Šinšila

Viskas apie sinsila ir pagalba pradedantiems jas auginti.

Šinšila - tai draugiški, maži [[graužikai]]. Jei jiems gresia pavojus, jie pasikliauja savo vikrumu, dantimis ir sugebėjimais. Sugautas arba išgąsdintas žvėrelis dažnai paskleidžia kvapą, panašų į degintus migdolus. Patelės akimirksniu gali apšlapinti numatomą agresorių. Pasitaiko, kad išgąsdintam žvėreliui iškrenta plaukų kuokštai. Nuplikimo pavojus ypač didelis tada, kai žvėrelis yra išgąsdintas arba grubiai sugaunamas. Dėl šios priežasties žvėrelį galima griebti tik už ausies arba uodegos.

Iš prigimties šinšilos yra taikūs žvėreliai, savo dantimis jie gali pasinaudoti tik neįgudusiai gaudant arba kai jie išsigąsta ir negali pabėgti.

Žvėreliai kasdien turi maudytis, po 15 minučių dienoje, specialiame smėlyje, kuris yra būtinas geram šinšilų kailiukui palaikyti. Šinšilai yra labai švarūs žvėreliai. Esant gerai priežiūrai ir patalpos vėdinimui, jie neskleidžia jokio ypatingo kvapo.

Šinšila gali būti auginami poromis arba grupėmis. Veisimui geriausia vieną patinėlį poruoti ne daugiau kaip su 5 patelėmis.

Laikant šinšilas reikia suvokti jų savitumą, tai gana jautrūs žvėreliai todėl jų šeimininkas neturėtų būti nervingas ar irzlus, o geraširdis ir suprantantis žmogus. Narvelį su gyvūnu reikėtų statyti prie sienos, tokioje vietoje, kur jie jausis saugiai, kur nebus skersvėjo pavojaus, nes šinšilos, kaip ir kiti gyvūnai, labai jautrūs skersvėjams. Narvelis turėtų būti erdvus, geriausia pirkti specialius narvus šinšiloms. Ant narvelio dugno beriama presuotų pjuvenų granulių. Naujai nupirkta šinšila yra nerami ir baikšti, bet jei šeimininkas nuolat kalbins, ramiai bendraus su juo, tai šinšila netrukus taps geriausiu jo draugu. Patalpoje, kur laikoma šinšila, neturėtų būti kačių ar šunų, nes šunų ir kačių parazitai labai kenkia šinšilų kailiukui.

Vienas svarbiausių šinšilų laikymo reikalavimų yra jų maisto kokybė ir dozavimas. Šinšiloms labai svarbu maistą gauti pastoviu laiku, kitaip jos pasidaro nervingos, pradeda panikuoti ir t.t.. Be specializuoto maisto šinšilų racionui yra svarbus šienas. Šienas negali būti šviežias, nes jame dar nepasibaigę fermentacijos procesai. Jokiu būdu negalima šinšilai duoti apipelijusio šieno, nes pelėsiai sukelia viduriavimą, taip pat negalima šinšiloms duoti žalio pašaro (žolės, lapai). Nereikia pamiršti vandens, kadangi vanduo yra gyvybiškai reikalingas. Vandenį reikėtų duoti tik šviežią ir keisti kiekvieną dieną. Prie žvėrelių raciono būtina pridėti specialias mineralines kreidas šinšiloms, kurias nuolat grauždami graužikai galanda ir valosi dantis, taip pat gauna daugybę reikalingų mineralų.

Gamtoje šinšilos gyvena Pietų Amerikoje, [[Peru]] kalnuose. Šinšilų amžius, teisingai maitinant, siekia 8-10 metų. Patelės lytiškai subręsta 5 mėnesių amžiaus. Poruoti galima ne anksčiau kaip nuo 8 mėnesių, tačiau geriausia būtų kergti ne jaunesnes kaip 1 metų pateles, kadangi per jauna patelė gimdo sunkiau ir vaikai būna ne tokie geri kaip kitų. Šinšilų nėštumas trunka 111 dienų. Sveikos ir stiprios patelės paprastai veda 2 kartus metuose 2 vaikus, retais atvejais 3-4 jauniklius. Šinšilų jaunikliai gimsta plaukuoti ir matantys. Natūrali šinšilų spalva yra tamsiai pilka, dar būna baltos (Vilsono baltieji), smėlinės ir juodos spalvos.

Jei kils klausimu rasykit pasistenksiu padeti

Šinšilos kilusios iš Andų kalnų. Tai baikštūs, naktį aktyvūs žvėreliai. Jų švelnaus kailiuko spalva gali būti tiek juodos, tiek baltos spalvos.

Šinšilos nėra augintiniai mylavimui ir glostymui, kad ir kokie gražūs tai būtų žvėreliai. Beje, dažnas klystame manydami, kad šinšiloms užtenka mažo narvelio. Tai judrūs gyvūnai, kurie gali pašokti net vieną metrą į aukštį, taigi jiems reikia erdvės. Narvo plotas turi būti mažiausiai 50 cm x 100 cm, o aukštis – apie metrą. Narvas neturi būti atviras iš visų pusių, nes šinšiloms kenkia bet koks skersvėjis. Beje, dieną šiems žvėreliams reikia ramybės.

Šinšilų negalima laikyti labai šiltoje vietoje, kur daug saulės ir triukšmo. Narve turi būti įvairių šakelių, ėdalo indeliai, namelis miegui, girdykla ir smėlio vonelė, kad aplinka primintų natūralią. Smėlio šinšiloms reikia kailiui prižiūrėti. Jis nuriebina kailiuką, taigi geriau įsigykite specialaus smėlio šinšiloms. Smėlis paukščiams netinka.

