Kalėdinė pasakaitė

Aš jau gavau virtualių litų.

Vieną kartą gyveno toks padarėlis vardu Linksmukas. Jis labai mėgo įvairias šventes. Be galo laukdavo Velykų, per Jonines nusigerdavo iki žemės graibymo, o atėjus gimtadieniui visiems surengdavo nepamirštamą puotą. Tačiau mylimiausia Linksmuko šventė buvo – Kalėdos. Jis išpuošdavo savo namus, šventiškai apsirengdavo ir keliaudavo pėstute per visą savo kaimą giedoti Kalėdinių giesmių.
Kaime dirbo degtukų gamykla, kuriai vadovavo piktas dėdulė vardu Prištukas. Kai Linksmukas ateidavo prie degtukų gamyklos giedoti kalėdinių giesmių Parištukas labai įniršdavo ir pasisodinęs Linksmuką savo kabinete ant kėdutės labai smarkiai rėkdavo ant jo. Linksmukas nesuprato kodėl gamyklos savininkas yra toks piktas dėdė, todėl išeidamas tyliai pašnabždėjo , kad jam derėtų įsivesti internetą ir apsilankyti Linksmas.net . Parištukas iš tikrųjų buvo labai liūdnas tai pagalvojo , kad galbūt tai bus paskutinė jo galimybė tikrai pralinksmėti. Nepraėjus nei dienai parištukas jau turėjo internetą ir apsilankęs linksmas.net labai nudžiugo, kad net šiurpuliukai per kūną perėjo. iš karto tapo meilus savo gamyklos darbuotojams ir išleido juos namo švęsti Kalėdų.
Parištukas žinojo kad Linksmukui be galo patinka gyvūnėliai, todėl atsidėkodamas už naudingą patarimą apsilankyti linksmas.net, jis nupirko oposumą ir zuikutį, ir padovanojo Linksmukui.(;
D

Jo aš ir negavau.
Kada gausim?

Sniego sukuriai leidosi žemen,paklodami žeme sniego paklode,o medžius užpustydamas puria sniego pudra.
Buvo šventinis Kalėdų rytas.Visi džiūgavo gavę pačių įvairiausių dovanų nuo to keisto vyriškio kurio niekas nematė-Kalėdų Senelio.
Tačiau ne visi šį rytą buvo laimingi.
Per užpustytus kelius,per pusnis pėstute pėdino Linksmukas Paristukas.
Vargšiukui buvo ne pyragai,nebuvo šiltai apsirenges,per jo nugara bėgo šiurpuliukų traukinukai,o jo meilutis veidelis degte degė iš šalčio.Negana to,šaltos,tirpios snaigės leidosi ant jo veiduko dar labiau jį sušaldantis.
Linksmukas visą kelią ėjo labai susimąstęs.
Tačiau kur jis ėjo?
Nežinia.
Linksmukas nebuvo labai kalbus,dažnai būdavo vienas su savo mintimis.
Ir šį rytą jis norėjo būti vienas.
Jam nepatiko visų laimė,kai pats buvo nelaimingas.
Taigi atsikėlęs ryte tiesiog patraukė kur akys matė.
Priėjęs mišką,kuriame visi miško gyvūnai šventė kalėdas,jis patraukė prie didžiulės Kalėdinės eglutės.
Po ja sėdėjo mažylis zuikutis,ant mažytės kėdutės ir verkė.
Linksmukui jo labai pagailo,ir priėjęs paklausė kas nutiko.
Pasirodo oposumas iš zuikučio pavogė degtukų dėžutę,kurią buvo nupirkęs mamai,kad jų šeimai būtų šilčiau miegot.
Linksmukas susimąstė.
Pastovėjęs nupėdino ieškoti oposumo.
Priėjęs kelmą,pabeldė į mažas dureles kur gyveno tasai nedorėlis.
Durų jis neatidarė.
Linksmukas priėjęs prie lango matė,kad oposumas sėdi linksmas.net forume ir aktyviai diskutuoja.
Nusprendė Linksmukas įsiveržti į oposumo namus paimti degtukų dėžutės,kuri priklausė mažam zuikučiui.
Na šiaip ne taip jam pavyko.
Grįžęs prie eglės pamatė,kaip zuikučio mama jį bara.
Linksmukas viską paaiškino,o zuikio mama nusišypsojus pakvietė jį į jų urvelė kartu švęsti Kalėdų.
-Nė vienas neturi būti pamirštas,-pasakė ji.

Gavau pinigėlių :>
Atskirai geriausios pasakos nerinksmim?

Atskirai nerinksim

Ne visi dar gavo, nes pinigus duodam, kai būnam online.

Lauksiu.

Berods žinutė į PM ateina, kai gauni.

