Norėtum tokiu tapti? Kodėl vegetarai yra, kodėl jų nedomina mėsa, kiaušiniai ir žuvis? Nori sužinot?
Štai straipsnelis, kuris padės vegetarams pateikti faktus savo elgesiui pateisinti ir kuris padės apsispręsti neapsisprendusiems
Skanios jums žolės
Norint gyventi darniai, be toksinų, nerimo ir įtampos, reikia pasvarstyti ir apie dietą, ypač vegetarišką.
Gerosios mėsos savybės skelbiamos ir aukštinamos įvairiose valstybinėse mokyklose bei federalinėse žemės ūkio žinybose. Mums nuo vaikystės diegiamas požiūris, jog pagrindinis mūsų mitybos produktas ir geros sveikatos laidas yra mėsa. Tačiau yra milijonai nė neragavusių mėsos žmonių, kurie gyvena visavertį ir energingą gyvenimą.
Tas, kuris susimąsto apie pagrindinį dietos klausimą, susiduria su daugybe prieštaringų nuomonių bei įsitikinimų. Iš esmės daugelis teigia, kad mėsa būtina mūsų gyvybei palaikyti, bet gausu ir kontrargumentų, kurie grindžiami mėsoje esančių toksinų kenksmingumu ir nenoru dėl maisto žudyti kitų gyvų būtybių.
Visų pirma turėtume pamąstyti: kodėl maistas turėtų būti pirmoje vietoje? Atsakymas iš pradžių atrodo labai aiškus: valgome, kad gyventume.
Tačiau jogai įrodo, jog galima sėkmingai metų metais gyventi nevalgant ir negeriant. Pagarbiai galime tik pridurti, jog šie reti individai didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami, pasinėrę į gilią meditaciją.
Maistas judančiam kūnui yra tarsi kuras. Tol, kol žmogus fiziškai juda, jam reikalingas maistas karmiškų veiksmų sunaudotai energijai papildyti. Judėjimas eikvoja energiją, o maistas yra energija.
Tiksliau sakant, maistas – tai cheminė energija, kuri aprūpina ląsteles gliukoze ir kitomis specifinėmis medžiagomis, būtinomis gyvybiniams audiniams susidaryti ir palaikyti. Kadangi nėra vieno produkto, aprūpinančio visą organizmą reikiamomis medžiagomis, žmogus turi rinktis tuos maisto produktus, kurie patenkintų jo individualius kūno poreikius.
Mėsos prigimtis
Mėsa – tai negyvas maistas, pasiekiantis vartotoją tik po kelių dienų. Dažniausiai ji papildoma konservantais (chemikalais, naikinančiais mikroorganizmus mėsos paviršiuje) ir dažikliais (pradėjusios irti mėsos rusvam atspalviui paslėpti).
Be to, žuvus organizmui nebelieka ir gyvybinės energijos – tik neveiklios medžiagos, kaip ir konservuoti vaisiai bei daržovės. O švieži vaisiai ir daržovės pilni gyvosios energijos. Tokių vaisių sėklos išleistų daigus.
Maistas žmogaus kūne išbūna vieną dieną, paskui pašalinamas. Taigi valgant mėsą ar konservuotus produktus, jau pasenusi, neveikli energija organizme turi užsibūti dar vieną dieną.
Pasekmes galime išsiaiškinti atlikdami labai paprastą bandymą. Dvi stiklines iš čiaupo pripilkite kambario temperatūros vandens. Į vieną įmerkite žiedpumpurį, o į kitą įdėkite gabalėlį mėsos. Abi stiklines laikykite kambaryje, o trečią dieną apžiūrėkite. Žiedpumpuris bus prasiskleidęs ir rodys augimo ženklus, o mėsa bus pagedusi ir užteršusi vandenį.
Maito produktai ir virškinimas
Mėsėdžiai gyvūnai turi didelius skrandžius ir trumpą žarnyną, leidžiantį greitai apdoroti maistą ir per 24 valandas pašalinti. Toks trumpas virškinimas trukdo vykti puvimo procesams ir pasisavinti toksines medžiagas. Be to, dauguma mėsėdžių pavalgę miega nuo 10 iki 24 valandų, visą energiją sutelkdami virškinimui. Ir dauguma jų ėda ką tik papjauto gyvūno mėsą.
