Valgymo sutrikimai

aha, rimtai.

Bubble_ghost rašė:Ar kuri nors/ kuris nors buvo susidure su anoreksija, pasikartojanciu persivalgymu (binge eating) ar bulimija?

Valgymo sutrikimais vadinama ne tik anoreksija ar bulimija, bet ir vėmimas, laisvinamųjų ar kitokių nesąmonių vartojimas, svoriu kontroluot, persivalgymai, EDNOS, naktiniai valgymai ir t.t. Bet čia tik tarp kitko

O jei atsakant į temą, tai susidūrus esu. Su taip vadinama EDNOS (Eating disorder not otherwise specified). Kad ir kaip skaudu būtų ir kaip to nenorėčiau pripažint. Bet buvo kilus mintis net kreiptis tam tikros pagalbos. Ir labai lengva sakyt "durna yra" "užaugs" "išsigalvoja" ir pan. Aš ir taip galvojau. Kol pati nesusidūriau. Kai nusišvilpt ir ta pati sveikata buvo. Svarbu atrodyt normaliai. "Ai, kas čia tokio, kelis kartus išsivemt, kelias paras nevalgyt. Bus dar to maisto." O paskui aišku, valgai kol nebetelpa ir vėl išsivemt. Ačiū Dievui, kad pagaliau galvelė tvarkos. Bet tikrai užjaučiu visas merginas, korios į tai įsivėlusios.

meowolf rašė:
Valgymo sutrikimais vadinama ne tik anoreksija ar bulimija, bet ir vėmimas, laisvinamųjų ar kitokių nesąmonių vartojimas, svoriu kontroluot, persivalgymai, EDNOS, naktiniai valgymai ir t.t. Bet čia tik tarp kitko

O jei atsakant į temą, tai susidūrus esu. Su taip vadinama EDNOS (Eating disorder not otherwise specified). Kad ir kaip skaudu būtų ir kaip to nenorėčiau pripažint. Bet buvo kilus mintis net kreiptis tam tikros pagalbos. Ir labai lengva sakyt "durna yra" "užaugs" "išsigalvoja" ir pan. Aš ir taip galvojau. Kol pati nesusidūriau. Kai nusišvilpt ir ta pati sveikata buvo. Svarbu atrodyt normaliai. "Ai, kas čia tokio, kelis kartus išsivemt, kelias paras nevalgyt. Bus dar to maisto." O paskui aišku, valgai kol nebetelpa ir vėl išsivemt. Ačiū Dievui, kad pagaliau galvelė tvarkos. Bet tikrai užjaučiu visas merginas, korios į tai įsivėlusios.

O kaip susitvarkei? Tevai zinojo?

ne, nieks nieko. Galvelė pradėjo po truputį tvarkytis, bet vistiek valgyt normaliai nemoku

Cia toks gal kvailas klausimas, bet ar pasiekei ko norejai su nevalgymais- persivalgymais- vemimais?

Pati nusistatei EDNOS?

Jo, ataugau svorį su kaupu Kad čia nėra ko nustatinėt. Viskas po truputį, taigi iš karto aišku.

Galima nustatinet ir nustatinet, nes juk bulimijos pozymiai taip pat persivalgymas ir po to maisto atsikratymas.

Pastoviai persivalgau, pastoviai skrandis būna 'sunkus' ir būna bloga, nebent valgau tik salotas, sriubas ir pan. Vasarą ne taip, bet žiemą, skubanti prikemšu picų, kebabų. Žinau kad pati susigadinau skrandį. Dabar stengiuosi per dieną valgyt 2 kartus, nuo 19h nevalgau arba kažką labai lengvo.

nevalgyk tik du kartus dienoj.Spėjų dar valgai daug,tai ir apsunksta skrandis.Geriau daugiua kartų,bet po mažiau,kad ir kaip tai sunku būtų. :/

Miyuki. rašė:Pastoviai persivalgau, pastoviai skrandis būna 'sunkus' ir būna bloga, nebent valgau tik salotas, sriubas ir pan. Vasarą ne taip, bet žiemą, skubanti prikemšu picų, kebabų. Žinau kad pati susigadinau skrandį. Dabar stengiuosi per dieną valgyt 2 kartus, nuo 19h nevalgau arba kažką labai lengvo.

Ahhh, zinau kaip bloga buna su pilnu skrandziu. Valgyk bent 3k per diena, geriausiai 5k, tada skrandis taip neapsunks ir visada busi soti.

