Internete yra daugybe istoriju apie demonu apsestuosius ir laimingas (arba ne) ju isvarymo istorijas. O ka apie visa tai manote jus? Ar esate susidure su demonu apsestaisiais, mate ar girdeje senoliu pasakojimus apie tai?
Man prosenele yra pasakojusi apie moteri, kuri kaime raganavo, pas ja moterys eidavo su ivairiomis bedomis, ji gamindavo ivairius uzpilus, kuriuos paliepdavo vartoti su tam tikrais uzkeikimais, kurie pataisydavo meiles ar pinigu reikalus. Vadinamoji ragana neturejo savo seimos, taigi jai mirus, sekancia diena kaimo zmones patys susirinko jos namuose ir ja pasarvojo ant stalo (tuo metu tai buvo iprastas dalykas). Bet tada nutiko labai keistas dalykas - moteris pasoko nuo stalo ir eme kvepuoti! Kalbeti ji nekalbejo, tik ziurejo buku zvilgsniu. Ir tada vel numire. Praejus kelioms valandoms nuo jos antrosios mirties, kai kunas jau buvo sustinges moteriske dar karta prisikele! Kaimo moterys eme alpti, vyrai - melstis ir niekas nezinojo ka daryti. Moteriskes gyvybe uzgeso treciaji karta. Moterys pakviete kuniga, kuris iskart pasake, kad tai yra demonu apsestas kunas, kurie ir neleidzia ramiai numirti. Jis liepe atidaryti visus langus ir duris - tai turetu padeti. Deja - moteris dar karta prisikele ir vel numire. Tada kunigas liepe iskirsti skyle stoge. Ja iskirtus visi sulaike kvepavima su baime lauke kada moteriske vel pasoks nuosarvojimo stalo, bet kai nieko neivyko iki pat ryto zmones nurimo. Sekancia diena moteris buvo palaidota ir jos kapas pasventintas, tada visi su palengvejimu atsiduso. Tokia laiminga sios istorijos pabaiga, bet juk ne visos baigiasi gerai, ar ne?
P.S. Atsiprasau, kad rasiau be lietuvisku raidziu, tiesiog pas mane kompiuteryje ju nera
Pridedu:
Egzorcizmo eiga
Egzorcizmo sakramentalijos suteikiamos toliau nuo žmonių, koplyčioje arba tinkamoje patalpoje, kur matomoje vietoje paprastai yra Nukryžiuotojo Kristaus, Švenčiausios Mergelės Marijos, angelų ir šventųjų atvaizdai. Išskyrus dvasininką, apeigose gali dalyvauti ir pasauliečių grupė, kurios užduotis – melstis už kankinamą žmogų. Jie neturi teisės sakyti kokių nors egzorcizmo formulių. Pilnus egzorcizmus sudaro ilgos įvadines maldos, po kurių eina trys skirtingi atitinkami egzorcizmai (pagal 2000 m. Ritualą).
Iš pradžių egzorcistai apšlaksto žmogų šventu vandeniu taip paminint apie apsivalymą Krikšto metu. Paskui seka litanijos malda, psalmių ir Evangelijos skaitymas. Kunigas egzorcistas uždeda rankas ant kankinamo žmogaus prašydamas Šv. Dvasios, kad piktoji dvasia pasišalintų. Maldos metu pūstelėjama į kankinamo žmogaus veidą. Paskui sukalbamas Tikėjimo išpažinimas arba atnaujinimi Krikšto pažadai. Paskui eina Viešpaties malda (Tėve mūsų...), po kurios egzorcistas kankinamam parodo Šv. Kryžių ir palaimina jį. Ištariama maldaujanti frazė skirta Dievui ir liepiamoji frazė, keikianti Jėzaus Kristaus vardu šėtoną. Apeigos baigiasi padėkos giesme, malda ir palaiminimu.
