Kalėdinė pasakaitė

Kas yra oposumas ir paristukas?

Oposumas yra mažas gyvūnas panašus į pelę, o paristukas kas do daiktas tai nežinau... P.S. dėdėi Xeedui į PM siūst tą pasakėlę prieš miegą?

Štai ir atėjo ilgai lauktos Linksmuko Kalėdos.Visas pasipuošęs Linksmukas Paristukas (toks buvo jo antras vardas,bet to niekas nežinojo) pėstute keliavo iš vieno miško į kitą ieškodamas atsakymo į iškilusį klausimą.Jis buvo liūdnas,nes nežinojo ką dovanoti draugams.Ėina eina ir žiūri:ant kėdutės kalėdinis zuikutis sėdi.Nudžiugo Paristukas(nesijuokit,jam gėda dėl šio vardo) pribėgo prie zuikio , bet zuikis ne šventinis buvo,pasileido bėgti ir taip jį tematė Linksmukas.Žiūri jau visai sutemo reikia ugnį užsidegt - šilčiau bus.Uždegė vieną degtuką - užputė vėjas,antrą ir vėl tas pats!O miške girdis garsai:vilko staugimas,pelėda ūkia,šiurpuliukai net perėjo Linksmukui.Liko paskutinis degtukas,ką daryti?Tik staiga išlenda iš už krūmo oposumas,kad jis meiutis nepasakytum - labai akys jau naglos.Žiūri oposumas į Linksmuką ir sako: Gal panaudokim paskutinį degtuką naudingai?Linksmukas ir sako tam:Ir kam gi mes jį panaudosime? Oposumas ne kvailas buvo tai ir sako: Paimkim ir užrašyk čia Linksmas.net,bet Linksmukas nesutinka,šalta jam bus.Oposumo ne kvailo būta(tik naglo): Tai nueik į Linksmas.net ir nusipirk ten virtualią lepmą,sušilsi.Linksmukas nudžiugo ir nuskuodė lempos nusipirkti,ir beskuosdamas pagalvojo : Iš oposumo neblogos pirštinaitės draugams išeitų,o Linksmas.lt ir marškinukus paimsiu

Gyveno kartą toks linksmas padarėlis vardu Linksmukas.
Jis gyveno www.linksmas.net forume, ir jam ten labai patiko... ;'D
Kartą, bedėdamas žaidimą, jis užsimanė sysiu, ir nuėjo į tualetą, bet kai gryžo, suprato, kad dingo internetas, ilgam!
Linksmukas supanikavo, juk jo namai dabar yra labai toli nuo jo pačio!

Suprato, kad jau po 1 dienos Kalėdos, ir nubėgo pėstute iki Maximos, pagalvojo jei padovanos kam nors dovaną, jo namai (internetas) atsiras jo kompiuteryje.

Nupirko dovaną, nusiuntė mamai (Linksmukei) ją, gryžo namo.
Bet internetas vis vien neatsirado. Jau beveik buvo nuleides rankas, bet staiga pas jį atėjo Kalėdų senelis, ir atnešė maišą dovanų.
Ir klausia Linksmuko, ko gi šiais metais jis nori:

-Taigi, Linksmuk, pastebėjau, kad pastaruoju metu buvai geras berniukas, ir nusprendžiau tau padovanoti, tai ko tau dabar reikia. - sako Kalėdų senelis.

-Labai norėčiau, kad atsirastų internetas, aišku... sako Linksmukas.
-Še, tau wireless dėžutė, ji daro stebuklus! - sako Kalėdų senis.
-Ačiū tau, K.S., dabar galėsiu gryžti atgal į forumą, ir jaukiai įsitaisyti prie skilties - Kalėdiniai Konkursai, ir skaityti pasakas apie save, ir džiuginti kitus forumo narius žaidimais ir kitais mielais daikčiukais.

Taip ir baigėsi Linksmuko nuotykiai be interneto. ;'D

Ačiū, kad skaitėt. ;'D

Gyveno kartą toks Linksmukas, toks linksmas berniukas.
Gyveno linksmas.net forumuose, ir didžiavosi, kad gyvena tenais.