Siaip man visad apie savo mitybos problemas budavo geda kalbet Bet verta bent cia parasyt, gal kam nors mano patirtis pades
Viskas prasidejo, kai buvau 12metu. Buvau gerokai prisidirbus, tai leidau vasara sode su savo kosmine mociute. Tada pradejau ekspermentuot, nevalgyt po kelias paras, gert vien kava.Arba per diena leist sau suvalgyt kelis gabalelius surio ar bliudeli varskes Vienzo, viskas pasibaige tuo, kad pradejau alpinet, krist nuo laiptu, kamuodavo baisus kosmarai(pvz kad vogiu tortus is parduotuves ir be sustojimo juos valgau) susirgau mazakraujyste, dingo menesines. Paskui prasidejo mokslo metai, pasikeite draugai, ir man rods kuri laika, net neturejau laiko, kada galvot apie savo kuna. Tos mitybos problemos pasikartodavo tada, kai sustresuodavau arba, kai neturiu veiklos, tada vel pradedu mastyt o, siaube kaip atrodau, ir vel is naujo ta pati saves kankinimo pasaka, skrandzo uzdegimai, per savaite numesti 3kg per kita susigrazint 5kg, sokinejimai nuo vieno rubu dydzio prie kito, turiu siaubingas strijas ant kuno, deka situ savo nesamoniu. O, kai viskas prasidejo, kai pagalvoju, jog net nebuvau stora, net stambi nebuvau, taciau del zurnalu ir kuduciu draugiu itakos, norejau ir as but tokia, kaip visos.O baigdavosi tuo, jog kiek numesdavau svorio, tiek gryzdavo, atrode, kad kiekvienas kasnelis eina i kuna, vos ne kaip kokia paranojike, nuolat sverdavaus.Koki pora metu, su mazom meiles sau pertraukelem, elgiaus taip.Apskritai, tuo momentu mano idealas buvo Kate Moss, net juos nuotrauka nesiojaus piniginei Galu gale,siais metais drauges mane nutempe sportuot, tai galejau valgyt ir gert ka noriu, atrodziau graziai,laisvalaikiu zaidziau futbola, mylejau save Taciau pries kokius 6men, stipriai pradejau pyktis su draugu - vienas geras dalykas, per ta laiko tarpa tapau vegetare. Esme tame, kad vel del draugo labai pradejau stresuot, kaltint save, ir viskas baigdavosi tuo, jog begdavau i toleta, kisdavau dantu sepetelio kita gala i burna pati suvokiau, kad darau negerai, kad cia blogiau uz nevalgymus, bet man taip negera buvo, kaltinau save uz viska ir tokiu budu norejau save nubausti(?!) Atrodziau klaikiai, nes naktim nemiegojau, ka suvalgydavau jei blogesne diena - vemdavau arba isvis badmiriaudavau, bet cia taip, pora savaiciu pries vasara suduzau.

Viskas pradejo keistis, po truputį kai tapau vegetare, bet cia buvo tik truputis, ir dar tada kai perskaiciau - E. Gilbert "Eat pray love", po truputį pradejau jaust malonuma valgant, atejo vasara, isvaziavau i anglija - susipazinau su daugybe zmoniu, supratau, kad mano draugai myli mane o, ne mano drabuziu dydi O dabar nesioju 10- 12 dydi, paziuriu i veidrody ir matau sveika, ir laiminga mergina, kai sustresuoju, kai nebuna nusisekus diena, kai liudna - begioju,begu tol kol nejauciu koju man padeda.Arba kai jauciu, kad reikia truputį suiimt save i rankas, paskaiciuoju kalorijas. Aprasiau cia 4metu laikotarpy, ir kai pati pagalvoju, kad tiek laiko, nejauciau malonu valgyt, kankindavau save.. bet visvien gera patirtis, anyway, gal tureciau dabar jaustis storule, kankint save, kad tilpciau i 6-8 dydi, bandyt visokias dietas, nes per tv, per interneta visur rodo,tiesiog gruda, kad turi but TOBULAS, PLONAS, VISADA GRAZUS. Taciau, gyvenime, yra taip, kad grazus esi tada, kai esi laimingas, o ne tada, kai turi galvot, kaip turetu kojas kaip pagaliukus.Na zinoma, nesu uz virssvory, ir pati jo neturiu, kai svoris kenkia sveikatai - ji reikia sveikai numest. Ir dar galeciau, daug, daug, daug rasyt, nes per tuos metus, labai daug ismokau, ir va eisiu trauksiu dviraty is garazo, ir leksiu pirkt produktu, prisidarysiu kalna salocikiu ir galesiu sau pasakyt - GYVENIMAS YRA GRAZUS!