Vakarietiškoje medicinoje jau seniai žinoma, jog mėsos valgymas labai didina toksinų kiekį kraujyje. Dauguma sergančiųjų inkstų ligomis turi laikytis dietos be mėsos. (Inkstai yra kraują valantys organai, perfiltruojantys kraujyje esančius nuodus). Tai būtina todėl, kad suvalgius mėsos (jautienos, kiaulienos, žuvies ar paukštienos) kraujyje pagausėja šlapimo rūgščių, kurios nesveikuojant inkstams gali sukelti komos būseną ar net mirtį. Tos pačios medžiagos sukelia aterosklerozę ir kitus kraujotakos sutrikimus. Tačiau šlapimo rūgštis nėra vienintelė mūsų organizmui žalinga medžiaga.
Nerimas ir mėsa
Iš fermos ar rančos karvė ar avis vedama į skerdyklą, kur nužudoma ir išmėsinėjama. Gyvulys staiga ištraukiamas iš jam pažįstamos aplinkos, kurioje jis praleido visą savo gyvenimą. Išstumtas į tamsą, supančiotas, jis turi laukti savo galo. Vežamas traukiniu ar sunkvežimiu jis visą laiką girdi bildesį, baugius garsus, kenčia staigius pajudėjimus bei stabtelėjimus ir didelius temperatūros pasikeitimus. Paskui atgabenę jį į reikiamą vietą vyrai, apsiginklavę elektriniais durtuvais, ištraukia gyvulį ir gena įvairiais labirintais, per chemikalų vonias. Tada jis patenka į skerdyklą, dvokiančią krauju ir aidinčia paklaikusiais nuo siaubo gyvulių balsais.
Gyvūnai turi emocijas. Tuo galima lengvai įsitikinti gabenant juos į skerdyklą. Kokie fiziologiniai pokyčiai tada vyksta?
Baimė yra fiziologinis organizmo atsakas į bauginančią situaciją. Panika – kraštutinė baimės išraiška. Fiziologiškai stipri baimė sukelia neigiamų pokyčių grandinę, kuri prasideda smegenyse ir galop paveikia kiekvieną kūno ląstelę bei audinį. Kai pajuntama grėsmė, smegenų ląstelės per stuburą perduoda signalus viso kūno nerviniams centrams. Gerklės srityje (skydliaukėje) išsiskiria ir visame organizme pasklinda didelis kiekis tirotropino hormono. Inkstai taip pat išskiria hormoną – kortikotropiną. Šie hormonai savo ruoštu visame kūne sukelia daugybę kitų reakcijų.
Veido ir galūnių raumenys “springsta” krauju, gaunamu iš sutrauktų kapiliarų ir virškinimo sistemos. Blužnis susitraukia, išskirdama į kraują daugybę baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų. Ima dažniau plakti širdis, pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas ir kiekvienas raumuo įsitempia. Kepenys išstumia didesnį kiekį cukraus kūno poreikiams patenkinti. Šnervės išsiplečia, kad galėtų įtraukti kuo daugiau oro, o akys išsipučia, kad geriau regėtų. Dujos intensyviai stumia išmatas bei šlapimą lauk, idant palengvintų organizmą.
Medžiagos, sukeliančios tas reakcijas gyvūnuose, sukelia jas ir žmonėse. Pavyzdžiui, iš arklio paimtas adrenalinas naudojamas medicinoje, kad sukeltų tas pačias reakcijas, kaip žmogaus adrenalinas.
Pernelyg stipriai sužadinta kiekviena kūno ląstelė prisipildo gyvulinių medžiagų, kurios ir toliau išlieka organizme. Nuolat valgant gyvulių mėsa žmogaus organizme tų medžiagų daugėja ir jos sukelia tas pačias pasekmes. Mėsą valgančio žmogaus kūnas nuolatos jaučia įtampą, nerimą, sutrikimą ir nesaugumą.
