Šeimos ratas

Kur ir kada jūs susirenkat visa šeima į vieną vietą? Ką veikiat? Ar dėl šeimos susibūrimų šiltėja santykiai ar ne? Gal atvirkščiai - tik prastėja? Gal jūs tokie skirtingi, kaip ugnis ir vanduo? Gal tie susibūrimai jau pavirto jūsų šeimos tradicija?

Ne dažnai taip jau ir būna, kad susirinktume visa šeima, ne dėl to, kad nesutartume, tiesiog visi be galo užimti savais reikalais. Ypač šiltuoju metų laiku. Aišku per didžiąsias šventes būnam visa šeima. Ir sekmadieniais jei nereikia dirbti kuriam nors.

o pas mane visa seima labai retai susiburia... abu broliai uzsienyje todel labai retai buna kad griztu abu is karto...

pas mane tai daznokai. Balevojam iki ryto linksma buna kai mano visos puskes atvaziuja oj tada baiku pridarom

Per Kalėdas.
Ir Kūčias.
Ir kai žaibuoja.
Ypač naktimis.
Nes aš nenormaliai bijau.
Tada visi kartu būnam.
Šiaip nėr laiko niekam.
Bet bent kelis kartus į mėnesį tai būtinai susėdam.
Patinka man tada.
Taip gerai,
jauku.
Daug šypsenų.

linksma va būna kai visi grįšta, tai va, va va

Dažniausiai dauguma per šventes.
O jei taip tai kai :
*yra geras oras ir mes 5-iese kažkur važiuojam;
*dar lekiant į Druskininkus;
*sugalvojus padaryti šašlykų baliuką
*žiūrint kašę. Kai ir kaimynai prisijungia.
*žvejojant;
Ir dar kada nors, kai tėtis kažką sumąsto ;}

beveik visąlaik kartu būnam

na pas mane tai tik per sventes susiburia artimiausios gimines pas mociute palangoj nepatinka man tokie dalykaj, boring

šiaip VISA šeima susiburiam tik tada, kai grįžta brolis iš studijų.
O likusi dalis stengiamės bent jau vieną savaitgalį papietauti, papusryčiauti kartu
nuo to santykiai tik gėrėja.
gera susėt ir pabūt kartu

Dznai leidziu laika su tevais, ir viskas su jais ok. Santykiai geri, nors buna, kad kartais susipykstam , tai va DD

Artimiausias šeimos ratelis tai mama, tėtis ir aš - dažnai pusryčiaujam savaitgaliais kartu, nors šiaip laiką dažnaiusiai leidžiame skirtinguose kambariuose. O kas liečia platesnį ratą, giminės, artimesnės ir tolimesnės, tie kurie gyvena Vilniuje ir aplinkinėse šalyse - susirenka gan dažnai, bet man tai labai nepatinka. Aš jų nesuprantu, nejaučiu jiems jokio prieraišumo ar sentimentų, o turiu visiems šypsotis, linksėti galva, būti malonia ir dėmesinga, tai mane išsunkia daug labiau nei kroso bėgimas. Jei tik galiu, išsisuku nuo tokiu susitikimų. O šiaip gimine mano labai plati ir išsibarscius po visą pasaulį. Vos ne kasmet sužinau apie kokį naują giminaitį, bet ryšio nepalaikom. Tokia yra mano šeima.

Yra buvę porą kartų...Bet geriau jau jų nebūtų...Nei aš ten ką pažįstu, nei mane pažįsta.

Na sugalvojom mes, kad visa giminė per Žolinę susirinktumėme mano senelio sodyboje. Na tradicija tai netapo, bet vistiek susiburiam didesniame ar mažesniame būrelyje ir ne tik per Žolinę...

Pas mus tai per šventes kokias. Tai per Kūčias, gimtadienius pagrinde.