Sako rašė:Siaip man visad apie savo mitybos problemas budavo geda kalbet Bet verta bent cia parasyt, gal kam nors mano patirtis pades
Viskas prasidejo, kai buvau 12metu. Buvau gerokai prisidirbus, tai leidau vasara sode su savo kosmine mociute. Tada pradejau ekspermentuot, nevalgyt po kelias paras, gert vien kava.Arba per diena leist sau suvalgyt kelis gabalelius surio ar bliudeli varskes Vienzo, viskas pasibaige tuo, kad pradejau alpinet, krist nuo laiptu, kamuodavo baisus kosmarai(pvz kad vogiu tortus is parduotuves ir be sustojimo juos valgau) susirgau mazakraujyste, dingo menesines. Paskui prasidejo mokslo metai, pasikeite draugai, ir man rods kuri laika, net neturejau laiko, kada galvot apie savo kuna. Tos mitybos problemos pasikartodavo tada, kai sustresuodavau arba, kai neturiu veiklos, tada vel pradedu mastyt o, siaube kaip atrodau, ir vel is naujo ta pati saves kankinimo pasaka, skrandzo uzdegimai, per savaite numesti 3kg per kita susigrazint 5kg, sokinejimai nuo vieno rubu dydzio prie kito, turiu siaubingas strijas ant kuno, deka situ savo nesamoniu. O, kai viskas prasidejo, kai pagalvoju, jog net nebuvau stora, net stambi nebuvau, taciau del zurnalu ir kuduciu draugiu itakos, norejau ir as but tokia, kaip visos.O baigdavosi tuo, jog kiek numesdavau svorio, tiek gryzdavo, atrode, kad kiekvienas kasnelis eina i kuna, vos ne kaip kokia paranojike, nuolat sverdavaus.Koki pora metu, su mazom meiles sau pertraukelem, elgiaus taip.Apskritai, tuo momentu mano idealas buvo Kate Moss, net juos nuotrauka nesiojaus piniginei Galu gale,siais metais drauges mane nutempe sportuot, tai galejau valgyt ir gert ka noriu, atrodziau graziai,laisvalaikiu zaidziau futbola, mylejau save Taciau pries kokius 6men, stipriai pradejau pyktis su draugu - vienas geras dalykas, per ta laiko tarpa tapau vegetare. Esme tame, kad vel del draugo labai pradejau stresuot, kaltint save, ir viskas baigdavosi tuo, jog begdavau i toleta, kisdavau dantu sepetelio kita gala i burna pati suvokiau, kad darau negerai, kad cia blogiau uz nevalgymus, bet man taip negera buvo, kaltinau save uz viska ir tokiu budu norejau save nubausti(?!) Atrodziau klaikiai, nes naktim nemiegojau, ka suvalgydavau jei blogesne diena - vemdavau arba isvis badmiriaudavau, bet cia taip, pora savaiciu pries vasara suduzau.

Viskas pradejo keistis, po truputį kai tapau vegetare, bet cia buvo tik truputis, ir dar tada kai perskaiciau - E. Gilbert "Eat pray love", po truputį pradejau jaust malonuma valgant, atejo vasara, isvaziavau i anglija - susipazinau su daugybe zmoniu, supratau, kad mano draugai myli mane o, ne mano drabuziu dydi O dabar nesioju 10- 12 dydi, paziuriu i veidrody ir matau sveika, ir laiminga mergina, kai sustresuoju, kai nebuna nusisekus diena, kai liudna - begioju,begu tol kol nejauciu koju man padeda.Arba kai jauciu, kad reikia truputį suiimt save i rankas, paskaiciuoju kalorijas. Aprasiau cia 4metu laikotarpy, ir kai pati pagalvoju, kad tiek laiko, nejauciau malonu valgyt, kankindavau save.. bet visvien gera patirtis, anyway, gal tureciau dabar jaustis storule, kankint save, kad tilpciau i 6-8 dydi, bandyt visokias dietas, nes per tv, per interneta visur rodo,tiesiog gruda, kad turi but TOBULAS, PLONAS, VISADA GRAZUS. Taciau, gyvenime, yra taip, kad grazus esi tada, kai esi laimingas, o ne tada, kai turi galvot, kaip turetu kojas kaip pagaliukus.Na zinoma, nesu uz virssvory, ir pati jo neturiu, kai svoris kenkia sveikatai - ji reikia sveikai numest. Ir dar galeciau, daug, daug, daug rasyt, nes per tuos metus, labai daug ismokau, ir va eisiu trauksiu dviraty is garazo, ir leksiu pirkt produktu, prisidarysiu kalna salocikiu ir galesiu sau pasakyt - GYVENIMAS YRA GRAZUS!

Perskaiciau viska. Eiii, juk begiojimas iki negalejimo irgi prisideda prie sutrikimu... bulimikes (ar kitos merginos kenciancios nuo pan. dalyku) nebutinai vemia. Taip pat sportuoja kiek gali, badauja, daro iskrovos dienas ir pan. Zinoma begti geriau negu vemti, bet... juk tai vis dar liga. Taciau manau, pas tave ne kudume esme. Manau, tu saves labai labai nemyli ir del to bandai save 'bausti' (nors beveik visi valg. sutrikimai atsiranda del saves nevertinimo). Pabandyk kiek įmanoma pamilti save. Juk turi akis, nosi, rankas, kojas, gali matyti, jausti, uzuosti, galvoti, mastyti. Kiti situ galimybiu neturi. Pagalvok, kokia nuostabi esi ir kam dar save kankinti?

pamilt save žiauriai sunku.
o su fizine iškrova labai gerai emocijas išlieti.

Zinau. Bet save pamilti visvien reikia. Kaip nors.