Valgymo sutrikimai

Ar kuri nors/ kuris nors buvo susidure su anoreksija, pasikartojanciu persivalgymu (binge eating) ar bulimija?

Jei ne, tai ka jus manote apie tuos zmones, kurie serga jomis? Ar manote, kad tai rimta liga ar tiesiog kvailumas ar valios neturejimas?

Anoreksija ir bulimija, tai daugiau psichologinis sutrikimas nei liga... ką galiu manyti... Blogai, labai blogai, tuo labiau, kad vis daugiau mirštančių „modelių“ dėl šios ligos/sutrikimo. Visą šitą įveikti reikia labai labai didelio palaikymo, nemanau, kad kažkas įveikia šituos sutrikimus vienas, be pagalbos. Apie pasikartojantį persivalgymą nieko nesu girdėjusi, taigi nuomonės neturiu.

nu man tipo buvo ten kažkokie svorio netekimai etc. buvo bairis, kai blogai pasijutau, nuėjau į wc, ateinu į virtuvę, mama apsibliovus sėdi, pagalvojo, kad bulimija susirgau. šiaip suprantu, kad ten reik valgyt ar ką, bet mane sąžinė po to graužia whatever, bus to valgio

su anoreksija ir bulimija susidūrus tiesiogiai nesu, tik ankstyvoj paauglystėj protestuodavau prieš tėvus savaitėm nevalgydama, ale jie nelabai kreipdavo dėmesio į tai
Kai išėjau iš tėvų namų prasidėjo priešingos problemos. pradėjau pastovaii valgyt kažką ir pastoviai persivalgyt. Ir neįsivaizduoju kodėl, psichologinė įtampa tikrai nepadidėjo, problemų daugiau neatsirado. pirmus kelis metus aktyviai sportuodavau, tai nieko ten man nesudarė tie persivalgymai kai normaliai atrodydavau, nustojau sportuot, per metus priaugau penkiolika kg - nuo 55 iki 70 (ūgis 174). Visada buvau labai liekna, tai jau net į veidrodį žiūrėt nesinorėjo. plius blogai jausdavausi, nes perpildytu skrandžiu eidavau miegot, tai neišsimiegodavau, visada tokia sunki, apsnūdus ir vis pakrutanti, be nuotaikos, nepasitikinti savo išvaizda ir pan. kai pradėjau keist mitybą persilaužimo laikotarpiu biskį sunkoka buvo, bet kai pradėjau matyt tiek fizinius tiek psichologinius ir emocinius pokyčius, motyvacija pakilo ir viskas kaip per sviestą, neturiu dabar svarstyklių, bet numečiau tikriausiai jau daugiau nei pusę priaugtų kilogramų.

null rašė:su anoreksija ir bulimija susidūrus tiesiogiai nesu, tik ankstyvoj paauglystėj protestuodavau prieš tėvus savaitėm nevalgydama, ale jie nelabai kreipdavo dėmesio į tai
Kai išėjau iš tėvų namų prasidėjo priešingos problemos. pradėjau pastovaii valgyt kažką ir pastoviai persivalgyt. Ir neįsivaizduoju kodėl, psichologinė įtampa tikrai nepadidėjo, problemų daugiau neatsirado. pirmus kelis metus aktyviai sportuodavau, tai nieko ten man nesudarė tie persivalgymai kai normaliai atrodydavau, nustojau sportuot, per metus priaugau penkiolika kg - nuo 55 iki 70 (ūgis 174). Visada buvau labai liekna, tai jau net į veidrodį žiūrėt nesinorėjo. plius blogai jausdavausi, nes perpildytu skrandžiu eidavau miegot, tai neišsimiegodavau, visada tokia sunki, apsnūdus ir vis pakrutanti, be nuotaikos, nepasitikinti savo išvaizda ir pan. kai pradėjau keist mitybą persilaužimo laikotarpiu biskį sunkoka buvo, bet kai pradėjau matyt tiek fizinius tiek psichologinius ir emocinius pokyčius, motyvacija pakilo ir viskas kaip per sviestą, neturiu dabar svarstyklių, bet numečiau tikriausiai jau daugiau nei pusę priaugtų kilogramų.

O kaip persilauzei? Visiskai viena bandei, su gydytoju pagalba?

