Menstruacijos

Pukuse, Sveikinu atvykus į 21 amžių.

Nu sorry, tačiau tokiam amžiuje pvz pas mus tos temos visiškai aišku. O merginos kūnas man ne svetimas, amžinai domėjausi, klausiau to meto merginos, draugės ar dar ko, skaičiau, iškilus klausimams, ieškodavau atsakymo.. Padėdavau kaip kada galėdavau..

Atsiprašau, jei savo postu ir pasirodymu šioj temoj ką nors įžeidžiau ar kaip kitaip sunepatoginau. Nieko blogo nenorėjau, kaip jau minėjau, mano nuomone šis dalykas nėra paslaptis, tik kaip pastebėjau naujokėms šioj klasėj kiek nepatogu.. Apsipras.. Juk vaikinai žino,kad sergate ir panašiai..

Žiauriausia būdavo, kad kai klasėj tarkim sėdi kokios blogos nuotaikos, tai vis laik klasiokai kitom sakydavo, kad mėnesinės ir t.t. Tai taip nesubrendusiai elgdavosi. Tipo dėl kitokios priežasties negalima būt piktai. aij whatever. Mūsų klasiokai (dabar jau ex klasiokai ) būvo visą laiką nebrendylos.

Pukuoc - manau, merginai tikrai malonu žinoti, kad jos vaikinas supratingas ir nėra visiškas vėpla net merginų reikaluose.

Man netgi patinka kai mano vaikinas manęs ko paklausia apie tai. Nes tada galiu pasikalbėti apie savo kūno savotiškus nuolatinius pokyčius ir t.t. protingai. Aišku jaučiu būdama kokių 12-14 tikrai nebūčiau kalbėjusi laisvai tokiomis temomis. Dabar jau amžius kitoks. ;}}

Aš tai visada vaikų norėjau. Aišku būdama 12 nesvajojau tokio amžiaus tapti mama... tačiau ateityje visada save įsivaizdavau su minimum dviem vaikais ir tokio dalyko kaip, kad mėnesinių atsikratymo nebuvo, nes suprasdavau, kad jeigu jų nebūtų vaikų garantuotai negalėčiau turėti. Dar viena tikimybė - nevaisingumas. fek.

Bet grįžtant prie temos.
Kad ir kokios būna tos mėnesinių kančios, tačiau ateityje, susilaukus vaikų manau tai tikrai atsiperka.

na aš meldžiuosi kad tik kai paaugsiu mano mastysena nepasikeistų,o ir nekalbu kad o "dieve nenoriu vaikų" kalbu "nenorėsiu"...nereiškia kad dabar...kalbu apie ateitį...

Kodėl?

tiesiog jaučiu kad su jais neiškeščiau...ir šiaip neįšsivaizuoju savęs gražioje šeimoje...išsivaizuoju kitaip.nes iš savęs nieko daugiau nešsitikiu...

Norėčiau paklausti, kodėl apie save taip kalbi? Ir jeigu nepaslaptis...Ko tikiesi tada iš savęs?

nesitikiu daug...niekad niekam nebuvau artima ir nesugebėčiau...nemanau kad galėčiau pagalvoti apie tai kad galiu apskritai gyventi ne viena...aš apskritai prisibijau žmonių

Tau tik 12. Viskas GALI pasikeisit.

gal būt...bet tiesiog net neįsivaizduoju kas bus vėliau...

Aš pvz irgi savęs neįsivaizduoju ateity. Net nenutuokiu, ką daryčiau jei sukurčiau šeimą ir pnš. Viską įsivaizduoju visiškai kitaip, t.y. - be vaikų, be šeimos ir pnš. Čia tiesiog dauguma žmonių tokiam amžiuj taip galvojo..

gal.bet manau kad kai kurie taip ištirųjų atrodo suaugę..

Bet tai čia tik kai kurie.Iš vis man niekada irgi nebuvo tokių minčių, kad kai užaugsiu, turėsiu vyrą ir krūvą vaikų. Jei ir kada nors gyvenime turėsiu - tai tik vieną.

na taip bet nemanau kad pasikeisiu aš visą gyvenimą tik sedėdama prie kompo ,žiūrėdama youtube vaizdelius ir rašydama į linksmas.net