
Viskas apie katinus ir kates.

As asmeniskai labai megstu kačiukus. Viena katyte turejau, bet ji dingo

šiaip ji buvo labai miela, as ja labai mylejau...

budavo labai smagu su ja pazaisti, stebeti jos susidomejima mazyciu kamuoliuku

na pirmaisiais metais del tustinimosi ne vietoje problemu neturejome, taciau visa vasara praleidome pas mociute kaime tai ir katineli i lauka isleisdavome. priprates prie laisves, rudeni grįžęs i buta uzsimirso tvarka ir pradejo sisioti kur nereikia... na kelis kartus mylimam katineliui juk galima atleisti, bet kai tai tesiasi pastoviai... susizinojome kat taip kartais buna del morciaus, tad iskastravome, bet meza ka padejo. teko isvesti pas mociute i lauka. buvo labai gaila buti be katino diduma laiko, bet paskui apsipratau. na o po kokio pusmecio ji dingo.
kai buvo mazyte jos kailiukas buvo pilkas, siek tiek rainas, net siokio tokio zydro atspalvio. labai menko, bet ciuciut.
ji buvo labai miela ir draugiska. budavo gera, kai tu sakykim ziuri televizoriu, o pas tve ateina katukas ir atsigula ant pilvo.

man labai patinka kad katinai yra labai svelnus ir mieli. manau kad jie taip pat yra jautrus, ir dar daug kuo panasus i zmones. tikrai ne prastesni uz sunis.
na tiek apie mano katineli.
gal kas nors taip pat noretu pasidalinti mintimis?