Egzorcizmo metu gali pasireikšti piktosios dvasios apsireiškimai. Žmogus, ties kuriuo atliekama ši sakramentalija, gali jausti nerimą, nuovargį, silpnumą, kartais pasireiškia pilvo, galvos, gerklės ir stuburo skausmai. Simptomai egzorcizmo metu ir po jo gali keistis: jeigu jie silpsta, tai gali būti pasveikimo pradžios ženklas; jeigu sustiprėja – išlaisvinimas užsitęsia. Tačiau gali būti, kad žmogus gali kalbėti apie teigiamus efektus netgi jiems nesant. Kalbant apie piktosios dvasios kankinimus, paprastai egzorcizmas tęsiasi ramiai, apsėdimo atveju gali pasireikšti papildomi simptomai.
Apsėdimo ženklais egzorcizmų metu galėtų būti pvz.: šnekėjimas užsienio kalbomis, alpimai arba jėga, nebūdinga šiam žmogui, slėptų dalykų žinojimas, ženklų pasirodymas ant kūno, daiktų išspjovimas. Šėtonas stengiasi sukliudyti egzorcistui. Dažnai piktoji dvasia stengiasi parodyti abejingumą, nors iš tikrųjų sacrum padidina jos pyktį. Tuo metu žmogus gali sėdėti nejudėdamas, vartydamas tiktai akimis arba blaškytis ir skųstis (ypač šventinimo metu arba liečiant stula). Nors pasiutimo priepuoliai pasitaiko pakankamai retai. Egzorcistas paprastai klausia apie demonų skaičių ir jų vardus bei apie laiką, kurį jie praleido kūne. Šėtonas, vengdamas demaskavimo, paprastai neatsako, todėl Kristaus vardu būtina jį skatinti atsakyti. Kartais piktoji dvasia, norėdama nukreipti dvasininko dėmesį, tampa labai šneki. Apsėdimo laipsnį galima pažinti pagal šėtono reakciją į šventuosius vardus. Apie Dievą ir Šventąją Mergelę Mariją dažniausiai sako „Jis“, „tavo vadas“, „Ji“ „tavo Ponia“. Jeigu ištariama šventasis vardas, tai neretai tarp piktžodžiavimų. Stiprios demonų įtakos atveju asmenys, kuriems atliekami egzorcizmai, gali neprisiminti jų eigos arba prisiminti kažką neaiškiai.
Egzorcizmai gali trukti nuo keliolikos minučių iki keleto valandų. Sakramentalija atliekama keletą kartų iki visiško konkretaus žmogaus išlaisvinimo. Labai svarbu, kad tarp egzorcizmų ir po išlaisvinimo atlikti išpažintį bei priimti Komuniją, melstis ir atsikratyti prieraišumo prie nuodėmės. Tikras ir nuoširdus atsivertimas priartina mus prie Dievo ir atriboja nuo demoniškų įtakų.
Egzorcizmų istorija
Egzorcizmų apeigos buvo sietinos su Krikšto sakramentu. Prieš Krikštą katechumenai dalyvaudavo vad. exsuffalio ritualuose, kurių esmę sudarydavo tai, kad kandidatas į Krikštą atsistodavo į Vakarus (kur, kaip manyta, gyveno velnias, o Rytai buvo sietini su Kristaus – saulės dievo atėjimu). Atsigręžęs į Vakarus katechumenai pūsdavo ir spjaudavo šėtonui į veidą. Tai reikšdavo panieką, kurią kandidatas Krikštui parodo šėtonui. Šis paprotys išliko dar graikų ritualuose. Celebrantas papūsdavo į katechumeno veidą, kad išvarytų demoną. Po šio ritualo ateidavo laikas consignatio ritualui (patvirtinimas), kurio metu ant katechumeno kaktos buvo daromas kryžiaus ženklas. Tai reikšdavo atsidavimą Kristui. Buvo tikima, kad tai apsaugo nuo demono. Kai kuriose bažnyčiose po šių ritualų paduodavo druską, prie kurios prieš tai buvo atliekami egzorcizmai. Šios apeigos turėjo dvigubą reikšmę: druska simbolizuoja išmintį ir vaistą prieš ligą bei demoralizaciją. Dėl šios dvejopos reikšmės ji buvo labai svarbi egzorcizmuose. Ruošiantis Krikštui, katechumenams buvo atliekami penki egzorcizmai, po kurių kiekvieną kartą vykdavo katekizmas. Kulminacija tapdavo sekmadienis prieš Paschą, kai kandidatai credo skelbimo apeigose patvirtindavo egzorcizmus, kurių dėka jų dvasia buvo išlaisvinta iš velnio įtakos. Paskutinis ritualas prieš Krikštą – šėtono atsižadėjimas ir prisiglaudimas prie Kristaus. Tai vykdavo Paschos išvakarėse.