Ir kartą netyčiom užėjo į one.lt !
Tuo pat metu į jo kambarį įėjo mama, ir klausia:
-Linksmuk, kokiose čia svetainėse lankaisi?!
-Spamas mama, daugiau taip nedarysiu...
-Žiūrėk man, kad daugiau nematyčiau.

Praėjo daug, laiko, ir Linksmukas tapo priklausomu nuo one.lt,
taip įsivyrojo blogis linksmas.net forume, kadangi visur sklido
kalbos apie one.lt velnio pakišta koja Linksmukui.


Artėjo Kalėdos.

Pagaliau jos atėjo, bet linksmiečiai daug nesidžiaugė, kadangi Linksmukas
vis dar klaidžiojo one.lt koridoriais.

Tik vieną naktį, Linksmukas klaidžiojo po one.lt, įėjo į savo paštą, ir lyg
niekur nieko, internetas dingo, jam net šiurpuliukai per kūną perėjo,
nors iš tiesų, tai palūžo one.lt serveriai, taip Linksmukas gryžo atgal į Linksmas.net - gimtąjį savo kraštą.
Forumas vėl tapo gyvas ir linksmas!!!

Visi džiaugėsi, ir šventė Kalėdas linksmas.net forume. ;'D

Skaitykit ir mano


-Ta lia lia... Ta lia lia... Tra lia lia liaaaaa!!! – Sau dainavo taip Linksmukas bepuošdamas šventinę eglutę.
-Pam param, pam param, pam parraram! – toliau dainavo Linksmukas bemaitindamas savo oposumą ir galvodamas, ką jam naudingai nuveikti šį snieguotą gruodžio 23-osios vakarą, kol jam į galvą šovė mintis (Ačiū Dievui kad Linksmuko nenušovė) – reikia būtinai aplankyti savo geriausią vaikystės draugę Parsitukę, kuriai jis dovaną nupirko dar rugsėjį, bet dar nežinodamas, kam tą dovaną padovanot. Bet staiga prisiminė, kad ji gyvena šiurpuliukų name, paskutiniame jo miesto kvartale, kur nors ir numestas degantis degtukas gali sukelti didžiulį gaisrą... Bet jis pasiryžo ten eiti pėstute, nes visokios išmetamosios dujos ten irgi gali sukelti gaisrą.
Linksmukas pasiėmė dovaną nuo kėdutės ir katinui pasakęs: - Saugok namus, meiluti... Tik nesuėsk oposumo, nes kitaip labai liūdėsim per kalėdas, nes tada jam sueis vieneri metukai ir tada švesime . Ir dar kartą pasižiūrėjęs į savo namus išėjo į paskutinį miesto kvartalą, į šiurpulikų namą, kur gyvena jo draugė. Gana linksmai jis žingsniavo link jos namų atsargiai nešdamas dovaną, tačiau staigiai jis sustojo išpūsdamas akis – visas miesto galinis kvartalas pasikeitė radikaliai! Visur viskas idealiai gražu ir dailu! Staigiai pro jį pralekė zuikučių būrelis, o paskui juos besijuokdamas jų šeimininkas ir prabėgdamas zuikučių šeimininkas spėjo linksmai Linksmuką pasveikinti su šventėmis... Linksmukas vos neapalpo tai pamatęs, bet kad labiau viskuo įsitikintų, žengė pirmyn. Ir viskas buvo tikra! Tada jau atsikvošėjęs Linksmukas nuėjo link paskutinio kvartalo namo ir pasibeldė į duris. Laukt reikėjo neilgai, tačiau duris atidarė ne Paristukė, o kažkokia miela ir šventiškai apsirengusi senutė... Linksmukas jos paklausė:
