Kai gauni blogą pažymį, kaip reaguoja tėvai?

Pyksta, jei labai blogas pažymys, tada ko nors neleidžia, pvz susitikti su draugais ir pan. ://

Taigi, mano nuomone, žmogus sakantis, kad jam nieko šito nereikia, panašus į tą forsiuką "N****i man, b**t, mokytis, aš b**t, stroikėj dirbsiu ir nereikia čia man...".

pirma reikia susikoncentruoti į būtinus dalykus,o po to jau galima pasidomėti savo noru. :]

DcRee rašė:Chemija, fizika, biologija - tai pamokos padedančios pažinti pasaulį, technologiją. Matematika lavina mąstymą. Taigi, mano nuomone, žmogus sakantis, kad jam nieko šito nereikia, panašus į tą forsiuką "N****i man, b**t, mokytis, aš b**t, stroikėj dirbsiu ir nereikia čia man...". Išsilavinęs žmogus siekia pažinimo, suvokia, kas aplink vyksta. Tam nebūtina sėdėti prie knygų ilgus vakarus ir mokytis aukščiausiais įvertinimais.

nesąmonė irgi. Jeigu nesi gabus skaičiams, tai kurioj vietoj tas pasaulio pažinimas? manęs tai išvis mokykloj neviliodavo tokie mokslai. Ir lygiai taip pat kaip Gabija sakiau - kaip mesiu velniop tuos mokslus. Ir mečiau. Ir, taip, aš nesuprantu anei fizikos, nei chemijos, bet, patikėkit, nei man širdies skauda, nei aš jaučiuosi prastesnė už kitus
o kad jum šitie dalykai rūpi, tai gerai, rūpinkitės, bet geriau nekaišiokit pagalių kitiems į ratus, nes kiekvienam savo. Man daug labiau patikdavo lietuvių k., dailė, istorija. Ir ten man būdavo pasaulio pažinimas.
O tamstai maloniam, tai išvis pačiam reik pagalvot kam kas, kad kitiems tai sakyt

Jei nesi gabi ir nepajėgi suprasti, tada tebūnie taip. Bent jau bandei. Jei iš Tavo įvardytų pamokų susidarai požiūrį į pasaulį ir aplinką, tebūnie.
Taip pat priešiški komentarai dažniausiai susidaro iš to, ką žmogus parašo. Pasitaiko, kad tai, ką žmogus parašo, ir tai, ką iš tiesų galvoja, truputį skiriasi, todėl sudaromas ne visiškai objektyvus įspūdis. Po antros žinutės galima tiksliau įvertinti.

netiesa. Blogiau sakyti, kad jau JEIGU nesupranti matematikos, chemijos, biologijos - tai tu niekas. Tarsi be to pasaulis nesisuktų. Čia yra netikslu.

Aš pritariu DcRee, tie dalykai išties padeda pažint pasaulį. Kas nesupranta tai užjaučiu juos... Galima mėgti, galima nemėgti, suprasti, nesuprasti, bet sakyti, kad esi negabus yra nesąmonė. Tai yra savęs nuteikimas prieš kokį nors dalyką, kas yra nelogiška ir šlykštu. Galėčiau ir toliau pasakot kas yra kas, bet ai, turėkitės jūs savo požiūrį, man nuo tokio jūsų mąstymo, kad ir skaudu, bet gal geriau gyvent.

sakyti, kad esi negabus yra nesąmonė.

deja,bet taip būna.Žinau konkrečių pavyzdžių kur ir noras nekažką padeda. :]

Žinoma, kad būna. Bet tai anaiptol nereiškia, kad kas antras ar trečias yra visiškai negabus. Dažniausiai žmogus pats pasirenka manyti, kad yra negabus ir jaučiasi galįs nesistengti to dalyko išmokti. Taip yra paprasčiau nei stengtis. Neprivaloma būti genijumi, bet mokyklos kursą geram įvertinimui suprasti tikrai gali daugelis. Galiu pateikti save kaip pavyzdį:
Esu dešimtokas. Mano sritis - tikslieji mokslai. Labiausiai - chemija. Ja aš ir domiuos daugiau nei mokyklos kurse numatyta, dalyvauju olimpiadose ir t.t. Tuo pačiu nekertu humanitarinių, socialinių mokslų. Ypač nekenčiu menų - konkrečiau dailės. Visiškai nesugebu piešti, stipriai atsilieku nuo visų klasiokų, neturiu jokių įdėjų gavęs temą. Bet vistiek bandau ir pasitaiko - kartą per metus gaunasi kažkas normalaus. Aš niekada nesugebėsiu piešti taip, kaip dalis klasės, bet kažką padaryti vistiek galiu.

Išvada: jei nesiseka tikslieji mokslai, nepriimkite iškart išvados, kad jūs nesugebate, ir galite nebandyti kažko suprasti.Palauskite draugų, mokytojo, rašykite į temą "pagalba su namų darbais" - jei pastebėsiu, pasistengsiu išspręsti ir paaiškinti uždavinį.