Kadangi šinšilos laisvėje gyvena grupėse, būtų gerai laikyti du žvėrelius. Kasdien joms reikėtų suteikti bent vieną valandą laisvės ir leisti pabėgioti po namus. Tiesa, tuomet jas reikia stebėti, nes šinšilos labai mėgsta pasislėpti tamsiausiuose kampeliuose. Nepamirškite, kad šinšilos – graužikai, taigi slėpkite visus laidus. Beje nepamirškite ir tokių spąstų kaip atidarytas klozeto dangtis

gal kaikas kartojas bet yra naujienu

Jeigu Jūs nusprendėte įsigyti šinšilą, prieš pirkdami šį žvėrelį pasverkite visus “UŽ” ir “PRIEŠ”:

UŽ:

*
Šinšilos – tai malonūs, draugiški, švelnūs ir visai nekalti žvėreliai. Stebėti ju bėgiojimą vaikštant – vienas malonumas.
*
Šinšilos labai švarą mėgstantys ir nedvokiantys žvėreliai...
*
Jie - naktiniai žvėreliai. Dieną, kada jūs darbe, jie miega, o vakare – kada Jūs grįžtate namo, jie budi ir yra pasiruošę žaisti su Jumis.
*
Šinšilas galima dresiruoti. Tai nelengva, bet įmanoma.
*
Šinšilos pripranta prie vieno šeimininko ir greitai susidraugauja!
*
Tai žvėreliai, kurie mėgsta, kai su jais kalbama – jie labai įdėmiai klauso..

PRIEŠ:

*
Šinšila labai judrus žvėrelis, todėl jam reikia skirti daug vietos. Narvelio matmenys turi būti ne mažesni 70x50x50 – ir tai labai mažas narvelis!
*
Nerekomenduojama dažnai imti į rankas šinšilą, kad nesugadintumėte brangaus kailiuko. Jų negalima spaudyti ir čiupinėti. Šinšilos nemėgsta būti imamos į rankas.
*
Kadangi šinšila – naktinis žvėrelis, tai Jums reikia susitaikyiti su tuo, kad naktimis negalėsite ramiai miegoti.
*
Šinšila – ne pigus žvėrelis. Narvelis ir aksesuarai kainuoja brangiai. Kad išlaikytų gražų kailiuką, kiekvieną dieną maudosi smėlyje, kuris nepigiai kainuoja ir daug jo reikia.
*
Jums nereikėtų įsigyti šinšilos, jei turite mažą vaiką. Su šinšila negalima elgtis kaip su šunimi ar kate.
*
Šinšilos – gyvybingi žvėreliai, tačiau, jiems susirgus, gali atsirasti rimtų problemų juos gydant. Šių egzotiškų žvėrelių gydymu užsiimančių veterinorių praktiškai nėra.
*
Šinšilos graužia VISKĄ, kas pakliūva jų kelyjė. Mėgstamiausias jų užsiėmimas yra graužti laidus ir plėšti tapetus.



Jeigu Jūs nusprendete pirkti žvėrelį, tai išsiaiškinkite, kur visgi geriausia jį prkti?

Iš karto patariu, neverta pirkti šinšilos turguje ar zooparduotuvėsė. Daugelis ten pirktų žvėrelių miršta. Ir miršta ne dėl pirkėjo kaltės, o todėl, kad juos parduoda jau sergančius. Būtų idealu pirkti šinšilą iš mėgėju.

Kaip išrinkti sveiką žvėrelį?

Jūs jau žinotė, kad šinšilos yra naktiniai gyvūnai. Todėl visų geriausia išsirinkti šinšilą vakare, kai jie prabunda.

Sveika šinšila turi atrodyti taip:

*
Bizgančios, išraiškingos akys. Plaukeliai po akimis neturi būti šlapi ar sulipę.
*
Sausa ir švari nosis, be drėgnų išskyrų ir šašų.
*
Kailiukas blizgantis, purus, tankus. Neturi būti praplikusių vietų, išpeštų kuokštų plaukelių, randų, žaizdų.
*
Dantys lygūs, geltonai oranžinės spalvos. (Jauniklių dantys maždaug iki 2 mėn. – baltos spalvos).
*
Ant ausų neturi būti pleiskanų, šašų ir randų.
*
Išmatos kietos, sausos, tamsiai rudos spalvos, panašios į “dešrelę”, bet ne išlenktas.
*
Uodega susukta riestainio formos.
*
Žvėrelis turi būti judrus, energingas, smalsus.

Paruoškite viską, kas būtina, prieš parsiveždami šinšilą, ir stebėkite ją pirmąsias dienas.

*
Į narvelį pripilkite pjuvenų
*
Į gertuvę įpilkite vandens ir įberkite maisto. Pardavėjas, iš kurio pirkote šinšilą, turėtų jums duoti mėnesiui maisto, kad Jūs galėtumėte pakeisti žvėrelio maisto racioną. Iš karto keisti raciono jokiu būdu negalima!!!
*
Patikrinkite, ar žvėrelis valgė? Neišsigąskite, jei iš karto nevalgė – jam stresas.
*
Po to galite padėti maudyklę su smėliu, tačiau tikriausiai šinšila 3 – 7 dienas nesimaudys, nes ji bus po pervežimo streso būsenoje.
*
Pirmąsias dienas šinšilai reikia suteikti ramybę. Netrukdykite žvėrelio be reikalo. Suprantu, kad Jūs taip laukėte jo ir norite jį palaikyti ant rankų, paglostyti, bet to daryti nereikia. Daugiausia, ką Jūs galite daryti – tai pasikalbėti su šinšila.
*
Jūs turite stebėti žvėrelį. Išmatos turi būti tamsiai rudos spalvos, storokos, neišlenktos. Tačiau pirmomis dienomis išmatos gali būti ir ne normalios (aš jau apie tai kalbėjau) – nes žvėrelis yra stresinėje būsenoje.
*
Prieš miegą patikrinkite, ar viskas gerai jūsų augintiniui.

