Žemelėj gyvenimas banalus?

gali negali tai tik visuomenės standartai.
jei eini duotis tai nebūtinai turi būti išdavimas. viskas priklauso nuo požiūrio.
niekada visada apskritai žodžiai nelabai kur pritaikomi.

normos ar ne,žmogų su kitu žmogumi turi jungti meilė ir aistra,čia yra faktai.Ir tokie "laisvi" santykiai arba baigiasi arba visada išlieka netikri.

kodėl manai, kad laisvėj negali būti meilės.
ir vėl žodis visada...

todėl kad meilė jau savaime yra dalykas,kuris riša du asmenis.Meilė suteikia vienas kitam kažkokių pareigų ir teisių,tarp dviejų žmonių yra meilė ir aistra,kuria tik šie du žmonės ir dalinasi.Ir pašaliniai tik sutrukdo tą ryšį.Galima primetinėt,kad viskas gerai ir tokia laisva meilė yra puiku,visi laisvi,tačiau to ryšio tarp dviejų žmonių jau nebėra tokio.Nėra glaudaus ryšio - nėra tikros meilės.

man tai skamba kaip priklausomybės ryšys ne meilės. nemanau, kad meilei reikia kažkokio objekto. būni meilėj gyveni meilėj myli visus ir viską, o gyveni su kažkuo, nes taip tiesiog patogiau, sutampa interesai, panašios nuomonės, yra apie ką pabendraut, požiūris į vaikų auklėjimą panašus, valgyt skaniai padaro, atrodo gražiai ir pan.
Nesakau, kad duotis su visais reikia. Man baisaus poreikio po vyrus vaikščiot išvis nėra, tai nesu kompetetinga tuo klausimu, nežinau kodėl žmonės laksto. matyt maištauja prieš nelaisvę

tai kam tada pagal Tave apskritai žmonės kuria šeimas? Visi tie jausmai yra šiokie tokie egoistiški mainai.Vienam meilės reikia,kitam bendravimo,vaiko ir t.t.

kaip ir sakiau, dėl patogumo.

tai manai,jog tai yra iš dalies nereikalingas jausmas? Ta dviejų asmenų meilė?:) Man Tavo mąstymas toks hipiškas,gal net pacifistinis ir nors dėl daug dalykų Tau pritariu,bet manau,jog labai linksti į kraštutinumus. Turi būti kažkoks balansas.Nieko nebus gero, jei gyvensi absoliučioje laisvėje atsiskyrus nuo visuomenės normų,tačiau taip pat nieko nebus gero,jeigu į jas įsirėminsi.

ta vadinama dviejų asmenų meilė grįsta egoizmu, prisirišimu, priklausumomu ko aš nenorėčiau savo gyvenime. Ir apskritai man ji per sudėtinga su savo pavydais, tikėjimaisis kažko iš kito, priekaištais ir pan. Reikia manau žiūrėti visuomenės, ne vienas gyveni žmogus, bet smagu turėt savo nuomonę ir požiūrį, kuris neužgauna visuomenės ir neatskiria tavęs nuo jos.

vaiva : tokios, kai tu ir skaudina, kursto neapikanta. Jei tikrai myli zmogu, tai nori kad atsakytu tuo paciau demesiu, uzuojauta, dziugavimu, juoku. Buna skaudu, kai sudedi mintis i zmogu, juo zaviesi sakai tu mano voveryte, zaviesi plaukais, susikuri energetinius rysius o tau bakst pabega pas kita, o tave ignoruoja ir pyksta. Tu nori likt su tuo zmogum vieni, o suzinai kad jis tik tuscias seksomanijakas. Kai tave palieka tas kuriame yra tavo mintys, lukesciai tai tarsi tavo kuno dalies amputavimas, kiti mirsta is skausmo. Nes taves puse sugenda. Kai tas kitas duodasi su tavo meile, tai tau atrodo jog ja ne myli o naikina. Tikiuosi suprasit mano gilias mintis!

