Klinikinė mirtis

nesu susidūrus ir neturiu jokių pažįstamų, kurie tai būtų patyrę, bet šiaip įdomu, koks jausmas.

Ten tas tunelis tėra tik žmogaus pasamonės vaizduotė dėl smegenų veiklos sutrikimo.
Pacituoju
"Šviesos ir ne bet kokios, o būtent tunelio gale, matymą galima pagrįsti fiziologiškai.

Akis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriaus dalis. Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.

Tuomet, kai žmogaus smegenų veikla ima trikti, ilgiausiai išlieka centrinis matymas, kai matymo zona smarkiai susiaurėjusi. Toks matymas vadinamas vamzdiniu. Dėl to žmonės suvokia save lyg įkritusius į šulinį ar tunelį, kurio gale jie ir mato šviesą. "

http://anomalija.lt/2011/12/mokslininka ... i-pasauli/ .paskaitykit

Ką manot apie tą mokslininko pasakojijmą?

Klinikines mirties potyriai ir gyvenimas po mirties yra vieni tu dalyku, kuriu egzistavimu visiskai neabejoju. Kas tiki Dievu, tiki sielos buvimu, tas negali paneigti gyvenimo po fizinio kuno mirties egzistencijos.

Vienam tevu pazistamui buvo toks ivykis, kuris drasiai patvirtina sielos gyvenima po mirties. Jis turejo problemu su sirdimi ir reikejo keisti sirdies voztuvus. Per operacija kazkas negera nutiko ir ji istiko klinikine mirtis. Tada ji pasijuto besvoris, kybas palubeje, mate daugybe daktaru ir seseliu lakstanciu apie kazkieno kuna palatoje. Akimirka stebejes juos pajuto kaip jis 'plaukia' i koridoriu, tiesiai per siena, bet tai kazkodel visai nestebino tuo momentu. Koridoriau gale pamate dvi seseles, kurios apie kazka snekuciavosi, prisiartino ir galejo girdeti ju pokalbi. Jos snekejosi apie kazkoki vienos giminaiti, minejo jo varda ir kazkoi ivyki jam nutikusi, dabar nepamenu kas tiksliai ten buvo. Staiga lyg vejo gusis ji kazkas nunese atgal i palata, dar karta pamate kruva seseliu ir daktaru gaivinanciu kazkieno kuna (kaip suprantu tai buvo jo paties kunas) ir pabudo. Jis pats niekad netikejo jokiais pomirtiniai gyvenimais ir pan, todel paprasciausiai pamane, jog tai buvo sapnas ar haliucinacija smegenims netekus deguonies. Bet veliau jis pamate viena seseliu, kuriu pokalbi girdejo koridoriuje ir pasake jai, kad sapnavo jog ji su kita sesele snekejosi apie vienos ju giminaiti, pasake jo varda ir dar elias detales is jo gyvenimo. Is pradziu ji pamane, kad tai antroji sesele juokaujanti per ligoni, kad ji paprasiusi jo pasakyti tai, kad isgasdintu, bet tai zinoma nebuvo tiesa. Po sio ivykio sis mano tevu pazistamas eme tiketi gyvenimu po mirties ir suprato, kad mirties nereikia bijoti, ne ji - ne pabaiga, o tik kitas gyvenimas.

Įdomu kaip su savižudžio siela?

pavydžiu aš jiem,nes visi patyrę pradeda taaaip gyvenimą vertint ir džiaugtis juo. :/ Na,tik praradus gali suprasti,ką turėjai.

Kam tu ir ko pavydi nesupratau.?

Mano mamai buvo klinikine mirtis.

mane buvo istikusi klinikine mirtis . po jos pasikeite poziuris i gyvenima ir nebebijau mirties . pamenu kai atsikeliau is jos kad visalaik maciau save gulinti lovoje ir sale manes stovejo mano siluetas

Senelė pasakojo, kad jos draugė buvo patyrusi klinikinę mirtį. Po to įvykio močiutės draugė pradėjo burt ir pnš. db ji buria iš kortų. Iš tikrųjų tiesą pasako.