Prieš perkant šinšilą, reikia pirmiausia nupirkti reikalingus aksesuarus:

Paspauskite foto dėl didesnio vaizdo.
Narvas

Pirmiausia Jūs turite nusipirkti ar pasidaryti narvelį. Parduodami standartiniai narveliai 55x57x40 cm., skirti šinšilų porai. Iš esmės toks narvelis mažas ir vienam žvėreliui. Kuo didesnis narvelis, tuo geriau. Šinšilos labai judrūs žvėreliai ir jiems reikia daug vietos šokinėjimui, bėgiojimui, raumenų mankštai. Jie gali iš vietos pašokti į vieno metro aukštį. Todėl narvelyje turi būti lentynėlės, kopėtėlės, tuneliai, nes šinšilos mėgsta įveikti įvairias kliūtis. Tik lentynėlių negalima daryti iš metalinio tinklo, kad, šokinėjant žvėreliams, letynėlės neįstrigtų tarp vielų ir tokiu būdu nesusižeistų letenėlių

Padėklas gali būti padarytas iš metalo, organinio stiklo, plastmasės, nors visi kalba, kad geriau plastmasinio nedaryti. Bet šinšilos nekreipia didelio dėmesio į tokį padėklą. Jie gali pabandyti paliesti padėklą dantimis ir jo daugiau nebegrauš. Aš turiu visų rūšių padėklus – plastmasinius padėklus truputį pagraužė, organinio stiklo – visai negraužia, o metalinę – net, jei pabandytų graužti, nepavyktų.
Namelis

Narvelyje turi būti namelis, kur žvėrelis, pajutęs pavojų, galėtų pasislėpti. Ten jie su malonumu miega, veda vaikus. Namelis turi būti tokių matmenų: aukštis 23 cm., ilgis 22 cm., plotis 25 cm. Medinis namelis geresnis už plastmasinį, nes plastmasinis namelis yra lengvas ir šinšilos jį stumdo iš vietos į vietą, su malonumu graužia. Geriau šinšilos priima medinius, nes jie sunkesni, mažiau jiems įdomūs ir yra panaudojami pagal paskirtį. Įėjimo į namelį angos skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 cm. Vietoj namelio taip pat gali būti kamštinio medžio šaka, kuria šinšilos mėgsta laipioti, bėgioti ir ant jos miegoti.
Ėdžios

Ėdžioms geriausia tinka keramika, nes jas yra sunkios, sunkiai jos apversti. Šinšilos mėgsta, įsikandusios į dantis plastmasines lėkšteles, begioti po narvelį. Taip pat gerai tarnauja ir geležinės ėdžios, kurios pakabinamos narveliuose. Tokias ėdžias nereikia nuolat nuiminėti, vėl kabinti. Tam tarnauja kabinamas ant narvelio karkasas, į kurį įstatoma ėdžia.
Gertuvė

Gertuvė parenkama tokia, iš kurios mažiausiai laša. Aš naudoju rutulinę gertuvę. Ji laša, bet nežymiai. Pirmiausia reikia pripilti sklidiną gertuvę ir apversti į tokią padetį, kurioje ji kabinama prie narvelio, stipriai supurtyti, kad rutuliukas patektų į savo vietą. Tai praktiškai pasiteisina. Yra ir stiklinės gertuvės. Girdymo principas toks pat, tik jos neturi rutuliukų. Man jos nepatinka todėl, kad po gerimo vamzdeliuose nelieka vandens. Esama ir kitokių gertuvių – su kraneliais. Sakoma, kad jos visiškai nelaša. Tačiau mūsų parduotuvėse tokių nėra, todėl nieko apie jas pasakyti negaliu.

Šieninė

Šieninė – labai patogus daiktas. Ji reikalinga tam, kad nereikėtų dėti šieno ant narvelio dugno, kad šinšilos neištampytų šieno po visą narvelį, kad neėstų apšlapinto šieno. Aš turiu 2 tipų šienines: paprastąją – įvairių matmenų, kišenės formos, ir kitą – rutulio pavidalo. Šienines reikia prikimšti tiek šieno, kiek galima. Buvo atvejų, kai šinšila šieninėse susilaužė letenėles, o kita įkrito galva žemyn į šieninę ir žuvo, nes šeimininkas laiku nepastebėjo. Buvo taip, kad šinšila į rutulio formos šieninę įkišo galvą ir nebegalėjo jos ištraukti be šeimininkės pagalbos.



Žaisliukai

Kaip žaisliukus galima duoti neskaldytus graikiškus riešutus, kaštonus. Šinšilos labai mėgsta žaisti su mažais šiaudiniais nameliais (žr. foto) bei papugoms skirtais žaislais. Tokie žaislai sudaryti iš medinių figūrėlių, grandinėlės ir varpelio (žr. foto). Jos su malonumu žaidžia su tualetinio popieriaus šerdimis.



Priežiūra

Šinšilų priežiūra labai paprasta. Ėda jos mažai, parai reikia 30 – 40 gr. maisto, šieno, nuolat vandens “Žalia giria”, perkamo parduotuvėse. Šinšilos geriau perneša šalti, negu karštį. Karštomis dienomis oro atvėsinimui į narvelį reikia įdėti užšaldytą vandenį buteliuose. Šinšilas mėgsta prie tų vandens butelių arba ant jų sėdėti. Mano prižiūriamos šinšilos bando netgi maudytis ant jų. Šinšilas reikia maudyti smėlyje kiekvieną dieną. Tam yra specialios maudyklės (žr. foto). Jei nėra galimybių įsigyti tokias maudykles, tai galima panaudoti trilitrinius stiklainius, plastmasines arba geležines dėžutes.

