Kalėdinė pasakaitė

Kartą gyveno padarėlis vardu Linksmukas. Jis gyveno Linksmas.net mieste. Vieną rytą jis išėjo pėstute pasivaikščioti į kiemą. Jis pamatė, kad kieme labai prisnigo. Tada jis pradėjo mėtyti sniego gniužtes į tris kieme lakstančius oposumus. Tai pamatęs Paristukas pradėjo šaukti Linksmukui:
-Baik skriausti mažesnius už save!
O Linksmukui buvo visvien.Jis ir toliau mėtė sniego gniūžtes į oposumus,bet jie greitai išsilakstė. Linksmukui per kūną perėjo šalčio šiurpuliukai ir jis parėjo namo pasišildyti.Tada jis uždegė mažą degtuką,kad pasišildytų rankas.Besišildydamas jau kelintu degtuku iš eilės jis nuėjo atsisėsti pailsėti ant kėdutės. Linksmukas pažiūrėjęs pro langą pamatė toli lakstančius zuikučius. Vienas zuikutis nuo kitų Linksmukui jis pasirodė labai meilutis, ir pamanė parsinešti namo...
Kai jis jį parsinešė,sušildė degtukais.Tada Linksmukas netyčia prikišo degantį degtuką prie jo ir jo plaukeliai truputį apsvilo.. Linksmukas jam tada graudžiai tarė:
-Labai labai atsiprašau...
O po to atėjo Paristukas ir paklausė:
-Su kuo tu čia kalbi??
Linksmukas tylėjo.
Paristukas nuėjo nuo jo tolyn ir Linksmukas vėl klausia zukučio:
-Ar tau tikrai neskaudėjo?
Tada zukuitis sumurmėjo:
-Ne.
Linksmukas labai nustebo.Mintyse Linksmukas pasakė:"Kaip zuikučiai gali kalbėti??"
Tada atėjo Paristukas ir klausė Linksmuko:
-Ką tu su juo darai?
-Nieko, nieko...
Paskui Linksmukas nuėjo į parduotuvę.Jis zuikučiui nupirko maisto ir gražų didelį narvelį.
Grįžęs jis įdėjo zuikutį į tą narvelį ir davė jam valgyti.
Triušiukas jam pasakė:
-Ačiū.
Linksmukas nesuprato ir vėl kaip gi zuikiai gali kalbėti.
Kitą dieną jau atėjo ilgai lauktos Kalėdos.
Jis gavo prie lovos didelę krūvą dovanų.O Paristukas gavo dovanų po savo lova.Paristukas gavo didelę mašiną su valdymo pultu.O linksmukas gavo zuikučiui daug valgyti ir dar gražesnį narvelį.O jis gavo gražų laikrodį.
Štai kokios jo Kalėdos.Dabar jis laukia Naujųjų metų.
--------------------------------------------------------------------------------------------------
Ačiū kas skaitėte...

Štai ir atkeliavo Kalėdos su žaviomis Kalėdaitėmis pas Linksmuką į namus. Jis buvo pasiruošęs nuostabiųjų Kalėdaičių antplūdžiui, taigi pasipuošė kaip šventinis agurkėlis, išpuošė kambarius, namą apsuko šviečiančiomis degtukų girliandomis, o nusipirkti vaikiško šampano, ikrų ir šiaip būtiniausių prekių ,ėjo pėstute. Susitiko beeidamas Paristuką. Deja, jų karmos ,tą plačiai apdainuotą dieną, nesutampo. Linksmukas susmukdė Paristuką anektodais ir linkma veido išraiška.Paristukas žlugo. Tada Linksmukas nurideno Paristuką namo. Nuėjęs į parduotuvę, Linksmukas pašiurpo. Pastarasis pamatė tik vienišą kėdutę, ant kurios tupėjo šelmis oposumas. Mūsų bičiulis Linkmukas paklausė:
-Mielas oposume, kur dingo visos prekės? Pas mane žada apilankyti žaviosios Kalėdaitės. Man jas reikia pavaišinti ikrais, vaikišku šampanu ir buterbrodais su sūriu...
-Brangus Linksmuk, mano drauge.... Viskas dingo... Dingo kaip į vandenį.... Šiandien ryte ateinu į darbą, žiū-išvis tuščia. Tik ši kėdutė likusi.
-Meiluti, turi planą!,-linksmai šūktelėjo Linkmukas,-aš tau padėsiu išspręsti šeimyninius... tfū parduotuvinius rūpesčius! Aš namie turiu kompiuterį, taigi internete atsakymą visad rasim!
-Tu manai aš iš akmens amžiaus ir neturiu kompiuterio?,-liūdnai pasiteiravo oposumas,-Turiu...
-Tai rodyk kelia. Padėsiu tau.
Ir mūsų draugai „pakibo" internete. Linksmukas įvedė "googlėj" paieškos žodį parduotuvė, o jam išmetė stebuklų tinklapį Linksmas.net. Oposumas užsisakė krūva prekių, padarė naudingą sandėrį ir viskas baigėsi tiesiog puikiai!
Pasirodo, abu mūsų veikėjai buvo „žydri“. Oposumas, it koks zuikutis, meiliai pakštelėjo Linksmukui žandan, o toliau nebepasakosiu...
Prisiminus šią istoriją dar dabar man šiurpuliukai laksto...