Su tėvų palaikymu. Kadangi turiu pati sau maistą darytis, pirkdavau tik vienam pavalgymui maisto ir darydavausi tik vienam sykiui (anksčiau pasidarydavau dviem ir suvalgydavau per kartą), šaldytuve niekada nieko nesveiko nebėra, tam užkandžiavimui prisiperku džiovintų ar žalių vaisių, riešutų. o tai brangu - gaila valgyt kai nenori. Pakeisti racioną sunku labai nebuvo - jau seniai mėsos nevalgau, visada mėgau vaisius ir patiekalus iš žalių daržovių, taigi beveik atsisakius kepto maisto (kartais orkaitėj dar iškepu kažką), miltinių patiekalų (niekada nebuvau jų gerbėja) nebuvo didelio šoko. Kaip žinia vaisių ir žalių daržovių nelabai persivalgysi. Patinka man su savim elgtis gražiai, kai aš su kūnu elgiuosi tinkamai ir jis man atsidėkoja, taip keldamas motyvaciją ir padėdamas persilaužti. Taip pat nuo tokio maitinimosi padaugėjo energijos kiekis ir natūraliai atsirado poreikis sportuoti, tai pradėjau bėgiot vakarais savo malonumui. Būdavo iš pradžių išsikepu ką nors, prisiėdu, tai taip bloga, nesmagu, skrandį raižo. nu tai kam save savanoriškai kankinti. Dabar irgi per prievartą nesistengiu nieko daryt, kartais sūrio kokio užvalgau, suši su žuvim pasidarau, pyragą nusipirkus buvau neseniai - pavalgius visą dieną bloga buvo. Tai žodžiu, reziumuojant - pradžiai atsisakiau laikyti savo aplinkoj pagundas, po to savijauta padėjo sukelti norą įdėti pastangų.

Nesuprantu,kaip tos dietininkės išdrįsta iš valgymo(vieno mielesnių malonumų) padaryti kankynę.Nu suprantu ten kelis mėnesius truputį prižiūrėt,atgaivint kūną,kad per daug nepriaugt svorio,bet kai visą gyvenimą. :// Aš niekada negalėčiau atsisakyti visam tų patiekalų,kuriuos mėgstu ir kurie yra nesveiki.

Sveikas kūnas reikalauja sveiko maisto. Kol gydaisi, tenka atsisakyt to, ką mėgsti, kai išsigydai, norisi tik to, ko reikia.

o reikia visko. :>

gali būt. nuo prioritetų priklauso.

kokie prioritetai?Pažvelk į mitybos piramidę,ar ten nėra kokio nors maisto produkto?Yra visi.Aišku,gali išgyvent be mėsos,bet torto,bet manau sveikiausiai,kai valgai visko po truputį.

tortų lyg ir nemačiau.

Sveikiausia, yra valgyti visko su saiku ir zinoma pagal mitybos piramide. Gabalelis torto, ar sokolado batonelis kelis kartus per savaite nieko blogo nepadarytu. Svarbiausia saikas.

Gabe7 rašė:Nesuprantu,kaip tos dietininkės išdrįsta iš valgymo(vieno mielesnių malonumų) padaryti kankynę.Nu suprantu ten kelis mėnesius truputį prižiūrėt,atgaivint kūną,kad per daug nepriaugt svorio,bet kai visą gyvenimą. :// Aš niekada negalėčiau atsisakyti visam tų patiekalų,kuriuos mėgstu ir kurie yra nesveiki.

Visa gyvenima neiseina, del to ir issivysto sutrikimai . Tai viena is priezasciu, kodel jos atsiranda. Nori sokolado, bet zinai, kad negalima. Ateina paskui toks laikas, kaip neistveri spaudimo ir suvalgai 4 plytas sokolado, vietoj buvusiu keliu gabaleliu pradzioje. O atsisakyti atsisakytum. Diabetikai negali saldumynu valgyt, nu ir ka, gyvent nori- atsisako.

O atsisakyti atsisakytum. Diabetikai negali saldumynu valgyt, nu ir ka, gyvent nori- atsisako.

nu kai būtinybė tai taip,bet laisva valia kankintis - nesamonė :/

tortų lyg ir nemačiau.

pačiam viršui gi,ten kur mažiausiai ir saikingiausiai vartot :/