Dėl medžiagų, sukeliančių padidintą jautrumą, natūrali susijaudinimo būsena nuolatos slopinama. Žmogus nebesugeba natūraliai reaguoti į įvairias situacijas. Perdėm didelis energijos kiekis organizme reikalauja atsipalaidavimo – per seksą, narkotikus ar “sublimaciją” žiūrint žiaurius filmus per televiziją ar skaitant tokio pobūdžio leidinius. Žmogus tampa suglumęs, sumišęs ir praranda ryšį su savo vidiniais jausmais bei poreikiais. Jaudinančių medžiagų sukeltas nuolatinis būgštavimas perauga į savęs bijojimą ir psichologinį slopinimą.
Jokioje kitoje epochoje mėsa nebuvo taip gausiai vartojama. Dėl jos gausybės, sukurtos elektros ir šaldytuvų amžiaus, padažnėjo širdies ligų, vėžinių susirgimų, nesavalaikių mirčių ir kitokių.
Mėsą žmonės valgė ir anksčiau, bet ne tokiais kiekiais. Anksčiau mėsa dažniausiai buvo gaunama iš galvijų, užaugintų netoliese, aišku, išskyrus didelius miestus. Kai gyvulys paskerdžiamas fermoje, kur buvo auginamas, jo mėsoje yra mažiau baimę keliančių medžiagų, nes nebuvo tokios ilgos priešmirtinės kančios.
Įtomu pastebėti su įtampa susijusių susirgimų ir urbanizacijos paralelę. Kai dideliais atlyginimais susiviliojusi jaunuomenė iš kaimo vietovių ėmė veržtis į miestus, ūkininkų ėmė sparčiai mažėti. Šis procesas tęsiasi ir dabar. Mieste darbo laiką matuoja laikrodis (nuo devynių iki penkių), o kaime – saulė (“keliamasi su gaidžiais”). Ūkininkai maitinasi savo ūkyje užaugintais produktais, o miestiečiai dažniau valgo pusfabrikačius. Persikėlus į miestą, sugriuvo žmonių natūrali dienotvarkė, metų laikų ciklas (įprotis valgyti tai, kas atitinkamu metų laiku gaunama vietoje ir yra šviežia) ir dietos principai. Praradę natūralų, su gamta derantį gyvenimo būdą, kūnui suteikėme papildomą apkrovą ir dėl įtampos pradėjome dažniau sirgti.
Mėsėdžiai ir vegetarai
Net paviršutiniškai apžvelgę esminius mėsėdžių ir žolėdžių gyvūnų skirtumus, galime daug sužinoti apie mitybos būdų pasekmes.
Pirmiausia prisiminkime kvapą, kurį skleidžia mėsėdžiai. Palyginkite karvės ir katės skleidžiamus kvapus. Apsilankę zoologijos sode aiškiai pajusite skirtumą. Daug blogesnį kvapą skleidžia mėsėdžiai nei žolėdžiai.
Kvapas sklinda ne tik nuo burnoje esančių maisto likučių, bet ir nuo atliekų, patekusių į plaučius per kraujagysles. Kvapas rodo kūno cheminę padėtį. Blogas kvapas nuo alkoholiko sklinda ne dėl alkoholio, esančio burnoje, o todėl, kad alkoholis garuoja iš plaučių; tai rodo prisisotinimą šio nuodo. Taip ir mėsėdžiai skleidžia jų kūne esančių medžiagų kvapus.
Skirtumus aiškiai rodo ir dar vienas – išmatų – kvapas. Kačių išmatos turbūt labiausiai smirda, nes katės yra užkietėjusios mėsėdės. O karvių mėšlą įvairių kultūrų žmonės degindavę per šventus ritualus. Kaip rišamoji medžiaga jis įeina į sudėtį daugelio smilkalų, kuriuos importuoja Jungtinės Amerikos Valstijos.
Taip pat labai skiriasi ir kvapai, skleidžiami mėsą valgančių žmonių ir vegetarų kūnų. Kartą per dieną nusimaudžius vegetarui (tam, kuris nevalgo mėsos, kiaušinių ir žuvies) nereikia jokių dezodorantų ar burnos gaiviklių.