tai jau čia tavo problemos ne mergų

Patiko autoriaus tema ir pirmas tekstas. Labai nukrypot apie tą nelemtą meilę, manau šia tema galima ir didesniu akiračiu pakalbėti. Žmonės daug dėmesio sutelkia į tokius niekingus dalykėlius kaip tavo minėti, ir per mažai laiko skiria tikrai gyvenimo džiaugsmo suteikiantiems dalykėliams. Aš mąstau taip, žinau, kad kitas gali galvoti, kad aš kvailas. Aišku ne visiems gyvenime sekasi, galbūt vargingiau gyvenantiems žmonėms sunkiau išgauti tą džiaugsmą, bet dažnai tai nesistengiama padaryti. Pasižiūrėjus į kitus žmones tik norisi juos atvesti į protą, bet kartais taip nelemta.. Pats irgi nejaučiu labai išnaudojantis savo galimybės, nes dabar sėdžiu šiame forume ir sąpalioju kažką neturėdamas ką veikti, bet tuoj eisiu pirkti lėdų. Manau žmonėms kartais trūksta išraiškos formų, t.y. jie neatradę savęs. Manau aš dalelę savęs jau sugebu atskleisti. Galui norėčiau pasakyti, kad labai didelis malonumas yra būti savimi, neatsižvelgiant į draugus, tėvus, ar į dar ka nors. Tai lyg koks neatrastas malonumas, po truputį blėstantis. Žmonės iš išorės mane įpratę matyti vienokį, galbūt solidų, viską apmąstanti ir panašiai, nors viduje esu meniškos sielos vaikis. Ir aš nukrypau nuo temos, daug pripasakojau apie save, nors tema - "žemelėj gyvenimas banalus?". Manau, kad gal padėjau suvokti mažą dalelę šio viso reikalo, t.y. kaip "pagerinti" gyvenimą, nemanau, kad suvoksit mano nerišlų tekstą :D.

vaiva rašė:tai jau čia tavo problemos ne mergų

Cinizmas Valdo!!!

Cookie : geros mintys. Bet meile irgi yra vienas tu gyvenimo dziaugsmu. Visokios flirtuojancios pamaivos, ir vyrai kazanovos nesupranta jog yra paprastu zmogeliu norinciu jog juos myletu, kalbetu apie tik apie juos, nes jiems ir be nagu lako tas zmogus grazus ir mielas. Kartais isimyli ir nesupranti kodel toki niekinga zmogu isimylejai ir nors jis toks, tau jo reikia salia.

Sutinku su tavim. Šiuo atveju ir pats manau labiau tikčiau į vyro kazanovos nei į paprasto žmogelio vaidmenį, deja... Mano problema yra tame, kad aš tiems paprastiems žmogeliams, kuriems patinku, atsakau geruoju ir jie mano jok gaunasi abipusė simpatija, nors širdyje žinau, kad tai ne tas žmogus ir veliau tenka įskaudinti tą žmogų. Bet iš šių klaidų mokausi ir manau to nebedarysiu, t.y. neleisiu užsimegzti šiltiems ryšiams. Nors kitas žmogus gal tuo naudotusi ir megztu tuos ryšius su visais kuo tik gali, tokių irgi būna.
Nepajutau aš dar to tikros meilės gyvenimo džiaugsmo, ir nemanau, kad greitai patirsiu :). Aplinkoje matau daug porų ir labai daug iš jų man atrodo netikros - ne tos, kurios vienas kitam teikia tą džiaugsmą, manau čia irgi diskutuotina tema :)

No offence, bet man toks vaizdas susidarė, kad temos autorius labai nepatenkintas, kad jo niekas nemyli:) be abejo, panašių minčių kaip gerb. Slaidui kyla ir man,bet kažkaip jau susitaikiau,kad tai yra visiškai normalu. Ateis laikas-bus ir vaikas.

O jei kalbant į temą, tai norėjau paprieštaraut cookie, kad visgi mano manymu biednesni žmonės gali pajausti daugiau tos gyvenimo laimės negu turtingi. Juk visa gyvenimo laime tai ne tame su kokia tu mašina važinėji, į kokias tolimas poilsines keliones važiuoji ir kokioj hatoj gyveni - laimė yra paprastesniuose dalykuose pavyzdžiui kaip buvime nepriklausomam nuo tam tikrų aplinkybių, kaip kad didelių finansinių įplaukų palaikymas bet kokia kaina, baimė dėl asmenų galinčių kesintis į tavo turtą, pavyduolių ir t.t. Pvz vykstant į keliones man nereikalingi penkių žvaigždučių viešbučiai ir VIP kupė traukiniuose, man yra žymiai maloniau keliaut su mažesnėm išlaidom, leist sau prie eifelio bokšto gert alų visą naktį besišnekučiuojant su draugais, tranzuojant pabendraut su žmonėmis ir nakvot pas vietinius, siekiant pažint jų kultūrą (arba ant suoliuko parke siekiant suprast ką tai reiškia). Tai vat, gal kas nors mane ir suprato. Šiaip jau tokiom temom reik diskutuot ne klaviatura barškinant o sėdint prie laužo geroj kompanijoj (su kokia zelionaja marka ar bokalu olaus).