Mane visi spaudžia

Mane visur spaudzia ir mokykloje ir namie. As bunu mokykloje ten viisi tyciojasi, bet ilgainiui man tai pradejo patikti. As net pats is saves pavarau. Paskui griztu namo ir noriu pabuti tyloje, paguleti kartais nieko nenoriu veikti. O brolis pradeda savo nesamones grizes is darbo, kad as isimylejau, taip ikyriai tamposi o man koktu liudna ir noriu pabuti uzsisklendes savyje ir aplamai man patinka ramus elgesys, bet veliau jis ant manes pyksta, kad guli dienu dienas nieko neveiki ir kas svarbiausia kad mano bute veinas kambarelis, šiaip turetu buti paaugliam savas kambarys, kad turetu kur nuo visko pasislepti tokie kaip as. Ir aplamai jis mane lygina su kitais paaugliais kad va jie fainesni, bet jie kokiom salygom gyvena ir manau tikrai nera tokie geri kaip as. Fyfos visokios pertekusios pinigais nezino kaip isidirbineti, tiesiog nuo per gero gyvenimo viokie stuobrai saiposi iss likomo nuskriaustuju. As labai geras palyginus su kitais paaugliais neturiu draugu, niekur neinu, visada sedziu nemie, nesislasitau gatves, nerukau, negeriu, nieko nusikaltelisko nedarau. Nebent seniau buvau susizavejaus ymausais, nes uzknisdavo tos visos pasipute mergos, kai jas isimyli, o paskui kankiniesi po du metus uz kiekviena. As kuo toliau tuo maziau turiu lasves, mokykloje negali nieko pasakyti nes tuoj skundziasi visokie, tai punu nuo neapykantos ir dar namei grįžti tam mazam buteli ir neleidzia nei paguleti, kai narsau nete prie mobileko, tai irgi kimba kad kazka negero ten prsisiziuri. As nesmerkiu uz tai kad negali daugiau ipirkti, bet bent jau sudarykit gera atmosfera kad bent grizus namie butu gerai. O mokslai mane irgiu uzknisa as nepajegiu mokintis ir siuntu ant mamos uz nieka, nes neturiu kur kelti pykcio. Kartais tiesiog kyla mintys kodel zmones tokie ziopliu kad nesunaikina pasaulio, juk vistiek vien tik kancios. Sianakt negalejau iki 4 uzmigti. As tik prasau kad kambaryje butu tyla nes as kaip diedukas nuo visko gyvenime pavarges jau seniai, ir nieko nenoriu. Ir as paluzes visai. Reikia tokioms nelaimiu kaip toms pasiputusioms nezinancioms kaip isidirbineti fyfoms, visokiems maumams kurie tyciojasi kad jie paluztu, nes jiems per daug laisves, o as atvirkciai man jau per daug kanciu. Ir kas blogiausia kad as jiems nieko negaliu padaryti atgal nes neturiu mokykloje draugu.

