Mane visi spaudžia

nu čia jau nukrypom nuo temos.Tiek mano,tiek tavo patčių sprendimas yra tinkamas manau.Nuo žmogaus priklauso,kokį pasirinks.

Aš tai null palaikau : DDD

O šitas vpš yra NESĄMONĖĖĖ.

Gabe7 rašė:niekas ir neprašo konkrečiai bendraut ir lįst ten kur neina sulįst,tiesiog persimesti keliais žodžiais,o ne nužiūrinėt,pykt ar išssi3,14sinėt.

Persimesti keliais žodžiais? Wtf? Tu nežinai kas yra patyčios? Iš tavęs tyčiojasi visad o tu vieną dieną ateini ir pasakai 'Labas. Kaip sekasi?' ir tu manai tau atsakys ? : DDD geriausiu atvėju pasiųs n*. : D Bent jau kiek man teko matyti taip būna. Šiaip jau niekad žmogus kuris tyčiojasi nesileidžia į malonius pokalbius su tuo iš kurio tyčiojasi nes vėlgi a) Jis jaučiasi viršesnis ir neturi tikslo to daryti. b) Jis yra kvailas ir visad mąsto 'O ką pagalvos kiti'.

Vo čia su šituo tai sutinku. Pas mus klasėj yra vienas nepritapelis, tai žodžiu, atvaro čia vieną dieną į mokyklą jis, su gera nuotaiką, nu ir žiūriu pabandė pasisveikinti su tuo klasioku, kuris vpš ant jo varo. Tai praeidamas ir sako jam "sveiks" , tas tik kad atsisuko ir sako "dink n.., muoli, išsiskalbk smegenis vieną kartą tu loche neraliuotas".. Tai bet kam išgirdus tokius žodžius, tikrai gera ant širdies nepasidarytų, ir manau jog tai dar labiau sunaikina pasitikėjimą savimi.

Gabe7 rašė:Vienatvė tai yra greičiausias kelias į savęs naikinimą,savižudybę ir giliausią depresiją. Taip,kad tavo brolis labai gerai daro,kad nepalieka tavęs vieno.

Priešingai. Visiems reikia pabūti vieniems, ypatingai tokiam amžiuj. Reikia susidėliot mintis, jausmus, prioritetus. Ir žinoma, reikia asmeninės erdvės tam, kad tiesiog jaustumeis gerai.

Tie, kurie šaiposi/tyčiojasi tikriausiai turi didelių kompleksų ar dėmesio trūkumą šeimoje ir tai bando slėpti po 'kieto bičo' kauke. Ką daryti? Aš visada sakau, kad idiotus geriausia yra ignoruoti. Jei pamatys, kad tu visiškai nekreipi dėmesio ir šaltais nervais atsimušinėji jų užgauliojimams (žinoma, jei tai yra tik žodiniai), nustos jie prie tavęs kibt ir ieškosis kitų aukų.

Grįžtu prie buvimo vienam. Jei tikrai atsibosta būti tarp žmonių, susirask nuošalią vietą. Suoliuką parke, vietą kur nors pievoj, prie upės/tvenkinio, nesvarbu. Ir tiesiog ten eik. Eik, kai tau būna blogai ir nesinori su niekuo kalbėtis. Bibliotekų skaityklos (ne mokyklų) irgi labai tinka. Stenkis nebūti namuose, jei jų aplinka ir asmenys tave slegia.

Persimesti keliais žodžiais? Wtf? Tu nežinai kas yra patyčios? Iš tavęs tyčiojasi visad o tu vieną dieną ateini ir pasakai 'Labas. Kaip sekasi?' ir tu manai tau atsakys ? : DDD geriausiu atvėju pasiųs n*. : D

. Pas mus klasėj yra vienas nepritapelis, tai žodžiu, atvaro čia vieną dieną į mokyklą jis, su gera nuotaiką, nu ir žiūriu pabandė pasisveikinti su tuo klasioku, kuris vpš ant jo varo. Tai praeidamas ir sako jam "sveiks" , tas tik kad atsisuko ir sako "dink n..

nereikia pažodžiui mano teiginių suprast.

Priešingai. Visiems reikia pabūti vieniems, ypatingai tokiam amžiuj. Reikia susidėliot mintis, jausmus, prioritetus. Ir žinoma, reikia asmeninės erdvės tam, kad tiesiog jaustumeis gerai.

vienatvė,ypač silpnam(ypač su kažkokiom minimaliom psichologinėm traumom) žmogui yra kaip narkotikas.Vieną kart neišeini iš namų,būna gera,nieks nesišaipo,kitą dieną išeini ir jauti baimę,todėl automatiškai vėl noris būt vienam.Tokiem žmonėm reiktų kaip tik kuo daugiau vengti vienatvės. Buvimas su savo mintim irgi gan greitas kelias į depresiją,juk neveltui sakoma kuo mažiau galvoji - tuo laimingesnis esi.Aišku normaliem žmonėm ar intravertam vienatvė gali būti reikalinga,bet ji turi neužgožti ir netapti bėgimu nuo problemų.

bėgt nuo problemų nereikia, pailsėt būtina.