Kai krutos pasakos

kiek daug...

labai Liūdnas
Gyveno Karta Linksmas Toks Žmogus O Jis Vardu Linksmukas.
Gyveno Jis labai nuostabioje Vietoje linksmas.lt
Jis Buvo Paristukas
Jis Buvo Tikrai Šventinis Padarėlis Nes Labai Mėgo Šventes
Jis Buvo Toks Meilus Toks Naudingas kad Apie Ji Visi gerai Galvojo
Jis Milėjo Žuikučius Ir Oposomus
Atėjo Pėstute į svetainę
Atsisėdo Ant kėdutės Uždegė Degtuką Šiurpuliai per Kūna Ėjo Kai Napai Užsilėpsnojo Greitai Dvylikta Atėjo ir Uspėjo Šukt KALĖDOS !

labai daug ir visos ilgos

labai grazios

Pastebėjau dauguma nesilaikė taisyklių Galėjot ir labiau pasistenkt... Ot tingiuniukai

Linksmukas- tokia buvo berniuko pravardė. Jis turėjo mažą žvėrelį- oposumą, vardu Paristukas ir zuikutį vardu Meilutis. Jie trise labai gražiai sugyveno, kol atslinko baisi diena- Kalėdos, ši diena jam nepatiko tik dėl vieno- tėvelių žūties metinių.
Prieš pat dvyliktą, berniukas sulaukė skambučio, anapus laido girdėjosi šventinis mergaitės balsas, tačiau ta mergaitė absoliučiai nieko nesakė tik juokėsi. Linksmukui net šiurpuliukai per kūną nubėgo. Kas galėjo būti ta kaista mergaitė? Linksmukas išsigandęs nuėjo iki savo mėgstamos, jį raminančios vietos. Jis iki tos vietos ėjo pėstute, pasišviesdamas mažyčiu degtuku.
Nuėjęs į tą vietą jis pradėjo kasti, pats nežinodamas kodėl taip daro. ir nejučiomis jo ranka pajautė kažin kokį daigtą. Linksmukas jį ištraukė, iš visų pusių apžiūrėjo. Tai buvo dėžutė, pati paprasčiausia medinė dėžutė, ją atidaręs rado nuotrauką. Tai buvo jo šeimos nuotrauka, šiuo metu pati pirma ir paskutinė jo turima nuotrauka, juk tėvai nebeprisikels...Tai buvo pati geriausia Kalėdinė dovana.
Parėjęs namo Linksmukas atsisėdo ant kėdutės, jis daugiau nieko nenorėjo tik padėkoti jį išgąsdinusiai megaitei, juk jei ne ji, jmis nebūtų radės nuotraukos.
Jau kiek po dvyliktos berniukas nuėjo į jam pasirodžiusią naudingą svetainę- Linksmas.net. jis iš ten sėmėsi žinių ir joje gyvenantys žmonės neleido jam liūdėti ir visada išlikti stipriam... Taip pat jam neleido liūdėti ir jo mylimi gyvūnėliai- oposumas ir zuikutis. Jis juos labai mylėjo ir vertino, juk nieko nėra svarbiau už tikrus, nevirtualius draugus.

ooo..... vargseliai.. per kaledas neteko teveliu

Gražios visų pasakos.