Mėsėdžiai kvėpuoja dažnai ir negiliai, tuo tarpu žolėdžiai – giliai ir lėtai. Dažnas ir paviršutiniškas kvėpavimas susijęs su baime, įtampa ir skausmu, o gilus, ramus kvėpavimas – su ramybe ir atsipalaidavimu. Adrenalinas, kuriuo persisunkusi nužudyto gyvūno mėsa, skatina širdies darbą ir greitina kvėpavimą. Normaliam žmogui jis sukelia nuolatinę įtampą, širdies ir kvėpavimo padažnėjimą. Nė viena iš šių sąlygų negerina fizinės ir psichinės sveikatos.
Mėsėdžiai dažniausiai aktyvūs naktį, o žolėdžiai dieną. Tokių palyginimų galima prirašyti ištisus tomus. Tačiau visų šių skirtumų esmė ta, jog darnus ir ramus gyvenimo būdas, kurio siekia žmonija, daug artimesnis žolėdžiams nei mėsėdžiams.
Kodėl mėsėdžiai?
Mėsėdžiai gyvūnai išsivystė, kad užpildytų ekologinę spragą. Jie medžioja beveik tik žolėdžius gyvūnus dėl dviejų priežasčių: viena, mėsėdžiai sugeba apsiginti nuo tokių kaip jie patys, ir antra, ėdant mėsėdžius gaunama mažiau energijos.
Ekologai jau seniai suprato, jog mėsėdžiai daro natūralią atranką, nes plėšrūnai gali papjauti tik silpnus, ligotus ar senus žolėdžius gyvūnus. Tik sveikiausi suaugusieji gali išlikti. Medžioklė užtikrina natūralią atranką; išlieka tik stipriausieji ir labiausiai prisitaikę, taigi išsaugoma geriausia genetinė linija.
Tik labai nedaug žmonių yra ragavę plėšrūno mėsos. Ji kieta, tąsi ir sunkiai virškinama. Turi nemalonų kvapą ir skonį.
Dieta ir pasirinkimas
Mėsėdžiai kiti maisto pasirinkti negali. Jie turi valgyti mėsą, antraip žus. Žmonėms tai negresia, jie gali apsieiti ir be mėsos. Tai įrodo milijonai nevalgančių mėsos. Jeigu žmonės gali išgyventi be mėsos, kodėl turėtų žudyti savo draugus gyvūnus?
Valgydami mėsą mes netiesiogiai dalyvaujame gyvų būtybių žudyme. Jei galėtų, jos būtų pasirinkusios gyvenimą ir laisvę. Jei kalbėtume apie augalinį maistą, tai žmogus vartoja vaisius, skirtus ir gyvūnams.
Augalai tampa žmonėms tinkami valgyti dviem pagrindiniais atvejais: reprodukcinio ciklo pabaigoje arba baigiantis jų gyvybės ciklui (kai prinoksta, subręsta). Augalai nori pratęsti savo rūšies gyvavimą. Pavyzdžiui, kai suvalgome pomidorą, virškinimas jo sėklų nepažeidžia; jos pasišalina kartu su išmatomis, kurios reikiamu momentu aprūpina sėklas maistingomis medžiagomis. Dauguma vaisių, kaip ir jų sėklos, yra ryškių spalvų ir malonaus kvapo. Tokiu būdu vaisiai privilioja žolėdžius. Tai puiki simbiozė, naudinga abiem pusėm. Lygiai tą patį galima pasakyti apie daržoves; jas valgome tik tada, kai sunoksta, t.y. baigiantis jų gyvybės ciklui.
Dauguma vegetarų, norėdami apsirūpinti proteinu, valgo kiaušinius. Tačiau kiaušiniai, kaip ir mėsa, teikia žemesnės kokybės energiją. Pagaliau jie yra embrioninė gyvybės forma. Dauguma Amerikos parduotuvėse esnačių kiaušinių nevaisingi, nebeturi gyvybinės energijos. Vištos buvo maitinamos cheminiais stimuliatoriais, todėl iš jų nebeišsiristų viščiukai. Be to, kiaušiniai apatinėje žarnyno dalyje gamina nemalonaus kvapo dujas.