-Ar čia gyvena Paristukė?
Senutė atsakė:
-Ne, čia ji jau apie pusę metų kaip nebegyvena. Jei jos ieškote, tai eikite į Linksmas.net kompanijos pastato devintą aukštą, 427 kambarį. Ten turėtumėte ją rasti jos biure, kur ir jos gyvenamoji vieta. Na, o aš jau turiu eiti, juk mano pienas tuoj išbėgs iš puodo... Sudie, jaunuoli.
Tai va... dabar reikia eiti į gretimą kvartalą, bet Linksmukas nenuliūdo, o dainavo „Christmas tree“ ir pasišokinėdamas ir džiaugdamasis, koks gražus yra paskutinis miesto kvartalas, jis pagaliau pasiekė Linksmas.net kompanijos pastatą ir vėl išpūtė akis – jis toooks didžiulis, o prie jo stovėjo du draugiški žmonės, kurie saugojo pastatą, bet buvo laimingi ir šnekėjosi be galo be krašto, o už tai gaudavo pinigus ir sau laimingai gyveno. Taigi, tie sargai Linksmuką įleido į pastatą ir iškart kai jis įėjo, atsirado holograminė lenta, kurioje buvo žaliomis raidėmis užrašyta:
PRAŠOME PASAKYTI PAS KĄ NORITE NUVYKTI PASIKALBĖTI AR PASVEIKINTI SU KALĖDOMIS. Tada Linksmukas ištarė:
-Man reikia pas Parsitukę į devintą aukštą, 427 kambar... – ir jis nesuprato, kad dedasi, bet jis iškart net jam nespėjus ištarti pilno sakinio, jis atsidūrė prie 427 kambario ir pasibeldė į duris.
Atidarė būtent Paristukė ir tiesiog ant jo griuvo šaukdama, kaip jo pasiilgo ir seniai nematė...
Tada ji pakvietė Linksmuką vidun, bet jis atsisakė sakydamas, kad jau vėlu ir jis tuoj turės eiti į namus, nes tuoj bus Kūčios. Bet Paristukė jam tarė:
- Linksmuk, o ar nenorėtum čia gyventi? Būtume kaimynai... bet jis atsakė, kad ne, nes namuose liko jo katinas su oposumu, o jis pats galvojantis, kad į tokią kompaniją gyvūnai neileidžiami. O Paristukė jam atsakė, kad gyvūnai čia netgi labai laukiami, nes ji pati turi tris šunis, o jos kaimynai net papūgas laiko. Tada Linksmukas sutiko. Ir Paristukė pasakė Linksmuko namų adresą, o tada suskambo toks linksmas skambutis šalia esančiame kambaryje, kad net jie abu pradėjo juoktis, o Paristukė Linksmumui pasakė:
- Dabar čia tavo namai. Vaizdas iš čia tiesiog puikus! Eik į tą kambarį ir pamatysi, kad viskas dabar čia!
Taigi, Linksmukas įteikęs dovaną Paristukei, besijaudindamas įėjo į kambarį, ir sušuko iš džiaugsmo, nes jo namai dabar čia! Ir oposumas su katinu, ir kalėdinė eglutė... Tai jam buvo pati didžiausia Kalėdų dovana, nes jis dabar gali būti šalia draugų, o ir pats nuostabioje vietoje gyvena. Štai tokia Linksmuko kalėdų istorija

