Ekskursijoso man tai liudna mes turim tokai aukletoja kurios pirma klase mes esam tai niekur nevaziuojam
-------------------------------------- .. ten mokslo metu pradzioj kazkur uzsukdavom o db viskas. Galas. Aukletojas prisiklauses visokiu istoriju apie kitu klasiu ekskursijas. PVZ tokios sules klase vare i Ryga ir prie Jelgavos apvirto autikas. Db geriausiu atveju nusives i parkeli voz uz 20 metru nuo sules
ir taip bijos ta darytMūsų auklėtoja mus veža visur kur norim, tik reikia sugalvoti patiems kur. Dabar sugalvojom važiuoti į sovietinį bunkerį www.sovietbunker.lt
. Truputi baisu, bet visi labai laukiam O šiaip važiuojam kaip ir visi į Vichy vandens parką, šokolado fabriką, visokius muziejus, spektaklius ir t.t. ![]()
4 klasėje buvom Nidoje. Tik mes ne važiavom, o plaukėm. Nelabai atsimenu ką veikėm. Daug vaikščiojom... Ir ką čia dar...
O nu tai turbūt grįžot.? nu ir kaip sekės? mes buvom vasaros pradžioj su klase Ventės rage. birželio 3 man atrodo. paskutinis šūdas buvo, galiu viską smulkiai papasakor. [PS tai buvo šūdiniausia mano ekskursija gyvenime] turėjau keltis 5, nes 7 jau rinkomės. Ilgai važiavom, ir beveik visiem buvo bloga. gerumas buvo tas, kad autikas buvo nepilnas, ir laisvos vietos buvo prie mūsų, tai mes gal šešios po vieną sėdėjom. nu ką čia sėdėjom, gulėjom tiksliau. nu tada mus pradėjo vežt kažkokiais šūnkeliais. kalniukai, neesfaltuotas kelias, didelis greitis. visiem buvo dar labiau bloga, viena merga apsivėmė. aš viską pati mačiau. pasidarė dar labiau bloga. žavu. nu pagaliau nusigrūdom iki pastato kur pasakojo kaip žieduoja paukščius. mus paleido pakankamai toli, per pilantį lietų reikėjo eit gabalą kelio. mus suvarė į salę. atėjo diedas, kuris pradėjo šaukt ant mokytojų kad jos atsisėstų. dar keli faktai apie jį: -jis buvo senas. -Smirdėjo. -jam iš nosies styrojo trys plaukai. nei daugiau, nei mažiau. trys. -jo rankovė buvo purvina. -jis užmynė man ant kojos. -ir jam bekalbant vos neiškrito dantys. nu tai ką, mes pasiklausėm nuobodaus pasakojimo apie paukščius. tada pažadėjo kad parodys kaip žieduoja tikrą paukštį, bet taip ir neparodė. tada nuėjom į aikštelę ant stogo, tipo apsižvalgyt. pylė lietus, ir buvo didelis vėjas, tai niekas nei dairėsi labai, nei prie kraštų ėjo. nu tiesa, bent gavom į padorų tuoletą nueit, tai bent toks gerumas. tada turėjom grįžt tą patį gabalą kelio per lietų iki autiko. ir buvo labai pikta, kad kitų ekskursijų autikai stovėjo prie pat durų, o mūsiškis atvažiuot negalėjo. eit tueėjo keliu palei marias, ir mane žiauriai supykino kvapas. nu ką čia kvapas, tikra smarvė. tada vaikščiojom po kažkokį parkelį aplink bažnyčią. buvo šalta ir lijo lietus. tada nuvažiavom į muziujų, bet jis buvo uždarytas. tada mano kvankštelėjusi auklėtoja liepė apžiūrėti pastatus iš lauko. manau kad verta paminėti jog labai panašūs yra mano kaime, sandėliukai. tada bevaikščiodami sušlapom kojas dėl aukštos žolės. tada sustojom į pardą penkiolikai minučių, ir važiavom namo. tiesa, dar visą kelionę nieks nežinojo nei kur esam, nei kur važiuojam, nei kiek liko, nes gidė kalbėjo labai tyliai, ir mikrofonas matyt nelabai irgi veikė. ir pats autikas visas krypavo ir lingavo, senas kaip biesas turbūt. Tikrai paskaitykit, nenusivilsit.
Nu kaip jum mano pasakojimas? vilioja, ane.? ‹ Įvairūs ‹ Studijos, mokykla |


ir taip bijos ta daryt

. Truputi baisu, bet visi labai laukiam
O šiaip važiuojam kaip ir visi į Vichy vandens parką, šokolado fabriką, visokius muziejus, spektaklius ir t.t. 