Po susikerdimo šinšilos patelei iškrenta kamštelis, panašus į mažą pipirą, baltos spalvos. Tai reiškia, kad po beveik keturių mėnesių ji atsives palikuonių. Nėštumo metu iš pradžių patelės svoris nesikeičia, tik vėliau smarkiai pradeda didėti. Pagal svorį galima orientaciniai nustatyti, kiek atsives jauniklių. Pavyzdžiui: iki neštumo svėrė 600 gr., neštumo metu – 800 gr., – atsivedė tris jauniklius. Nėštumą gali nustatyti veterenorius arba pati šeimininkė iš pasikeitusio charakterio. Nėščios šinšilos daug agresyvesnės, nės be priežasties puola patinėlius, linkusios kandžioti kitas šinšilas. Antrą – trečią mėnesį ji pradeda miegoti ant šono. Jeigu anksčiau ji taip nemiegojo, aišku, kad tai gali būti neštumo priežastis.

Gimdymas. Būtini aksesuarai jaunikliams

Skirtingai nuo kitų graužikų, šinšilos dauginasi ne dažnai. Per metus patelė gali atsivesti tik du kartus po 2 – 3 jauniklius. Neštumo trukmė nuo 105 iki 115 dienų, vidutiniškai 111 dienų. Prieš atsivedant Jūs turite pasirūpinti, kad narvelyje būtų paprastų pjuvenų paklotą (ne granuliuotų). Paprastai, patelė atsiveda anksti ryte. Šinšilos gimsta su dantukais, matančios ir su kailiuku. Praėjus valandai, jos gali savarankiškai judėti ir pradėda pirmuosius graužimo bandymus.Tam į narvelį reiketų įdėti šakelių ir pemzos. Kadangi šinšilos nedaro lizdų, geriausia turėti viduj namelį. Po gimdymo patelė suėda placentą tam, kad gamintųsi pienas. Praėjus valandai po gimdymo, jaunikliai turi jau pradėti maitintis ir tuštintis. Kad pradėtų dirbti šlapinimosi mechanizmo refleksas, patelė iš paguldytų ant nugaros jauniklių pati išsiurbia šlapalą. Jaunikliams tokia procedūra nepatinka, ir jie pradeda labai garsiai inkšti ir pykti. Po gimdymo apie savaitę patelei negalima leisti maudytis smėlyje.

Dirbtinas šinšiliukų maitinimas

Atsivedus 4 – 5 jauniklius, paprastai, vienas arba du jaunikliai būna patys silpniausi, kuriuos būtina papildomai maitinti. Ir jeigu juos skriaudžia dar stipresnieji, būtina juos atskirti nuo motinos ir perkelti į mažą narvelį. Ant narvelio dugno padengiamas rankšluostis, padedamas minkštas žaisliukas ir narvelis padedamas po lempa, kad jauniklis nesušaltų be motinos. Aš maitinau jauniklį tokiu mišiniu: ožkos pieno (4,5 riebumo) praskiesto per pusę su išplakta grietinėle ir pašildyto, užlašinti ant rankos ir patikrinti, kad nebūtų per karštas. Paskui paimkite pipetę ir maitinkite jauniklį ypatingai atsargiai, nes vienas neatsargus žingsnis, ir jauniklis gali nugaišti. Pipetę kiškite į burną iš šono ir neskubėkite iškart supilti, nes jauniklis gali užspringti. Aš maitinimui sugaišdavau pusę valandos. Maitinti reikia kas 2 valandas, įskaitant ir naktį. Tą patį mišinį galima šildyti 2 – 3 kartus. Jei jauniklis nenori ėsti, jėga neverskite jo to daryti. Geriau ji panešiokite ant rankų, pakalbinkite, kol jis nusiramins. Ir tik tada vėl bandykite jį maitinti. Iš pradžių, kol jauniklis įpranta, būna sunku. Ir reikia pradėti maitinimą nuo kelių lašų, vis didinant po lašą. Su elektroninėmis svarstyklėmis sekti jauniklių svorį mėnesį, sveriant kiekvieną dieną. Per pirmąsias 2 – 3 dienas jauniklių svoris nukrenta, o paskui priauga. Per dieną turi priaugti apie 2 – 6 gr.

Lyties nustatymas

Patelė nuo patinėlio atskiriame labai paprastai. Patinėliams tarp išeinamosios angos ir penio yra apie 1 cm. tarpas, o patelėms viskas šalia, be tarpo. Žr. foto čia



BŪTINA ŽINOTI !

Tarp šinšilų negali būti giminiškų sueities ryšių. Pvz: negalima suleisti tėvo su dukra, sūnaus su motina arba brolio su seserimi iki ketvirtos kartos.

LIGOS

Lūžiai

Neseniai stebėjau, kaip vienas mano patinėlis vos nesusilaužė letenėlės. Jis užlipo ant vielinio narvelio viršaus, priėjo prie krašto ir tuo metu, kai šoko, letenėlė įstrigo tarp vielų. Buvo labai sunku ištraukti, nes žvėrelis blaškėsi, cypė – galėjo sulaužyti letenėlę. Kai ištraukiau, mano širdis ir rankos virpėjo – buvo baisu. Tokiu atveju jums negalima pasimesti. Kad mažylis nesusilaužytų letenėlės, jį reikia viena ranka laikyti už uodegos šaknies, o kita ranka ištraukti letenėlę iš vielų. Jokiu būdu nepaleiskite uodegos, kad šinšila staigiai nešoktų ir nesusilaužytų letenėlės. Nekreipkite dėmesio, jei šinšila “verkia”, gelbėkite kuo greičiau. Suprantu, kad gaila, bet geriausias patarimas – nepasimesti. Jei ne Jūs, niekas nepadės jūsų žvėreliui. O jeigu vis dėlto susilaužytų letenėlę, tai gipsas nepadės – tegul savaime suauga taip, kaip yra. Kada kaulai suaugs, tai viskas bus, kaip buvę – žvėrelis bėgiodamas nenusileis savo keturkojams broliukams ir sesutėms.