- Linksmuk, šiandien Kalėdos! - pasakė Šventinis Degtukas ir padegė kėdutę, ant kurios sedėjo Paristukas.
Per Paristuko kūną perbėgo šiurpuliukai. Jo puri uodegytė, kadaise dalyvavusi gražiausios uodegytės konkursuose, liepsnojo kaip žvakės per Vėlines. Visi suprato - Paristukui per vėlu padėti, tad surengė susirinkimą pas Linksmuką.
Linksmukas pakvietė visą kaimą, net Kvailelį Oposumą, bet pirmiausiai Meilutį Zuikutį, kadangi jis labai naudingas kompanionas: iš jo lengvai galima pinigų atimt. Bet Zuikutis gyveno toli... dieną naktį šitas meilutis pėstute keliavo pas Linksmuką, o tas laukė, rymojo prie langelio, kaip kokia tai mergelė, belaukdama bernelio. Ir dainavo vis dainas apie Jonines.
Tačiau kol Meilutis zuikutis perbrido jūrą, upę, ežerą, perlipo Kilimandžarą, susikovė su Snieguole ir septyniais nykštukais, nurovė Songokui uodegą ir suvalgė didelį kebabą už 6,70Lt, atėjo Paristuko paskutinioji diena.
Nurideno Paristuką Linksmutis link Trasų kapinių, su ta pačia degančia uodega, mat pamanė, kad labai tiks ten, kapinėse, deganti uodega - juk tai labai naudingas poelgis, kai vyrauja ekonominė krizė - juk nereikės net žvakių pirkti. Meilutis Zuikutis, kaip labai geras gyvūnėlis, nunešė švento jūros vandenėlio, tačiau netyčia aplaistė degančią uodegėlę... ką gi, dar turėjo Songoko, todėl padėgęs Songoko uodegėlę įsmeigė ją į Snieguolės ir septynių nykštukų griaučius, likusius po aršios kovos. Kad Paristukas neatrodytų toks liūdnas, iš kebabo pasilikęs salotos lapą padarė iš jos šypseną, su grietinele ant veido užrašė visos komandos pavadinimą, "Linksmas.net", nes "one.lt" mada buvo jau seniai pasibaigus... Ir Linksmukas uždainavo dainą apie Jonines, mat kitokių nemokėjo... Paristukas atrodė laimingas.
Taip ir praėjo paskutiniosios Paristuko dienos. Liepsnojanti uodega, vietoj žvakutės, salotos lapas vietoj šypsenos ir Joninių dainos vietoj Kalėdinių giesmių - nieko keisto, kad visi laidotuvių dalyviai nuolat šypsojosi, ir ne tik dėl to, kad Paristukas paliko šį pasaulį.
Grįžę namo visi išgėrė Kalėdinio kisieliaus ir užmigo. Kas balkone, kas kambary; kas po vieną, kas po tris... Tačiau visi ilgai ir laimingai miegojo.
Ir tai nereiškia, kad visiems buvo koma. Visai ne. Tiesiog nereikia tiek gerti, ypač per laidotuves, kad kelias paras miegotum. Taigi, vaikai, negerkit, ir jokios Paristukų mirtys jūsų nekankins!

Buvo tamsus kūčių vakaras. Linksmukas tuo tarpu ėjo pėstute gatve, kai pamatė iš skersgatvio ateinantį Oposomą. Jam per visą kūna nubėgo šiurpuliukai.
-Taigi, taigi, taigi, ar čia ne Linksmukas Paristukas?
Jis nei žodžio nepratarė, ir bėgo šalin, o Oposomas jį pradėjo vytis, staiga Linksmukas pamatė vieno namo praviras duris ir į tą namą ipuolė
-Mane vejasi manijakas, padėkite! - laikydamas duris šaukė Linksmukas.
Kambaryje jis pamatė Zuikutį kuris puošė eglutę, jis baigė savo darbus ir nubėgo užrakinti durų.
Zuikutis Linksmukui pasiūlė išgerti arbatos ir pasikalbėti kas tas manijakas kuris vijosi jį.
-Žinai tas, Oposomas... Jam aš esu skolingas 30,000 Linksmas.net litų, bet aš neturiu kaip jų atiduoti, skurdauju gatvėje.
-O tavo šeima negali paskolinti tau pinigų?
-Aš neturiu šeimos... - liūdnai kalbėjo Linksmukas.
-Žinai ka? Ogi aš tau padėsiu gražinti pinigus. Turiu kaip tik 30,000 Linksmas.net litų, aš tau juos galiu paskolinti, tai bus kalėdinė dovanėlė tau nuo manęs.
-Aš nežinau... Kaip aš tau juos vėliau gražinsiu, aš nenoriu į šitą painiavą įvelti kitų žmonių.
-Nebijok. Mes galime būti draugais, aš tau leisiu apsigyventi pas mane namie. Žinai ir aš nelabai turiu draugų, tai ar sutiksi?
-Gerai, - ryžtingai atsakė Paristukas.
Linksmukas tuoj pat ėjo vėl prie to pačio skersgatvio, iš ten išniro Oposomas.
-Taigi, turi pinigus?
-Turiu! Jie šiame lagamine.
Staiga Oposomas pasimėmęs numetė lagaminą į šalį, ir puolė Linksmuką!
-Tau gresia bausmė už tai, kad vėluoji gražinti skolą.
Bet zuikutis išniręs iš tamsos nubloškė Oposoma, ir draugai nubėgo namo. Tai buvo paskutinis kartas kai Linksmukas susitiko su Oposumu.
Išaušo Kalėdų rytas. Meilus Linksmuko veidelis buvo daug džiugesnis negu kūčių vakarą.
Nuėjęs į svetainę pamatė po eglute dovaną, ant kurios buvo užrašyta "Linksmukui", virtuvėj ant kėdutės sėdėjo Zuikutis ir degtukais degė šventines žvakes.
Atsisukęs į draugą sušuko:
-Su kalėdom, Linksmuk!