Rituale romanum paliudija aną tradiciją. Dabartiniame vaiko Krikšto rituale išliko tik vieną egzorcizmo forma, išreikšta žodžiuose: „Visagali amžinasis Tėve, Tu siuntei...“
Iki XVII am. pradžios nebuvo vieningo ritualo. 1523 m. Alberto Castellani paskelbė Liber sacerdotalis, kurią Leonas X padarė Bažnyčioje privalomą. Kardinolui Santori pakoregavus šį ritualą, jis buvo naudojamas iki 1602 m. Santori įvedė į jį įvairius apsėdimo atpažinimo požymius. Šių darbų pabaigai Paulius V 1614 m. išleido Romos ritualą, kuris galioja ir šiomis dienomis. Tikriausiai jokia knyga neišliko tiek ilgai, kiek Pauliaus V egzorcizmų ritualas. Jame sukaupta fundamentali egzorcistų patirtis, kuri ir lėmė knygos aktualumą ir kuri leido išlikti beveik nepakeistai forma tokią ilgą laiko atkarpą.
1614 m. Pauliaus V Romos ritualas susilaukė nedidelių pakeitimų – papildymų 1926 ir 1952 m. 1900 m. birželio 4 d., o vėliau ir 1991 m. vasario 12 d. Dieviškojo kulto kongregacija persiuntė episkopatų vadovams naujo egzorcizmų ritualo tekstą – Rituel ad interim – tam, kad jį išbandytų egzorcistai. Tekstas buvo perduotas draudžiant jį publikuoti. Tekstą paruošė liturgijos ekspertai. Tačiau daugelis vyskupų ir egzorcistų apgailestavo, kad redaguojant šį tekstą nebuvo pakankamai konsultuojamasi su pačiais egzorcistais ir nesiremiama jų patirtimi. Iškilo klausimas, kodėl šio dokumento rengimas patikėtas Dieviškojo kulto kongregacijai, o ne Tikėjimo mokslo ir apaštališkosios penitenciarijos kongregacijai, kuri užsiima kitais svarbiais šios problemos aspektais. Jie pageidautų, kad šis dokumentas būtų jiems perduotas prieš galutinai patvirtinant. Egzorcizmų reforma peržengia už kultinių ceremonijų problemų ribų. Kaip teigia kai kurie egzorcistai, posusirinkiminiai egzorcizmų apribojimai lėmė, kad jų veiksmingumas sumažėjo. Galima sakyti, kad diskusija apie tinkamą egzorcizmų pavidalą vyksta iki šiol. Diskutuotini yra tokie egzorcizmo aspektai kaip, pvz., kreipimaisi į Mariją, angelus ir šventuosius; egzorcizmo naudojimas diagnostiniais tikslais abejotinose situacijose (pvz., kai egzorcistas susiduria su slaptu piktosios dvasios buvimu); ar galimybė naudotis senomis Ritualo versijomis.