Įkandimai

Dažnai šinšilos aiškinasi tarpusavio santykius, pakenkdamos vienos kitoms. Dažniausiai šinšilos kandžioja viena kitą už uodegos, letenos ar ausų. Aš stebėjau tai. Viena patelė nukando kitos patelės pirštelio galiuką pro narvelio tarpelį. Aš apipurškiau žaizda ledokoinu (nuskausminančiu), išvaliau visą narvelį, kad į žaizdą nepatektų infekcija, ant narvelio dugno paklojau rankšluostį. Kitas dvi dienas ploviau leteną peroksidu. Matesi patelės kaulas, bet tai šinšilai netrukde, tai nieko ir nereikėjo daryti. Žinoma, geriau, kad taip neatsitiktų. Aš turiu vieną patelę, kuriai tokia pat problema. Skirtumas tas, kad pažeistas užpakalinės letenėlės pirštas ir dar yra lūžęs. Tačiau tai jai netrukdo landžioti, bėgioti, laipioti. Taip susižeidus žvėreliams, aš daviau jiems daugiau naudingų žolių (dilgėlių, takažolių, ramunėlių, aviečių...) Vietoj peroksido įkandimą galima plauti margancofke arba medicininiu spirtu, praskiestu per pusę su vandeniu. Bet žaizdos negalima trinti ! Reikia arba apipurkšti arba mirkyti tirpale. Taip pat žaizdas galima tepti salicilio tepalu (plonu sluoksniu), bet tik tose vietose, kurių šinšilos negali palaižyti. Neverta tepti ir nosies tuo tepalu.


Priepuoliai (mėšlungis, konvulsijos)

Anksčiau, kai aš išleisdavau pabėgioti šinšilas, viskas buvo gerai. Vėliau atsitiko taip, kad mano mažylis bėgiojo ir parkrito dėl to, kad jį ėmė traukyti mėšlungis, konvulsijos, jis sukiojosi, raitėsi. Aš jį paėmiau ant rankų, o jis gulėjo kaip paralyžuotas, į nieką nereagavo, letenos išvirtusios į šalis. Tai pasikartojo retai, tiktai po pasivaikščiojimų (žinoma, ne visada). Toks priepuolis buvo pirmas, bet labai stiprus. Po to jam buvo priepuoliai, bet labai silpni, t.y., jis buvo kaip girtas: svyrinėjo į šalis, negalėjo normaliai eiti, bet jis nepatyrė priepuolio, nebuvo konvulsijų ir mėšlungio. Man sakė, kad tai greičiausiai įgimta ir neišgydoma, galima tik palengvinti konvulsijas, duoti prieš pasivaikščiojimą vieną kitą raziną. Sakė, kad žvėrelis persistengia, per daug apsunkina organizmą. Tada aš žvėrelį pradėjau išleidinėti labai retai. Vežiojau jį pas veterinorių, nes specialistų, labai gaila, gydyti tokį susirgimą nėra. Man sakė, kad tai greičiausiai epilepsija ir ji išgydoma, tačiau ne visai tuo įsitikinęs. Aš, žinoma, ir nepradėjau žvėrelio gydyti nuo epilepsijos. 2 – 3 mėnesius aš pradėjau jį dažniau leisti pasivaikščioti, nes pastebėjau, kad konvulsijų nebeliko. Bet visai neseniai aš išleidau pūkuotukus pabėgioti. Viskas buvo gerai, kol Nika (patelė) neužšoko ant dėžutės. Ji apvertė tą dėžę, o mažylis išsigando, pabėgo, susitrenkė į lyginimo lentą, pargriuvo ir pradėjo raitytis. Priepuolis buvo toks pat, kaip ir pirmą kartą. Skirtumas tik toks, kad po pirmojo priepuolio jis normaliai atsipeikėjo, pabėgiojo po narvėlį, valgė. O po antro ji nieko neėdė (bet tai iš esmės ne labai baisu, nes žvėreliui buvo šokas) nerado sau vietos, bėgiojo iš kampo į kampą, apskritai, labai keistai elgėsi, užšokdavo tik ant apatinės lentynėlės, labai dažnai griežė dantimis.

Šinšiloms labai dažnai sutinka smegenų kraujotaka, ypač kai netikėtai bėgioja. Tada būtina duoti kraujagysles plečiančių vaistų. Šinšiloms ir širdies veikla dažnai sutrinka.

Jeigų tai atsitiktų, aš jus užjaučiu. Aš iki šiol nežinau, kokia tai liga ir kaip jinai gydoma, ar gydoma išvis? Tokio susirgimo metu žvėreliui būtini B grupės vitaminai ir kalcis (tablėtės arba sepija).

Priepuolio metu geriau žvėrelio neliesti. Galima pabandyti duoti truputį uogienės arba razinų. Žvėreliui būtina ramybė ir tyla.

Vieną mano patelę ištiko priepuolis, kuris tęsėsi 11,5 valandos. Kūno traukuliai buvo kas 20 sekundžių. Veterinorius gydė taip: iš pradžių suleido dimedrolį ir prednizaloną, – nepadėjo, – po 3 valandų – relaniumą.



1. Dimedrolio – 0,3 ml. (į paodį)

2. Prednizoloną 1 % – 0,2 ml. (į paodį)

3. Relaniumą – 0,2 ml. (į šlaunį)


Viduriavimas

Viduriavimą gali sukelti bet kas (išgąstis, raciono kaita, karštis...). Tada reikia skirti žvėreliui dietą. Narvelyje turi būti tik šieno. Dar galima duoti džiūvėsėlių (džiovintos baltos duonos), ąžuolo žievės, džiovintų beržo šakelių, ir, žinoma, vandens.




Užkietėjimas

Užkietėjus viduriams, galima duoti džiovintą abrikosą, razinų, juodųjų slyvų, nedžiovintos žolės (išskyrus dobilus, nes nuo jų pučia vidurius), apelsinų sulties (išspaustos) arba paprasčiausiai šviežio apelsino ar obuolio skiltelę.