Pamastęs Linksmukas, suprato, kad susitikimas su Oposumu išėjo į naudą, nes susirado gerą draugą.

Jeetau. DD

Kartą gyveno Linksmukas {Paristukas} kuris labai mėgo Linksmas.lt forumą ir jame gyveno.
Jį visi puikiai žinojo, jis mergaitėm buvo lyg meilutis zuikutis ir jį mėgo nes jis buvo labai draugiškas.
Jis pėstute vaikščiojo per Linksmas.lt forumus, užėjo į nuotraukų apie gyvūnus temą, žiūrinėjo nuotraukas... Ir staiga prieš akis išdygo oposumas , Linksmukui net šiurpuliukai perėjo per visa kūną. Bet tai buvo tik nuotrauka... Linksmukas atsiduso ir užvertė tą temą...

Keliavo toliau pėstute per forumus, pastebėjo kėdutę nuėjo ir atsisėdo atsipūsti.
Atsisėdęs pastebėjo kad kėdutė buvo labai patogi ir nenorėjo nuo jos nulipti vos neužmigo, bet staiga pamatė degtuką.
Degtukas buvo užsiliepsnojąs Linksmukas iškart nieko nelaukdamas užgesino jį nes bijojo jog netyčia uždegs forumą...
Po kelių minučių Linksmukas gavo karmą už naudingai atliktą darbą

Į Linksmas.net jau artėjo Kalėdos. Linksmukas jau buvo pakeitęs Banerį kuris atrodė labai šventinis. Visi džiaugėsi naujais Šventiniais konkursais.
O Linksmukui buvo likęs paskutinis darbelis - Puikiai atšvęsti Kalėdas Linksmas.lt forume. The End

Tikiuosi nebuvo totali nesąmonė, iškart atsiprašau už ne vietoj padėtus kablelius ir kitus simbolius Dažnokai per lietuvių kalbos pamokas miegu D

Ou yea, kokios beprotiškai geros visos pasakaitės

Čia tik pradžia gi per atostogas kiek prikurs dar

Pagaliau linksmas.net forumo gyventojas Linksmukas sulaukė ilgai lauktų Kalėdų. Tačiau jam net šiurpuliukai per kūną perbėgo kai prisiminė, kad nenupirko savo draugams meilučiui zuikučiui ir oposumui Paristukui dovanėlių. Paskutinėmis minutėmis jis pėstute lėkė iki turgelio. Kaip gi atrodytu jeigu jis nepasveikintu savo geriausių draugų. Nupirko jis pirmas pasitaikiusias dovanėles: Zuikučiui - kėdutę, o oposumui degtuką.
Tik spėjo Linksmukas parbėgt namo ir paruošt šventinį stalą, ir draugai jau paskambino į duris.
- Sveiki, mano geriausi draugai! -pasisveikino ir pakvietė užeiti į vidų savo draugus Linksmukas.
- Sveikas, bičiuliuk! -Atsakė meilutis zuikutis ir oposumas Paristukas.