Gyvybės šaltinis
Visa Žemės gyvybinė energija ateina iš Saulės. Pasak astronomijos, ši planeta kažkada netgi buvo Saulės dalis, saulės sistemos centras ir egzistencijos šaltinis.
Patys efektyviausi energijos šaltiniai yra tie, kurie yra arčiausiai pirminio šaltinio – Saulės. Taip ir vegetariškas maistas pats tinkamiausias žmogui, nes augalai visoje maisto grandinėje yra arčiausiai pirminio gyvybės šaltinio. Jis pasisavina anglies dioksidą iš atmosferos, vandenį ir mineralus iš dirvožemio ir fotosintezės metu naudodami Saulės šviesą gamina gliukozę – pagrindinę visų gyvų organizmų maisto medžiagą. Paprasta logika sako – kuo arčiau šaltinio, tuo tyresnė bus pati medžiaga.
Visos gyvybės formos priklauso nuo fotosintezės proceso arba gliukozės gaminimosi. Net mėsėdžiai pasikiauja panaudota fotosintezės energija, kuri pirma buvo jų grobio – žolėdžių – medžiagų apykaitos paversta mėsa.
Ką daryti?
Taigi kokią dietą reikėtų rinktis, norint tapti energingesniu? Ir kaip apsirūpinti proteinu bei kitomis maisto medžiagomis laikantis vegetariškos dietos?
Jau minėta, jog žmonių žarnynas ilgesnis už mėsėdžių, bet trumpesnis už žolėdžių. Akivaizdu, jog žmonėms netinka mėsa, kaip ir žalios daržovės bei vaisiai. Žolėdžiai turi ilgą ir sudėtingą virškinamąjį traktą, nes šiam prireikia daug pastangų augalinės žaliavos pluoštui bei audiniams suskaidyti.
O žmonės išmoko panaudoti ugnį ir paruošti maistą taip, kad palengvėtų žarnyno darbas.
Kūno šiluma ir skrandžio rūgštys kanalizuoja virškinimo procesą. Sunkiai virškinamam maistui reikia skrandyje ir viduriuose sutelkti daugiau šilumos bei energijos. Todėl sergantiems žmonėms duodamas lengviau virškinamas maistas, kad kuo daugiau energijos kūnas skirtų pasveikimui.
Daugiau energijos sukaupti norintis žmogus turėtų atsižvelgti į tai, kad virškinimo procesas atima jos ypač daug. Kuo sunkiau virškinamas maistas, tuo daugiau reikia energijos. Tada jos nebelieka meditavimui, susitelkimui ir malonumams.
Mažiausiai pastangų reikia apvirtam vegetariškam maistui suvirškinti. Virškinimui reikalinga šiluma, taigi suardykite ląstelių sieneles, ir maisto medžiagos bus pasisavinamos daug lengviau. Šią šilumą galite gauti iš dviejų šaltinių – savo skrandžio ar viryklės.
Jeigu naudosite skrandžio energiją, tai ją turėsite imti kitų darbų sąskaita. O jei naudositės virykle, tai daug energijos liks ir kitai veiklai.
Naudojantis bet kurios rūšies energija – elektros, atomine, hidrauline ar psichine – svarbiausia rasti būdą darbui atlikti mažiausiomis pastangomis. Šviežias išvirtas vegetariškas maistas žmogui tinka labiausiai.
Ką reikėtų pasakyti apie proteinus ir kitus pagrindinius komponentus? Visų maistinių medžiagų – netgi tų, kurios randamos bifštekse, - šaltinis yra augalai. Visos gyvybės formos priklauso nuo pagrindinės mitybos grandies – augalų. Proteinus gauname iš augalų. Lęšiai, kviečiai ir kiti grūdiniai bei ankštiniai augalai pakankamai aprūpina žmogaus organizmą proteinu. Žinios apie daržoves, grūdus, vaisius bei prieskonius gali padėti kiekvienam susidaryti labai įvairią ir maistingą dietą.
Nurašiau nuo Vedų raštų