kiek tau metų?
Jau senokai pastebėjau,kad greičiausiai esi nuskriaustas,tai matos ir šiame forume.Visų pirma,tai manau tau reikėtų išsiaiškinti patyčių priežastis.Galbūt tu išsisikiri iš kitų,galbūt ką nors blogo kam nors padarei?Jeigu tyčiojas,nes rengiesi,elgiesi kitaip(nerūkai ir t.t.) - na tada arba irgi teks ištverti,arba teks įsilieti,kas manau irgi nėra blogai,tik įvairesnė patirtis.Tik kažin ar baigtųs patyčios.Na o jeigu tyčiojas dėl išvaizdos,tai čia jau turi ignoruoti arba išmokt pakovot už save.Šiaip juokingas man tas tavo "nieko negaliu padaryt,nes neturiu draugų".Garantuoju,kad mokykloj yra dar keletas patyčių objektų,pirmyn,susibendrauk su jais,juk tavo priešai irgi ne po vieną tyčiojas,suburk ir tu savų grupelę,kovoti bus daug lengviau.Nu ir šiaip,nepamiršk,kad mokykla tik 12metų laikotarpis,tai ištversi gi.
Toliau,dėl neramybės namie.Vienatvė tai yra greičiausias kelias į savęs naikinimą,savižudybę ir giliausią depresiją. Taip,kad tavo brolis labai gerai daro,kad nepalieka tavęs vieno.Aš ir pati tau patarčiau grįžus ne namie sėdėt,o kokia veikla užsiimt - į būrelius užsirašyt,sportuot,renginius lankyt.Kitaip tariant,susirask hobį,domėkis juo,iškart gyvenimas prašviesės.Plius daugiau bendravimo įgūdžių gausi,kas tau labai pravers.Gal net mokykloj su daugiau žmonių užmegsi bendrą kalbą.
Toliau,man dar pasirodė,kad savo neturtingumą labai sureikšmini.Yra daugybė neturtingų vaikų,kurie draugų belenkiek turi ir mokykloj yra mėgstami,todėl nekaltink turto kiekio,tai tavo bėda.Plius,darbuokis vasarą,kas vėl tau padės išlipt iš depresijos,be to praleisi laiką ir dar pinigų užsidirbt.
Brolio kalbos tai tokios dvipusio poveikio,jei jis sako,kad tu prastesnis už kitus paauglius.Iš esmės,tai paskata tobulėti,bet dažniausiai,tai tiesiog sumenkina žmogaus ego ir iš to vystosi tik didesnės psichologinės problemos.Todėl tu jo lyginimų geriau neklausyk,o pats mąstyk blaiviai. Ai ir kiek metų jam?
Na žodžiu,sėkmės.Verkšleminu ir raudomis niekas nepasikeis,turi imtis permainų,kad ir kokios baisios jos atrodytų.Bet blogiau vistiek nebus,todėl pirmyn. Nėr už ką

Kad buti nugaletoju, pirmiausia reikia jaustis nugaletoju.

Geri patarimai žiūriu.
Slaidai, iš kokio tu miesto? Galėtume pabendraut. Jei realiai jau tikrai neišeitų, tai čia per AŽ galim.

eik lankyt kokį sportą, kovos menus, įgausi pasitikėjimo, kaip ir sakė, kovok už save, pradės lyst pasiusk n x taip riebiai, jei toliau pradės (greičiausiai jau fiziškai lyst) tai valink vieną gerą ir fsio, arba apsiverks ir nebelys daugiau, o jei ir gausi į kailį vistiek jau bijos lyst.

būtent - jeigu pora kartų ir liksi sumuštas,jie bent žinos,kad prie tavęs lįsdami gali gaut atgal,pradės lįst prie tų,kurie negali apsigint. prie tokių,kokiu ir tu dabar esi.

Dabar dažniausiai tyčiojamasi iš tų žmonių kurie yra kitokie nei visi kiti, pernelyg užsidarę.Tai gal ir tu toks esi? Jei taip ieškokis draugų kurie visada būtų su tavimi ir tau būtų gera su jais bendrauti.Aš pažįstu labai daug žmonių kuriems teko iškęsti tas patyčias ir svarbiausia jog kartais tyčiojamasi iš kito savo malonumui ar norint pasirodyti prieš savo draugus.Man ir pačiai jų yra tekę patirti,bet aš jas ignoravau, niekada nepasidaviau ir pasiekiau..pasiekiau to jog dabar iš manęs nebesityčioja. Jei nori,kad iš tavęs nesityčiotų tada turi pats kaip nors susibendrauti su klasės "šūstrekais" ir reikia,kad jie tave gerbtų ir laikytų savo draugu.Bet čia vėl gi kaip loterijoj, vienam pasiseka kitam ne...Man pasisekė aš pritapau prie klasės "šūstrekų" ir dabar jie visai kitaip į mane žiūri. Tai gal ir tu pabandyk.Nes kaip sakoma svarbiausia yra pritapti ir mokėti būti savimi.Štai koks būtų mano sėkmės receptas.Tad pažiūrėk gal ir tau atsisuks fortūna, juk nepabandęs negali žinot.