Toli toli, už devynesdešimt devynių jūrmylių stovėjo mažas, naudingas namelis. Jame gyveno didelis oposumas. Didyjį oposumą kiti maži oposumai vadino Paristuku.
Dydysis oposumas turėjo dar didesnį, tokį meilutį augintinį - oposumą - Linksmuką. Jį pamačius pereidavo šiurpuliukai, bet vistiek visi mane, kad jis meilutis. Paristukas - didelis oposumas visada pestute vedžiodavo didesnį oposumą.
Ir artėjant Kalėdoms - šventiniui metui didesnis oposumas gavo nuo zuikio degtuką. Didesnis oposumas uždegė didelį oposumą. Tada Linksmas.net administratoriai uždaužė kėdute didelį oposumą, kad tas nedegtų, o didesnį oposumą taip pat uždaužė, kad jis daugiau taip nedarytų. Tai ir buvo paskutinės Kalėdos kada oposumai degė.

Gi čia reik linksmą pasaką kurti?

Aš gavau.

Mažas kačiukas sutiko Linksmuką

Mažas kačiukas nebuvo Linksmukas.
Mažas kačiukas buvo Paristukas.
Mažas kačiukas degė šventinį degtuką,
Bet netyčia padėgė meilutį Linksmuką.

Mažas kačiukas Linksmuką pasodino ant kėdutės,
Mažas kačiukas aplaižė jo nosytę.
Mažas kačiukas nuėjo pėstute į parduotuvę.
Mažas kačiukas Kalėdų proga padovanojo Linksmukui gyvybę.

Gyvas Linksmukas buvo laimingas.
Gyvas Linksmukas jautės naudingas.
Gyvam Linksmukui per kūną ėjo šiurpuliukai..
Gyvas Linksmukas padėkojo Mažam Kačiukui.

Mažas kačiukas gavo pakvietimą į Linksmas.net
Mažas kačiukas džiaugės pakvietimu, kad net
Oposomas šitos laimės užpavydėjo,
Bet Linksmukas turėjo kirvį.. per Kalėdas Oposumas pažino mirtį. ;(

-Na stai jau atskuba kaledos!-pagalvojo Linksmukas ir paziurejo I jau mieganti savo drauga Paristuka.
-Sventinis jaudulys jau cia…-Toliau galvo Linksmukas ir begalvodamas apie sventes uzmigo.
Kita diena atsikeles Linksmukas pamate kad nebera jo draugo Paristuko, o kambaryje laksto tik 3 Oposumai. Linksmukui Buvo labai gaila draugo Paristuko ir jis pradejo verkti…Dingo ir Paristuko kedute…
-Negi Paristukas pabego nuo manes?-Sau mintyse paklause Linksmukas ir dar labiau pravirko.
Bet staiga is po lovos islindo Paristukas su laptopú rankose ir pasake:
-Na Linksmuk nepyk, bet as norejau isiaiskinti ar tau rupiu! Man labai patiko tavo paskutiniai zodziai Linksmuk!
Linksmukui, net dziaugsmo siurpuliukai per kuna nuejo jis priejo ir stipriai stipriai apsikabino Paristuka.
-Dabar galime uzdegti musu pasididziavima didziuosius degtukus!-pasake Linksmukas kaip niekad linksmai.
-Tikrai taip!-Pasake Paristukas ir kaip tare taip ir padare.
-Linksmuk paziurek ka as radau internete!-jis parode I kompiuterio ekrana kur buvo atverstas puslapis pavadinimu Linksmas.net
-Vau kaip cia grazu Paristuk-pasake Linksmukas.
-Pripazink Linksmuk sis forumas toks meilutis…-Pasake peristukas ir pradejo glostyti kompiuterio ekrana.
-Cia galima naudingai praleisti laika!-pasake Linksmukas ir labai apsidziauge Paristuko darbu prie kompiuterio.
-Vau ziurek uz lango zuikuciai bega!-susuko vienbalsiu abu berniukai.
Nuo tada Linksmuko ir Paristuko geriausias draugas tapo Linksmas.net ir visa jo didele seimyna
Aciu jei skaitete!

