Baimė

bijau ateities.

bijau aukscio

turbut byjau taj dusinimo ....visad vengiu pagalves virs galvos, nes kartais kamnors uzsisuka pakvailiot

šiaip bijau tik vorų..
Bet pati nelabai suprantu kodėl?

Baime yra naturali, visi kazko bijo.
As pavyzdziui bijau kokiam vilniaus rajone vakare vaiksciot Bet tiesiog dievinu ziureti i sunis, kurie mane gali uzpult, patinka man kazkodel. Kazkaip jauciu juos

As anksciau bijodavau skausmo bet man pavyko sia baime iveikti...
Dabar, manau kaip ir daugelis, bijau to kas nepazistama...pvz. bijociau jei pamatyciau ateivi ar vaiduokli. Na zinau...Tai kvaila...Bet as tikrai issigasciau...
Bijau, kad manes nebemyles...kas nors...
Na o jei rimciau, tai as nezinau ko realiai bijau...Tikrai yra dalyku kuriu as bijau, bet db nezinau...

Kokio fizinio? Jei taip, tai juokdamasis netikiu

Čia kaip ir dauguma minėjo aš bijau vienatvės. Dar bijau vorų. Bijau skiepų. Bijau mirties. Bijau savo klasiokės, kuri du kartus kitą kalsiokę vos ne po ratais pastūmė. Bijau... Ko dar??? Kai prisiminsiu parašysiu. Ai, tiksliai bijau savo lietuvių kalbos mokytojos. Dar bijau vaikščioti už ir prieš mašinas, nes man atrodo, kad jos tuojau pajudės ir mane partrenks.

SimO* rašė:Kokio fizinio? Jei taip, tai juokdamasis netikiu

Ne fizinio. Bijojau buti iskaudinta, o dabar suprantu kad tai neisvengiama.

Mirti jauna.. Noriu patirti visus gyvenimo malonumus.. Taigi dar bijau Nibiru planetos. :/

bijau gyvenimo jis daug nezinomybes ir paslapciu mes nezinom kas ritoi poryt ar po valandos gali atsitikti todel kas minute bunam sukaustyti negalim atsikvepti tas mane labiawsiai gazdina....

jaudinuos visada per vaidinimus. šiaip dar bijau mirties nes kas žino kas atsitiks po mirties..

Baimių nežinau kiek ir kokių turiu, bet bijau pačio susidurimo su baime, dar jeigu viskas vyksta labai lėtai

Labai bijau likti viena... Visiskai viena mazame tamsiame kambaryje...

Aš bijau dvasinio skausmo. Bijau ateities...