Susėdę prie stalo, jie gražiai pavakarieniavo, ir atėjo metas dovanoms. Linksmukas įteikė savo dovanas ir pasakė, kad jas panaudotu naudingai. Taip jie ir padarė, oposumas uždegė žvakes su degtukais, o zuikutis padėjo jas ant savo kėdutės.
Linksmai atšventę Kalėdas, smagiai pasibuvę drauge jie ėmė laukti kitų Kalėdų.



Ačiū kad skaitėt.
Linksmų švenčių visiems.

Tylus žiemos vakaras. Visi miega,tik mielasis Linksmukas netveria savo kailyje,jam taip norisi kūčių,kad skaičiuoja kiekvieną minutę.
- Jau rytoj,rytoj! - džiaugiasi Linksmukas,žiūrėdamas į savo šventinį laikrodį,ant kurio kabo kalėdinės girliandos.
Pabodo Linksmukui žiūrėti į laikrodį,nusprendė jis važiuoti pasivažinėti.
-Ne,juk globalinis atšilimas,jei važiuosiu savo linksmautomobiliu jis gali net sniegą ištirpdyti,eisiu pėstute.-pagalvojo rūpestingasis Linksmukas. Taip,jis tikrai buvo rūpestingas,jam rūpėjo visų bėdos,visų vargai,kurie kartais jam būna netgi naudingi. Štai,kad ir tada kai mušėsi mažiausi jo kaimynai, zuikio sūnus zuikutis ir jo darželio draugė oposomė,na ir kas galejo pagalvoti,kad laimės mergytė ir dar visai maža? zuikiui nuskilo du dantys... Tačiau,nėra bėdos,kurios linksmukas nesugebėtų išspręsti,juk tai tik vaikai. jis nuėjo ir taip juos pralinksmino,kad abu vaikučiai ( gal verčiau derėtų sakyti gyvūnėliai) jam iki šiol dėkingi,jie sėdėdavo viename suole,vėliau perėjus į mokyklą irgi puikiai bičiuliavosi,o dabar... dabar jie užaugo ir gyvena kartu,pagimdė oposumė hibriduką,tai pavadino Paristuku,gal dėl to,kad jam paspirtukai nuo gimimo patiko? Niekas to nežino...
Šįkart eidamas,Linksmukas galvojo apie savo šeimą,apie buitį,nes sugedo jo skalbimo mašina.
-oj oj ,- tarė mintyse Linksmukas ,- atvažiuos per šventes mama,gausiu į ausį,kad sugadinau jos antikvarinę skalbyklę. - Dar kiek paėjęs,suprato,kad nieko čia tokio,juk šventės,o per šventes pykti negalima.
Taip ir vaikščiojo linksmukas,po visą "linksmas" rajoną,kuris buvo įsikūręs ".net" mieste,kai pamatė,kad švinta,jį net šiurpuliukai nukrėtė, tai juk paskutinis rytas,šiandien Kūčios,rytoj - Kalėdos.
Linksmukas jau galėjo eiti pirkti Kalėdinės eglutės,kodėl tik ši rytą? Todėl, kad šiam miestely tokie papročiai,norima,kad eglutė išbūtų iki vėlykų.
Nuėjo mielasis Linksmukas į turgelį,atėjo pardavėjas degtukas,kuris pasiūlė prisėsti ant kėdutės,kol jis atneš pačią gražiausią eglę (jis buvo geriausias linksmuko draugas).
Grįžo laimingas Linksmukas namo,pasipuošė eglutę,sulaukė savo tėvų,zuikio ir oposomės šeimynos ir kalėdų senio.
Pats nežino kodėl,bet tai jam buvo pačios geriausios Kalėdos.

labanakt vaikučiai

O kada apdovanojimus gausim?