Kartą gyveno toks liūdnas berniukas vardu Linksmukas. Niekas nežino, kodėl jį taip vadina, tačiau iš pirmo žvilgsnio nebuvo panašus į linksmuolį išsidraikiusiais plaukais. Na, bet ne apie tai eina kalba. Taigi, Linksmukas gyveno netoli savo gero draugo oposumo, kurį visi kažkodėl nusprendė vadinti Paristuku (gal dėl to jį taip vadino, kad jį kartą rado parištą prie medžio). Taigi, Linksmukas ir gražusis oposumas dažnai susitikdavo išgerti arbatos, kartais ir alaus nevengdavo. Tačiau išgerdavo tik prie progos.
Oposumas ir Linksmukas dažnai pėstute eidavo prie miško pasimėtyti sniego gniūžtėmis arba vieną kitą sniego senį nulipdyti. Idealūs sniego seniai atrodė bejausmiai ir šalti. Net nepanašūs į senius. Seniuko šluota buvo kaip koks šautuvas. Žodžiu, besmegenis buvo panašesnis į mužiką sėdintį ant kėdutės. Dažniausiai į tą vietą niekas neidavo, nes ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams būdavo baisu, jog ten Binladenas stovi. Bet visgi, kartais pralėkdavo koks zuikutis ir pasijuokdavo iš Linksmuko ir Paristuko juokelių. Aišku, Linksmukui linksma nebuvo. Jis ir dieną, ir naktį vis galvojo, kas yra linksmybės, ką reiškia būti linksmam.
Artėjo Kalėdos. Visi gyveno kalėdinėmis nuotaikomis, pirko vieni kitiems dovanas. Tačiau nei Linksmukas nei Paristukas nežinojo kas tai yra. Jau
Jau buvo kūčių vakaras. Linksmukas ir Paristukas sėdėdami už stalo degino degtukus ir žiūrėjo į dangų. Kieme stovėjo eglė, kuri vis rėžė akį abiem draugam. Bičiuliai išėję į lauką atsisėdo ant sniego ir toliau spoksojo į žvaigždes, Danguje matėsi viena labai ryški žvaigždė (jie bent jau taip manė, nors ten buvo mėnulis), o joje pasirodė bėgantys elniai su kažkokia karieta. Linksmukas ir Paristukas greitai atsistojo ir persigandę įbėgo į trobelę. Šiurpuliukai perbėgo per kūną, pamačius kažkokį ateivį. Abu draugai greitai palindo po lova ir drebėdami laukė kas bus.
Staiga pasigirsta beldimas į duris. Paskutinis tylus Linksmuko atodūsis ir jis pradėjo rėkti. Oposumas dar jį bandė tildyti, bet buvo beprasmiška. Dar kelios minutės ir žmogus stovėjęs prie durų dingo. Dar minutė... antra... ir kažkoks raudonas senukas, meiliai besišypsantis, jau stovėjo priešais draugus. Linksmukas ir Paristukas velniškai nusigando, bet pamatę geranorišką senuko veidą staiga nurimo.
- Kas tu? – nedrąsiai paklausė Linksmukas.
- Aš Kalėdų Senelis. – šyptelėjo senukas. – Na tai kaip vaikučiai, ar geri šiais metais buvot? – pasakė senukas ir maišo kažką traukdamas.
- Stok arba policijai paskambinsiu už įsiveržimą į privačią nuosavybę – sušuko Linksmukas.
- Maldauju pasigailėk... Aš Kalėdų Senelis ir jums vaikučiai dovanų turiu.
Paristuko ir Linksmuko akys nušvito iš laimės. Širdelė suspurdėjo ir paskutinis duslus Linksmuko žodis pasigirdo iš berniuko lūpų
- Kokių dovanų? – vos sugebėjo pasakyti berniukas.
Paristukas nubraukė ašarą žiūrėdamas į Linksmuką. Tuo tarpu Senukas spragtelėjo pirštais ir kambaryje atsirado didelė ir graži eglė. Bičiulių akys išsivertė, nes seniau tokią eglutę buvo matę tik per televizorių. Draugai dar labiau apsiverkė.
Lėtas, senas ir storas Senukas nukulniavo prie eglutės po kuria paliko dvi dideles dovanas. Kalėdų Senelis jau ruošėsi eiti link durų, bet staigiai atsisuko ir padavė Linksmukui kažkokį laišką.
- Paskaityk kai turėsi laiko. Čia viskas apie Kalėdas. – meiliai šyptelėjo Seneliukas ir išpėdino iš trobelės. Linksmukas ir Paristuku ilgai žiūrėjo vienas į kitą nesuprasdami kas čia nutiko. Jie vis galvojo, galbūt čia sapnuoja. Taigi abu draugai greitai nubėgo prie Kalėdinės eglutės išvynioti dovanų. Paristukas gavo tokį mašiniuką, su kuriuo galės važinėti po mišką, nes jo trumpos kojos jam visada trukdė lengvai bėgioti po sniegą. Galiausiai atėjo Linksmuko eilė išvynioti dovaną. Taigi, berniukas šito nesitikėjo. Jis gavo nešiojamą kompiuterį dovanų, su jau prijungtu internetu ir lapeliu ant kurio buvo parašyta ,,Linksmas.net“. Taigi Paristukas nuskubėjo namo, o Linksmukui liko draugija su kompiuteriu. Taigi, šitas mažas berniukas be galo apsidžiaugė. Jis pirmą kartą suprato ką reiškia džiaugtis, i būti linksmam. Vaikinukas visą naktį praleido toje svetainėje ir galiausiai susipažino su {-X-e-e-d-‘u. Taip Linksmukas susirado draugų, ir atnešė Linksmas.net lankytojams daug dovanų (beveik kaip Kalėdų Senelis, tik kad jis dirba visada). Dabar Linksmuką visi labai myli ir gerbia už jo pastangas ir įdėtą darbą. Taip pat, berniukas daugiau niekada nebeliūdėjo. O kas gi atsitiko Paristuku? Na jis kaip ir buvo planuota išvažiavo į Angliją dirbti, ir dar vis dažnai atsiunčia elektroninį laišką Linksmukui. Taip... Visiems rūpi sužinoti kas buvo laiške... Juk tiesa? Na laiške buvo parašytas Kalėdų Senelio adresas ir kvietimas atvykti pas jį.


Ačiū, jeigu netingėjote paskaityti. Ir atsirašau, jeigu truputį pavėluota