Hm, o žinote kaip aš pradėjau su savo Aurute bendrauti?;]
Gerai, nuo pradžių. Aš ją žinojau senai, dar ieškojau darbo vasarai ir viena mano draugė pasakė,kad galiu atvažiuoti pas ją į sodą, kur dažnai baliai vykdavo. Tai tą vakarą sėdau į mašiną ir nulėkiau. Ten gavau pašnekėti su jos sese (Aurelija). Na ji man papasakojo,kad yra darbo vieta bla bla..
Tą vakarą taip ir pašnekėjom. Patiko man ji. Labai, toks mielas žmogus,kad šakės. Nesutikau dar tokio per savo gyvenimą. Tačiau, tuo metu ji turėjo draugą, tai aš tą faktą ir nutylėjau. Plius, ji gerokai vyresnė už mane..
Taip jau atsitiko,kad su ja nebendravau. Tiesiog kai susitikdavom, pasilabindavom, jei būdavo balius, pašnekėdavom.
Tarp mūsų stojo tyla. Jokių balių, nieko. Ir kažkodėl ėmiau apie ją daugiau galvoti. Gavau numerį. Pirmasis mano sms. „Labas, čia Simas. Tas Saimis, nu Lukos draugelis. Pameni mane? Spėk ką tau pasakysiu" Atsako „labas, taip, pamenu. Na ir ką tu man pasakysi?" Ir tada toks tiesioginis „Aurelija,žinok,kad tu man patinki"... Nuo to prasidėjo koks bendravimas. Pradžioj ji nepatikėjo, galvojo,kad prie bajerio viskas čia. Tačiau paskui paaišėkjo,akd ir man ji jaučia šiltus jausmas.. :] Bendravimas aštrėjo...
Vuolia, o dabar mes tokia.. Eam.. Pora..
O šiaip simpatiją išreikšti kartais patinka keistais keliais.. Pvz, anoniminiu gerbėju būnu.. Perduodu ką nors saldaus, gražaus, gėlę ar dar ką..
![Wink ;]](https://linksmas.net/images/smilies/wink.gif)
Kartais tiesiog be žodžių apkabinu ir pabučiuoju į skruostą.. Retkarčiais paprastai pasikybinu.
Nors kiek laiko esam, kartu, tačiau aš nestabdau ir elgiuosi tarsi pirmą dieną susižinus. Nė iš šio nė iš to, atnešu gėlyčių, pliaukšteliu per subiniuką, nė iš šio, nė iš to parašau kokią sms ne į temą.. Pvz mane labai žavi jos akys.. Jos tokios, šiltos, mielos ir kupinos... „Matai, mane visada žavėjo tviskantys daikčiukai, o tavo akys blizga kaip kokie deimančiukai". Berods vakar tokią sms parašiau.. Kartais įkandu į ausį..
Nu žodžiu, kiekvienas žmogus su savo pričindalais..