nuo mirusiojo svarbos tavo gyvenime. Bet net ir po metų neateina palengvėjimas, ateina susitaikymas, o gal būt kada nors ir užmiršimas.

zinoma gyvunai gali gedeti savo seimininko tik ziurint kaip tas seimininkas elgesi su gyvunu. Sunys tai ilgai skriaudas prisimena
As prisimenu drauges suni buvau supykdziusi tai skersai
ir piktai i mane ziuredavo paskui kazkaip pavyko prisigerinti

Gyvunai tikrai gedi. esu maciusi ir man pasakojo mociue ir mama kaip mate gyvunus verkiant.. TAigi ne vien zmones turi jausmus.

O jeigu negedi tai negaila? Kam parodai, kad gaila? Mirusiąjam ar aplinkiniams? Susidaro įspūdis, kad gedi dėl kitų.

Tai ką siulai? negedet? ir prie ko cia tas "dėl kitų"? as visiskai ne tai aiskinau ir tai labai aiskiai matosi... tikiuos tavo nuomone kada nors pasikeis
be to, manau tau dar neteko patirti dideles netekties ir matyt nesusidurei su rimta gedejimo priezastim (jei klystu - atsiprasau)