Dedervinė (grybelis)

Dedervinė prasideda nuo nosies arba ausų. bet ne visada. Žvėrelis pradeda plikti, tose vietose susidaro luoba, kuri atrodo kaip pleiskanos. Jeigu Jūs neįsitikinę, kad tai dedervinė, kreipkitės į veterinorių. Jis išraus iš pažeistos vietos vilnų kuokštelį, apšvies fliurosencine lempa ir, jeigu vilna bus žalios spalvos, tai 100% dedervinė. Tai labai nemalonus susirgimas. Bet nieko, su tuo galima kovoti. Reikia nusipirkti “Lamizilo” tepalo. Patepti pažeistą vietą ir truputį plačiau. Geriausia tai daryti ausų valymo pagaliukais. Tokią procedūrą reikia atlikti vieną kartą per dieną. Jei šeriasi nosis, tai geriausia žvėrelį apgaubti rankšluosčiu ir tada tepti. Gydymas tęsiasi maždaug dvi savaites. Reikia nusipirkti firmos “Beaphar” vitaminų. Šie vitaminai stiprina kaulus ir stimuliuoja vilnos augimą (15 lašų į 20 ml.). Tai iš tikrųjų puikūs vitaminai. Mano mažyliui jau 6 – tą dieną pradėjo augti plaukeliai. Po to būtinai nusiplaukite rankas. Jei namuose ne viena šinšila, tai darykite taip, kad kiti žvėreliai nesusirgtų. Atsiminkite, dedervinė persiduoda ir žmonėms. Būtinai reikia kvarcuoti patalpą, narvelį, maudyklę su smėliu kiekvieną dieną po 15 – 20 min. Kvarcavimo metu patalpoje neturi būti gyvūnų, žmonių ir gėlių. Dedervinės priežastis gali būti viskas: mažas narvelis, per daug drėgnas oras, kiti gyvūnai arba žmonės, ant rūbų atnešę iš lauko kenksmingų mikrobų. Apskritai, kuo mažiau patalpoje pašalinių, tuo šinšiloms geriau

su kaikuriomis lygomis mano gyvuneliams tikrai teko susidurti jei ko nezinot klauskit padesiu kuo galesiu

#
Šinšilos turi 22 dantis – 4 kaplius ir 18 krūminių.
#
Sveikų šinšilų dantys turi būti ryškiai oranžinės spalvos.
#
Šinšilų dantys auga be perstojo. Jeigu negraužtų, jų dantys per metus išaugtų iki 30 cm. ilgio.
#
Pagal mano stebėjimus, šlapintis čiurkšle į priekį gali tik patelės.
#
Prieš maudymąsi šinšilos kasa smėlį letenėlėmis.
#
Tarp šinšilų iki ketvirtos kartos negali būti giminiškų sueities ryšių.
#
Patelių išskyros rujojimo metu skaidrios, baltos spalvos, ne raudonos !
#
Šinšilos turi nagus, nors daugelis tvirtina priešingai.
#
Būkite atsargus, kai šinšilos serga grybeliu. Gali susirgti ir žmonės.
#
Šinšilų kailiukuose niekada nebūna blakių arba kitokių parazitų.
#
Šinšila – pūkuočiausias žvėrelis žemėje.
#
Iš vienos šaknies išauga ne 1, kaip paprastai, o 75 plaukeliai. Viename kvadratiniame centimetre priskaičiuojama daugiau kaip 25 tūkstančiai plaukelių.
#
Jokiu būdu negalima šinšiloms duoti vandens iš čiaupo. Reikia pirkti geriamąjį vandenį parduotuvėse. (tik be jodo).
#
Šinšilos turi 64 chromosomas.
#
Girdima, kad yra šinšila, kurios amžius – 34 metai.
#
Optimaliausia šinšiloms oro drėgmė 50 – 60%, o temperatūra – nuo 14 iki 18°?.
#
Šinšilų negalima laikyti viename narvelyje su kitais graužikais.
#
Yra 2 šinšilų tipai – ilgauodegės (C. Lanigera) ir trumpauodegės (C. Brevicaudata). Pas mus yra tik ilgauodegės šinšilos.
# Šinšilos labiau mėgsta, kad jų šeimininkas būtų moteris

Šinšilos gali nesugyventi dėl įvairiausių priežasčių. Taip gali nutikti po to, kai į vieną narvą suleidžiamos suaugusios šinšilos, augusios atskirai. Taip pat po gimdymo , atskirtam nuo patelės ir jauniklio patinui, ne taip paprasta grįžti į šeimą: kartais patelės net mirtinai sužeidžia juos... Pasitaiko atvejų, kai šeimininkai, baimindamiesi, kad nepastotų jų patelė, jas atskiria nuo patinų.Šinšilos, kaip ir kiti gyvūnai turi savo charakterį ir tik nuo jo priklauso, kaip greitai jos tarpusavyje susigyvena. Augintojai pataria, kad geriausiai šinšilas auginti kartu nuo pat mažens, tada jos lengvai susidraugauja, bet nevisada susiklosto auginti šinšilas nuo pat gimimo. Kartais prireikia nemažai laiko ir kantrybės bandant joms padėti susidraugauti.Siūlau kelis būdus, kurie padės augintiniams gyventi taikiai . Prieš tai norėčiau paminėti, kad šinšilos - baikštūs žvėreliai, esant aplinkos pokyčiams jas ištinka stresas. Streso atveju šinšilos būna ramios ir nesipeša. Tad galima pasinaudoti susidariusia situacija. Žinoma, stresas šinšiloms - blogai, bet geriau truputis streso, nei peštynės, kurios kartais baigiasi žvėrelio mirtimi.