Pradeda spaust labai;OO aišku, nemuša ten manęs, neskiria jokių namų areštų, bet man pačiai, kadangi stengiuos mokytis neblogai tai toks nemalonus labai jausmas būna;d Pergyvenu dėl tokių dalykų, nors tai turbūt kvaila
O tėvai.. Nu ką tėvai, pasako, kad blogai, kad apsileidau ir viskas;D
O toliau esu pati viena palikta kovoti su savo vidiniais jausmais ir problemom;d
pasisieloju gal kokias na 2H tai tikrai širdis graužia;D nu o vėliau kažkaip susitaikau, kad yra kaip yra, tik vat ateičiai jau labiau stengiuos ir panašiai

Nebara manęs, nepyksta, nieko beveik nesako, nes pati esu gana sąmoninga ir puikiai suprantu kas laukia jei nesimokinsiu.

DcRee rašė: Mano sritis - tikslieji mokslai. Labiausiai - chemija. Ja aš ir domiuos daugiau nei mokyklos kurse numatyta, dalyvauju olimpiadose ir t.t. Tuo pačiu nekertu humanitarinių, socialinių mokslų. Ypač nekenčiu menų - konkrečiau dailės. Visiškai nesugebu piešti, stipriai atsilieku nuo visų klasiokų, neturiu jokių įdėjų gavęs temą. Bet vistiek bandau ir pasitaiko - kartą per metus gaunasi kažkas normalaus. Aš niekada nesugebėsiu piešti taip, kaip dalis klasės, bet kažką padaryti vistiek galiu.

O Dieve,jaučiausi taip tarsi apie save skaityčiau. Nu žodis į žodį. ; O
Aj beje DcRee ir Malonaus nuomonė man labiau priimtina. Labai nervina kai žmogus TIKRAI gali daug daugiau pasiekti bet nesiekia nes nori dar tą vadinamą jaunystę patirt arba šiaip,laikosi nuomonės kad man šito nereikia. O juokingiausia būna,kad tas pats kuriam mokslai nerūpi svajoja apie visokius BMV,Mercedes,vardinius rūbus ir šiaip prabangų gyvenimą. Ir tik ~15% iš jų išpildo tas savąsias svajones,o kiti 85% pasenę gailisi kad nesimokė savu laiku ir dabar gali džiaugtis (arba išvis nesidžiaugt) tą vadinamąja ''lietuviškąja pensija''.
Aj nu koks skirtumas,your choise,your life.

Seniau graužiausi dėl prastesnių pažymių, bet dabar pripratau, kad ne visad pasiseka gaut 9-10. Tėvai reaguoja kiek kitaip, riboja kompiuterį ar nieko neveikimą, na, tiesiog praėję pro kambarį piktokai lepteli "geriau pasimokyk negu facebooke sėdėk" ir pnš. Draugų/išėjimų neriboja, nes ir pati tai darau retai. Bet jei dažniau išeidinėčiau iš namų, spėju, ribotų ir tai.
Šiaip pati žinau, kad daugelį kontrolinių ar kitų atsiskaitinėjimų galėčiau atsiskaityti ir geriau (manau daug kas taip mano), bet ar tai tingulys mokytis, ar tai amžinos žioplumo klaidos sutrugdo;/

(O tiem kas minėjo, jog nesupranta tikslių mokslų ir nesigilina bei nesistengia suprasti, galiu pateikti savo pačios pavyzdį. Aštuntoj klasėj silpnai mokėjau tikslius mokslus, visai nesimokiau chemijos (tokia ten ir mokytoja buvo..). Atėjau į devintą praktiškai su nulinėm žiniom, pirmas mano pažymys buvo 3 Bet paskui pabandžiau paspręsti elementarių uždavinių, supratau ir toliau savaime pradėjau suprasti tai, kas visai neseniai atrodė lyg tolima visata. Tad manau tikrai kvaila, jei nesupranti ir net nesistengi suprasti, o slėpdamasis nuo aplinkinių komentarų teištari, jog nesi tam sutvertas ir ateities su tuo nesieji. Paprasčiausiai krenta akyse tų žmonių pagarba.)

O juokingiausia būna,kad tas pats kuriam mokslai nerūpi svajoja apie visokius BMV,Mercedes,vardinius rūbus ir šiaip prabangų gyvenimą. Ir tik ~15% iš jų išpildo tas savąsias svajones

kiti jau žino į kokią profesijos kryptį eis,todėl pora dalykų galima apleist.

negaunu. O jei ir gaunu, tai jie leidžia suprast jog tai mano reikalas, ne jų, ir jog tai mano valia ar aš mokysiuos ir sieksiu kažko, ar nelabai.
Anksčiau, pykdavo, rėkdavo ir panašiai, bet manau jog dabartinė psichologija daug efektyvesnė, nes suvoki jog tų pažymių ir žinių reikia pačiam.

Retai gaunu, bet jei gaunu tai mamai yra visiskai nusispjauti.
Visada bando suplanuoti ka studijuosiu ir kuo dirbsiu, bet mano mokslais ir pazymiais visiskai nesidomi.