Labai gaila, kad visą vaikystės žavesį suprantame tik suaugę (Faustas)
Neatprask šypsotis, neatprask.
Kiek nedaug mums šiandien tenka džiaugtis.
Saulė nepamiršta grįžti, medžiai augti -
Neatprask šypsotis, neatprask.
Laimingi tie, kurie moka įžvelgti savo ateitį, laimingi tie, kurie moka atsigręžt į savo praeitį, bet laimingiausi tie, kurie pažįsta save dabartyje. (A. Drilinga)
Pavojaus baimė dešimt tūkstančių kartų baisesnė, negu pats pavojus, iškilęs prieš akis, ir nelaimės našta mums atrodo daug sunkesnė, negu pati nelaimė, kurios bijome. (Iš D. Defo knygos "Robinzonas Kruzas")
Degtinė balta, bet raudonai nudažo nosį ir juodina reputaciją. (Čechovas)
Posakiai, patarlėsGyvenimas toks trumpas, kad ne visiems suspėji jį sugadinti...
Sąžinė - tai tas dalykas, kurį skauda, kai viskas gerai. Sustabdykit pasaulį! Aš noriu išlipti. Viltis-durnių motina, o "Teleloto"- tėvas. Patarimai yra tam, kad ju neklausytum. Visi mirė iš juoko, o aš likau gyvas. Štai čia galite atrasti patarlių: http://mintys.lt/patarles_ir_posakiai.php
Atoslūgis atoslūgio nekeičia: juos skiria potvynis. — [afrikiečių patarlė]
Kas šypsosi, užuot tūžęs, tas visada stipresnis. — [japonų patarlė] Viskas yra gražu, kol karvė neįžengia į daržą. — [airiškas posakis] Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti žmones. — [kinų patarlė] Kas mums užtveria kelią, tas mus stumia pirmyn. — [kinų patarlė] Tas kuris siekia keršto, turėtų neužmiršti išsikasti dvi duobes. — [kinų patarlė] Galima atvesti kupranugarį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti.
Jeigu tu svetimas namuose, ar tapsi savas tarp svetimų. Daugelis skundžiasi savo išvaizda, bet niekas - protu. Vargas tam, kurio niekas nemyli, bet saugokitės to, kuris visus myli. Su didžiausiu vargu nešame akmenį į kalną, o į apačią jis nusirita akimirksniu; taip pat į priekį mus veda gerieji, o atgal - prakeiktieji. Yra dvi priemonės prieš kūniškus ir dvasinius susirgimus: arba gydytis, arba negalvoti apie tai. Gėda gyventi ne nepritekliuje, o purve. Žmonės nevertina tų, kurie daug kalba, nors ir rimtai. Amžinai šniokščianti upė, nors ir duoda naudą, bet nesulaukia jokio dėmesio. Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. Pats didžiausias džiaugsmas - tai piktas džiaugsmas, kurį mes jaučiame stebėdami nelaimę tų, kuriems mes pavydime. Nekask duobes kitam, kad jis nepanaudotu jos kaip apkaso. Boba is Draugo neglima nusipirkti, bet ji galima parduoti. ‹ Diskusijos ‹ Gyvenimas |