Fobija.=Aš tai null palaikau : DDD

O šitas vpš yra NESĄMONĖĖĖ.

Gabe7 rašė:niekas ir neprašo konkrečiai bendraut ir lįst ten kur neina sulįst,tiesiog persimesti keliais žodžiais,o ne nužiūrinėt,pykt ar išssi3,14sinėt.

Persimesti keliais žodžiais? Wtf? Tu nežinai kas yra patyčios? Iš tavęs tyčiojasi visad o tu vieną dieną ateini ir pasakai 'Labas. Kaip sekasi?' ir tu manai tau atsakys ? : DDD geriausiu atvėju pasiųs n*. : D Bent jau kiek man teko matyti taip būna. Šiaip jau niekad žmogus kuris tyčiojasi nesileidžia į malonius pokalbius su tuo iš kurio tyčiojasi nes vėlgi a) Jis jaučiasi viršesnis ir neturi tikslo to daryti. b) Jis yra kvailas ir visad mąsto 'O ką pagalvos kiti'.


Šitas eksperimentas daug parodo ta tema. Žmonės džiaugiasi pajutę galią nubausti kitą. Net nenorėdami tęsti, tęsia jei to reikalauja kiti. Tas pats ir mokykloj. Įprasta tyčiotis iš kito? Nu tai davai, būkim kieti ir parodykim savo galią.

o aš žinau keletą pavyzdžių,kai patyčių objektas virto draugu,tiesiog reikia mokėt suktis situacijoj.

bėgt nuo problemų nereikia, pailsėt būtina.

išspręst būtina,nereiks tada ilsėtis.

Kažkaip čia man įdomiai atrodo. Mes pilam tuos patarimus kaip iš kibiro, tik kažin, kaip būtų, kai mes atsidurtumėm jo vietoj. Visi sako "Duok į snukį, eik susibendrauk, eik padaryk tą ir aną". Gerai, kai sėdi prie kompo, ir namie nėra problemų, mokykloj taip pat viskas gerai. Lengva atrodo čia, nueis, pasikalbės ir vsio. Bet manau, jog jam tai ypač sunku, nes kai neturi pasitikėjimo, nė draugų, + problemos šeimoj, tai kažką daryti dar sunkiau, daug sunkiau. Būtų gerai, kad pasikalbėtų su broliu, nes manau, jog ypač reikia palaikymo, o ne patarimų iš kompo.

sturgi žiauriai geras vid


dar šits neblogas

Bet manau, jog jam tai ypač sunku

niekas ir nesako,kad turi būt lengva,gerovė niekada lengvai nepasiekiama.

Dar nukrypsiu nuo temos.

Vykst, kur įmetei tą video, mes patys per sociologiją panašiai darėm. Tiksliau, kita kursiokų grupė. Prie Gedo prospekte neva nualpusio kursioko priėjo tik bomžas.
Dar trūle kursiokas "apvogė" kursiokę. Kad nesukeltų įtarimo, jie įlipo iš skirtingų stotelių. Slapta nufilmuotoje medžiagoje matėsi, kad keli keleiviai aiškiai pastebėjo, kaip čiuvas iš prasegtos rankinės ištraukia piniginę ir įsikiša į kišenę. Visi tylėjo ir išvis nusisuko į priešingą pusę.
Trečia situacija buvo tokia, kad mergina su mašina įkala į vaikino mašiną. Ją šiek tiek apibraižo. Jie Vilniaus centre rėkavo vienas ant kito, vaikinas ėmė tąsyt merginą už rankos, ją stumdyt. Priėjo tik viena močiutė.
Po tokių eksperimentų baisu gyventi darosi, nors aš šiaip savisaugos instinktų beveik neturiu.


Agyness, o ką žmogui daryt, jei neturi kur kitur kreiptis kaip tik į internetinius "pažįstamus"? Aišku, tai ne pats geriausias problemos sprendimo būdas, bet kartais žmonės nežino ko griebtis, o realiam žmogui (girdint jo balsą ar žiūrint į jo akis) savo bėdas išdėstyt žiauriai sunku. Žinau tai, nes jei reikia kalbėt apie mane ištikusią problemą aš ilgai stoviu ir tyliu bandydama atrinkti žodžius, kurių dažniausiai nerandu. Bet kažkam išsilieti tai reikia.

siandien isgirdau is klasiokes labai "guodzianti komplimenta" jog as nesveikas, nes neturiu draugu ir galiu gyventi be ju. Beje ji seniau buvo normali ir taip nesnekedavo su manim.

Slaidas - suprantu jog tai nėra malonu ir niekam nebūtų malonu, bet reikia išmokti prisitaikyti prie kitų, nes beveik visada atsiranda žmonių kurie tavęs nemėgsta.Tiesiog reikia išmokti prie jų prisitaikyti ir neimti į galvą ką jie tau sako.Gal tie patys žmonės yra patyrę daug sunkumų gyvenime dėl to jie bando išsilieti ant silpnesnių.O prisitaikyti turiu omeny jog į tokius žmones reikia nekreipti dėmesio. Žinau jog kalbėti yra visai ką kita nei pačiam tai padaryti,bet jei imsi į galvą dėl kiekvieno šūdniekio,tai tik sveikata sau pagadinsi...