Gyvūnai irgi gedi

Kai mirė mano žiurkėnas (turėjau du) Kitas labai liūdėjo..Vargšelis kaip nesavas buvo,net buvo užgulęs tą žiurkėniuką kuris mirė,bandė sušildyt..Gaila,kad jo jau niekas nebegalėjo bandyt sušildyt..

Žinoma tikiu tokiais dalykais. Gyvūnai taipogi turi jausmus, o ypač šunys kurie yra patys ištikimiausi augintiniai ir išlieka tokie iki pat šeimininko paskutiniosios. Savaime suprantama jog jie irgi gedi kaip ir žmonės, o kad tai yra beprasmiška visiškai nesutinku.

Tikiu ir aš šiuo dalyku . O apie bites na mano brolis ir jas augino ir žinok ką ... bitės jam negėlė galima sakyti mylėjo jį , bet teko išvažiuoti... (manau mylėjo tik dėl to , kad duodavo vandens su cukrumi ,o jos jį mėgsta )

Na gyvūnai myli ne dėl to, kad juos lepina ar dar ką. Jie žmogų myli, nes jis jiems suteikia namus, parūpina maisto, žaidžia ir myli kaip savo vaiką. Tik nesupraskit klaidingai. Pavyzdžiui šuo jus mato kaip geriausią pasaulyje draugą. Gal greičiau jam atstojate mamą ar tėtį. Juk būtų skaudu netekti nors vieno iš tėvų? Tai gi kai miršta šeimininkas gyvūnas greičiausiai jaučiasi našlaitis.

Beje yra tokia knyga apie antgamtiškus gyvūnų gebėjimus. Joje skaičiau apie šeimininko gedėjimą ir t.t. kurie buvo išvardyti temos priekyje. Tikrai širdį spaudžianti knygutė. Man rodos jos viršelis yra su šuns akimis..

Na gyvūnai myli ne dėl to, kad juos lepina ar dar ką. Jie žmogų myli, nes jis jiems suteikia namus, parūpina maisto, žaidžia ir myli kaip savo vaiką. Tik nesupraskit klaidingai. Pavyzdžiui šuo jus mato kaip geriausią pasaulyje draugą. Gal greičiau jam atstojate mamą ar tėtį. Juk būtų skaudu netekti nors vieno iš tėvų? Tai gi kai miršta šeimininkas gyvūnas greičiausiai jaučiasi našlaitis.

Beje yra tokia knyga apie antgamtiškus gyvūnų gebėjimus. Joje skaičiau apie šeimininko gedėjimą ir t.t. kurie buvo išvardyti temos priekyje. Tikrai širdį spaudžianti knygutė. Man rodos jos viršelis yra su šuns akimis..

Kai mano tėtis buvo ligoninėj,mano katė labai del to pergyveno.
Nerado sau vietos,sedėjo prie durų,miegojo ant tėčio lovos,karts nuo karto ir ant pagalvės.
Jai buvo prastai,net ir valgyt beveik nevalgė..
Bet kai tėtis grįžo namo,viskas vėl sugrįžo į senas vėžias,o katė labai džiūgavo net 3 dienas D
Na mano katė labai prisirišusi prie mano tėčio.

Na manau tai tiesa. O kur cia skaitei? Ar tiesiog kopijavai straipsni?

DroWnie rašė:Gyvunai tikrai gedi. esu maciusi ir man pasakojo mociue ir mama kaip mate gyvunus verkiant.. TAigi ne vien zmones turi jausmus.

gal avatarą susimažintum???

Jos avataras buvo nrml dydžio. Bet hostas ištrynė. Tad dabar ten milžiniškas hosto logo O.o

jo, senelių bute dar kai buvo sesės dobermanas, senelį ištiko širdies infarktas krito virtuvėj, šuo atbėgo belekaip lot pradėjo, cypt ir šiaip kiek pamenu toks buvo kažkoks apdujes .

Vienas pažįstamas mire, turejo suni, suo labai mylejo seimininka, seimininkas ji...seimininkas numire, suo buvo kaip nesavas...po kiek laiko nudvese ir jis...net nelabai aisku kas jam ir nutiko...3m.gal jam tik buvo...kiek tame tiesos yra ar nera, bet labai tikintys kalba kad atseit, seiminkas ji pasieme pas save...tokiu kalbu girdejau ir ne tik del sio atvejo

Tai tiesa.
Pati esu mačius. Kai žuvo vienos mamos draugės vyras, kelias savaites šuo buvo kaip nesavas...

O rimtc taip būna??? :O

Tai aš jau ir žinau.

Mano prosenelei mirus, už poros dienų mirė ir šuo.. Buvo labai prisirišęs prie jos, mylėjo ją..


Gyvūnai jaučia stiprų ryšį žmogui, taigi nenuostabu, kad jie kaip ir žmonės ilgisi mirusiojo.

Aišku, kad gedi, o kaip kitaip. Kodėl žmonės galvoja, kad tie kas nešneka, tai jau nejaučia. Dar ir kaip jaučia.
Vat kai katė kuri nors serga, tai ir visos kitos arba žino, kad nuo jos reikia laikytis toliau, duoti jai erdvės arba kai tik eina guosti, gulasi šalia, priklauso nuo to kas jai yra.
Taip pat ir prie žmogaus, jaučia kaip šiam negerai, kai kažką skaudą, negerai jaučiuosi, guliu lovoje, ateina katė ir ramina, atsigula šalia. Šildo kokią skaudamą vietą, bet labai rimta žino kur man skauda ir ten atsigula ir šildo ir ramina mane taip. O kai verkiu ar ką, tai irgi ateina, glaustosi aplinkui, bando pralinksmint.
Tikrai, bent jau katės (kaip su kitais gyvūnais nežinau, bet manau, kad taip pat, visi jie jausmingi padarai) tikrai labai sielvartauja kai kas nors negero yra, jaučia jos skausmą ir viską kuo puikiausiai kas dedasi supranta, o ypatingai aišku išgyvena šeimyninkų netektį.