Vienas iš būdų yra suleisti šinšilas į mažą narvelį, pavyzdžiui, žiurkėnų. Erdvus narvas netinkamas - jame daug vietos peštynėms. Naujame narve šinšilos patiria stresą, esant tokiai sąlygai didesnė tikimybė, kad jos susidraugaus. Jei vis dėlto prasidėjus peštynės, nesikiškite, stebėkite. Tik, kai vyksta aršios kovos, būtina šinšilas atskirti, kad stipriai nesusižalotų. Po nepavykusio eksperimento, praėjus šiek tiek laiko, vėl galima jį pakartoti, bet nereikia to daryti dažnai, tai per didelis stresas gyvūnėliams.

Kitam būdui jums prireiks dviejų narvelių. Įleiskite šinšilas į atskirus narvelius ir pastatykite juos greta taip, kad tarp narvelių būtų nemažesnis kaip 5 cm atstumas. Toks atstumas reikalingas tam, kad jos nesikandžiotų, tačiau jaustų viena kitos kvapą, prie kurio palaipsniui pratintųsi. Po dviejų savaičių, (laikotarpis gali būti ir ilgesnis) šinšilas galima suleisti kartu, bet geriau neutralioje teritorijoje, t.y. atskirame narvelyje. Jokiu būdu ne patelės teritorijoje! Tai daroma tam, kad šinšilos jaustųsi neužtikrintai.

Jeigu nepavyko šinšiloms susidraugauti ankščiau išvardintais būdais, tai pasidalinsiu su jumis dar vienu būdu, veikiančiu 100%. Š į būdą pasilikite kraštutiniam atvejui. Auginau šinšilos patiną ir patelę, kurie nesugyveno nei su viena šinšila ilg ą laiką. Labai norėjau, kad šinšilos susidraugautų. Nei vienas iš dviejų anksčiau aptartų būdų nepadėjo, tad atskyriau jas į atskirus narvelius ir pavežiojau mašina po kiemą 5-10 min. Joms, aišku, tai buvo stresas, bet pakankamai silpnas. Po to suleidau šinšilas į vieną narvą. Jos visiškai nesipešė. Parnešus namo, peštynių taip pat nebuvo, bet šiokius tokius nepasitenkinimo ženklus vis dėlto rodė: viena ant kitos šnypštė, rėkė. Po valandėlės jos viena kitai pradėjo meilintis, bučiuotis. Tik tokiu būdu jas sutaikiau. Šią idėją sugalvojau ne iš karto, tik po ilgų stebėjimų.

Visa pateikta informacija yra iš savo bei kitų augintojų patirties.