turi pats kaip nors susibendrauti su klasės "šūstrekais"

nesąmonė

ir reikia,kad jie tave gerbtų ir laikytų savo draugu.

neįmanoma, tiesiog liksi dar didesnio durnelio vietoje

simona, man tu tokia nevykėlė atrodai su savo tais "aš tai su tais šustrekais klasės susibendravaaaau" - ne pirmoj temoj jau rašai. ir pritapti nihuja nėra svarbiausia: D

Mokėk pats visų pirmą susitvarkyti su savo mintimis. Nepalūžk. Ir pagalvok jog kai kuriems yra 100 kartų blogiau. Turi namus, nesvarbu kokius, bet džiaukis, kad bent turi kur pareiti. O pala, arba aš neįsiskaičiau, arba manau, jog tau reikėtų apie viską pasikalbėti su broliu, nelaikyti visko savyje.
O kalbant apie mokyklą, tai tau jau kiti pažėrė daug patarimų. O sakau, kad nebūk bailys, nebūk užsidaręs savyje. Stenkis elgtis taip kaip kiti.

simona, man tu tokia nevykėlė atrodai su savo tais "aš tai su tais šustrekais klasės susibendravaaaau" - ne pirmoj temoj jau rašai. ir pritapti nihuja nėra svarbiausia: D

nežinau,kiek čia nevykėliškumo ir kiek ji vienodų post'ų prirašė,bet susibendravimas su kažkuo,kas palengvintų pačiam gyvenimą nėra blogas dalykas.Nesisuksi - negyvensi.

miisu rašė:simona, man tu tokia nevykėlė atrodai su savo tais "aš tai su tais šustrekais klasės susibendravaaaau" - ne pirmoj temoj jau rašai. ir pritapti nihuja nėra svarbiausia: D

Cha, bet dabar tie patys mūsų vadinami klasės "šūstrekai" nusileido ant žemės, dabar vienas iš jų atrodo visai kitas žmogus, ta prasme nebevaizduoja savęs "kietu" kaip anksčiau ir šiaip ramesnis kažkoks pasidarė.. Tai manau parodo jog su laiku žmonės tikrai keičiasi. Tai gal temos autoriaus klasėje pamažu situacija pradės taisytis.

Gabe7 rašė:nežinau,kiek čia nevykėliškumo ir kiek ji vienodų post'ų prirašė,bet susibendravimas su kažkuo,kas palengvintų pačiam gyvenimą nėra blogas dalykas.Nesisuksi - negyvensi.

Va pritariu tau. Kaip sakoma bandyt visada verta.Ir geriau pabandyk nei paskui gailėtis,kad nepabandei.

agyness rašė:Ir pagalvok jog kai kuriems yra 100 kartų blogiau. Turi namus, nesvarbu kokius, bet džiaukis, kad bent turi kur pareiti.

Savo problemų nuvertinimas nemanau, kad ką nors gero duoda, juk vistiek kiekvienam savos problemos didžiausios. Na ir kas, pagalvoji, tarkim apie Afrikos badaujančius vaikus, jų tikrai gaila, pasidžiaugi, kad tau taip nėra, bet gyvenimas nuo to geresnis nepasidaro, vistiek po valandos tos pačios problemos užgriūva.

Savo problemų nuvertinimas nemanau, kad ką nors gero duoda, juk vistiek kiekvienam savos problemos didžiausios. Na ir kas, pagalvoji, tarkim apie Afrikos badaujančius vaikus, jų tikrai gaila, pasidžiaugi, kad tau taip nėra, bet gyvenimas nuo to geresnis nepasidaro, vistiek po valandos tos pačios problemos užgriūva.

Na čia jau kai kuriems. Sutinku kad tai nėra problemų sprendimas. Bent man gal ir kiek padeda. Na bet taip, aišku, paskui vistiek grįžtu prie realybės. Bet jau geriau pabandyti ką nors daryti, kaip save nuraminti, negu iš viso toliau depresuoti, dėl visko, kas yra.