Dresavimas Kada jau galima sinsila paleisti is narvelio? Jei jusu sinsilai jau puikiausiai zino, kad: -niekada nereikia bijoti seimininko ranku; -jei kviecia seiminikas, reiskia ji gaus kazka skanaus; -ji gali pasilikti pusiau alkana, jei nesileis paglostoma; - ji gali pasilikti be pasivaiksciojimo, jei neuzlips ant rankos; - gali buti apkurtinta smarkaus delno plojimu, jei ims grauzti tai, kas jai neskirta. Jusu sinsila þino sias taisykles? Tuomet ramiai ja galite paleisti palakstyti, bet nepamirskite nors akies krasteliu ja stebeti. Geriausia pratinti ir mokinti dresuoti sinsila, kol ji viena tupi savo narvelyje. Jai buna liudna, todël ji mielai nori bendrauti su savo seimininku. Nera jokio skirtumo jei pradesite vienu metu dresuoti porele sinsilu, kuri gyvena kartu viename narvelyje. Atminkite tik viena, jog jus privalote akylai stebeti abu zverelius, kol jie yra isleisti palakstyti. Jeigu jus dar nepatyres sinsilininkas, tuomet geriausia mokinti dresuoti po viena zveriuka. Su praktika, kada salyginiai refleksai bus uztvirtinti, galima bus dresuoti ir keleta sinsilu vienu metu. Kokiomis komandomis geriausia mokinti sinsila? 1. Vardas + “pas mane” + “gerai” (arba “saunuolis”, bet visada vienodai) + skanestas pradzioje kaskart, vëliau 1 - 5 kartus. 2.”Bëgiot” (pries isleidziant lakstyti is narvelio) ir “namo” (kai jau grista i narveli pats ar su jusu pagalba) + “gerai” (kai komanda jau ivykdyta). 3.”Negalima” + garsus ranku suplojimas ar pirsto spragtelejimas draudziant koki veiksma + “pas mane” (kada jau zverelis atitraukë demesi nuo neleistino veiksmo, bet dar nenubego) + “gerai” (kada pasitraukë arba atbego pas jus isgirdes komanda “pas mane”). Jei komandos ivykdytos butinai pavaisinkite sinsila skanestu. 4. Visa kita galima ismokinti savo nuoziura ir atsizvelgiant i salygas, kuriomis sinsila yra paleista palakstyti. Atminkite, jog laidai patalpoje, kurioje laksto sinsila, yra artimiausia mirtis zvereliui. Pasirupinkite jos saugumu ir paslepkite gerai laidus. Taipogi nuimkite daiktus, kurie jums yra brangus, ar kurie gali buti sugadinti vienu sinsilos dantu gnybtelejimu (zaislai, knygos, piestukai ir t.t.). Kaip prisijaukinti sinsilà? Ikiskite savo ranks i sinsilos narveli. Sie zvereliai yra labai smalsus ir po kai kurio laiko jie ims liesti jusu pirstus, juos pakandzioti ir galiausiai laipioti. Si pratima kartokite 2-4 dienas. Valiau pamaginkite “pasupti” zvereli ant savo rankos narvelio viduje. Stenkites nieko nedaryti kas priverstu sinsila begti i saugia vieta ir sleptis tam, kad pasijaustu saugi. Pasistenkite itikinti sinsila, jog jus esate jos apsauga. Kaip ipratinti sinsila ramei elgtis kai ja sveriate? Pirmiausia paprasciausiai sodinkite sinsila ant svarstykliu, kurios gali stoveti ant zemes sinsila lakstymo metu. Tuo metu duokite jai skanesta (pavyzdziui gabaliuka dziovinto obuolio) ir kalbekite “sveriames, sveriames…”. Kaip taisykle zverelis per 5-6 kartus atsimena, kad pasodintas ant svarstykliu, bus pavaisintas skanestu ir pamatis jas arba isgirdæs komanda “sveriames” pats lips ir lauks vaisiu. Kokius skanëstus naudoti dresuojant? Galima duoti gabaliukà dziovinto: banano, obuolio, ersketuoge, saulegrazà, dziuveseli… Kokio amziaus sinsilas galima mokinti dresuoti? Jeigu jau auginate maza sinsiliuka, ja mokinti dresuoti jau galima nuo triju savaiziu. Pradekite nuo to, jog suteiksite varda savo augintiniui ir pratinsite prie komandu “pas mane”, “begiot”, “namo”, “sveriames”. Iprastai, kol sinsilai mazi, jie skaudziai kanda, bet veliau suauge zvereliai yra labai taikus. Tam, kad mazyliai nesikandziotu, judinkite pirstus ir laisvuoju lieskite jo nosyte. Suejus 1,5-2 mënesiams toks jo “kvailas” iprotis isaugamas. Jei kandziojasi suaugusi sinsila, ji mokinama taip pat kaip ir mazi sinsiliukai. Kai tik skaudziai ignybia dantukais reikia pajudinti pirstà ir grieztai, bet ne garsiai pasakyti “negalima, negalima”, tuo metu nestipriai pabaksnoti zvërelio nosytæ pirsto galiuku. Buna atveju, jog sinsila ipyksta, ir isikabina i pirsta taip, jog galima ja pakelti. Tada, kentedami, laisvaja ranka apglabkite ir nesmarkiai prispauskite jai galva, pridengdami jai akis ir ausis. Smarkiai spausti nereikia, tiesiog pridengti. Nepaleidziant atsargiai sudarykite sinsilai tamsuma, pavyzdziui apgaubiant ja savo rubais neilgam. Nurimusi zvereli istraukite, ramiai ir meiliai su juo pakalbekite, pavaisinkite skanestu ir tiktai po to ja paleiskite. Kaip zaisti su sinsilom? Tai ka zmones vadina dresura, sinsilom tai yra zaidimas! Kai tik paleidziate savo augintinius palakstyti, seskites ant grindu, imkite i rankas dezute su skanestais ir kvieskite juos. Sinsilai ir be skanesto eis pas jus, bet jei tik jums patiks toks jo elgesys, tvirtinkite ji, t.y. sakykite jiems komandas ir tuoj pat apdovanokite teisinga vykdyma skanestu. Jus savo sinsilai ir “sildytuvas” (zverelis kartais sildys savo letenytes) ir “urvelis” (slepsis jusu rubu klostese) ir kitas draugas (jei tik padesite ranka delnu i virsu, augintinis ateis ja pavaikscioti, pauostyneti, paliesti). Lakstydami kambariu sinsilai megsta perbegti per jusu kojas. Nors literaturoje raso, jog sinsilu negalima liesti ir niurkyti… tai netiesa! Sie zvereliai labai megsta kada jiems kasomas pilvas ar pagurklys. Svarbiausia nepersistengti jas niurkant ir paleisti jas, kai jos inirtingai verziasi, po poros minuciu jos pacios ateis pas jus. Kaip geriau prijaukinti sinsilas prie ranku? Man neteko sutikti sinsilu, kurios nemegtu glamoniu. Paprastai zvereliai bijo ranku tik del neigiamo “bendravimo”. Tokiu atveju bus sugaista tik siek tiek ilgiau, kol bus uzkariautas tokio zverelio pasitikëjimas. Aktyviai gaudyti sinsilu nereikia, taip pat, kaip ir griebti uz jo sono ar uzdengti juos ranka is virsaus gaudant! Geriausia jai “pasiulyti” savo delna ir pakasyti pilvuka ar pagurkli. Kuo anksciau pradesite toki bendravima, tuo geriau. Jei zvereli reikia apziureti, tai galima daryti ir pries jo “nenoriu”. Is anksto pasiruoskite skanesta ir apziuros metu sakykite komandz (pavyzdziui, “dantukai, paziurekime dantukus”) ir meiliai girkite ( “gerai” arba “saunuolis” + vardas). Po apziuros pavaisinkite sinsila vël ir dar karta pagirkite. Ar sinsilos moka buciuotis? Taip ir pasirodo tai labai paprasta. Pasiulykite savo augintiniui skanesta is savo lupu, jis mielai pasiims. O sekanta karta tiesiog atstatykite savo lupas be skanesto. Sinsila manydama, jog norite vel ja pavaisinti svelniai ieskos skanesto jusu lupose )). Sekmes savo augintinio dresavime!!!

Tikrai viso šito neskaičiau. Kai šitiek prirašyta, ir dar netaisyklinga lietuvių kalba, tikrai nepatinka man taip skaityt.
Kažkadaorėjau šinšilos, bet po kokios savaitės nebenorėjau.

Rašai pusiau lietuviškom raidėm,temos pavadinimas ne lietuviškom.. ir be to abejoju,ar dar kas ryšis tiek skaityt,priedo ne normalia rašysena.
-
kažkada norėjau,draugė turi,bet kažkaip ką žinau apsėjau be jo. : )

Manau, viską galėjai sutalpinti į vieną žinutę per kokias 10 eilučių teksto. Gražios šinšilos, bet teko girdėt, kad nelabai mėgsta žmogaus draugiją.

Man mama sakė, kad jas reik kiekvieną dieną valyt, ir pirmą savaitę jos nekliudyt, kad inai priprastų. nesirįščiau. Bet man vistiek nedašunta, kaip galima valyt jos narvelį, bet jo neimt į rankas. Kur, klozete uždaryt ar kaip. : D Nesirįžčiau.. O užsinorėjau, nes Ukrainoj su jais fotkintis galima buvo, tai tokie mielučiai.