Pasirodo, kad egzorcistų skaičius pasaulyje yra labai labai mažas, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje. Daugelis šalių iš viso neturi paskirtų egzorcistų. Šios problemos sietinos su vietinėmis bažnyčiomis, kuriose vyrauja liberalinės tendencijos arba kur teologai, atrodo, sumažina piktosios dvasios įtakos galimybę. Deja, toks įsitikinimas atsiranda dėl savų, perdėm optimistinių hipotezių. Kitas klausimas – nuomonė, pvz., prancūzų egzorcistų. Šioje grupėje taip pat vyravo kritinės tendencijos, kurių išraiška – garsi knyga „Exorcistes“ red. O. Froc. Tarp kitko joje minimos tokios problemos kaip: visur matymas piktosios dvasios (demonomanija), egzorcizmuose ribojimas vad. magijos elementų, pagalbos ieškojimas daugiausiai pas psichiatrus tuo pačiu ribojant egzorcistų tarnystę iki kunigo patarimų. Šis požiūris atsiranda dėl įsitikinimo, kad šėtonas negali veikti įsivežimo pagrindu, kas yra tiesa kalbant apie valią, tačiau ne apie kūną ir psichiką. Dėl minėtų priežasčių egzorcistų vaidmuo Bažnyčios gyvenime silpnėja ir iškyla bevalių žmonių tinkamos kunigo globos problema. Tačiau vertėtų pabrėžti, kad tiesa ginasi pati: egzorcizmai, apriboti iki psichologinės paramos, neatneša jokių rezultatų, t.y. tikrojo išsilaisvinimo nuo piktosios dvasios įtakos.
4. Pasauliečiai egzorcistai bando gydyti ligas, daug kur matydami piktosios dvasios įtaką ir rekomenduoja savo gydymo paslaugas. Dažnas tokių veiksmų padarinys – nutraukiama medicinos terapija ir todėl negaluojančiojo fizinė būklė tik blogėja. Čia riekia pabrėžti didelį „natūraliosios medicinos“, besinaudojančios paslaptingomis energijomis ir jėgomis, pavojų.
Egzorcizmas
39 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 3 • 1, 2, 3
Buwo ydomi dokumentika apie tai gal matėte apie jauną merginą apsėstą nepamenu jos wardo bet tai buwo dokumentiai kadrai ,wienu žodžiu baisu ji galiausiai mirė bandė waryti iš jos demonus nes jų ne wienas buwo apsėdęs.lygtai kunigus kelis užmušė.baisiau atrodančio žmogaus nemačiau gal tai tik apgaulė .nežinau tikėsiu ar ne nun to niekas nepasikeis.
Na as ne Lietuvoj gyvenu, taigi televizija si karta neitakojo temos sukurimo  Esu maciusi Konstantina, bet nelabai jis man patiko. Kas megstate filmus apie angelus, demonus ir kitas tamsiasias jegas labai rekomenduociau pasiziureti Supernatural, vertas demesio serialas. Dar apie egzorcizma - zinau viena kuniga - egzorcista. Jis pasakojo apie pati pirma karta kai vare demona is zmogaus, tai uztruko tris seansus. Vakare pavarges kunigas grizo namo i nuejo miegoti kartu su savo suneliu. Nakti ji pazadino didelis triuksmas virtuveje - lyg kas skaldytu jo virtuves irankius. Kunigas pamanes, kad tai gali buti plesikas, taigi neturedamas nei telefono, nei jokio ginklo uzsirakino kambaryje ir tyliai lauke kol neprasytas svecias pasisalins. Ryte isitikines, kad virtuveje tylu nuselino pasiziureti kas pavogta ir sugadinta. Savo nuostabai visas duris ir langus rado sveikus, niekas nepavogta, o virtuveje - sproges naujas metalinis puodas. Daugiau niekas nesugadinta. Kunigas iskviete policija, kuri paeme puodo skeveldras, bet jokiu sprogmenu likuciu ant jo nerado. Tik veliau, pasisnekejes su vyresniais kunigais jis suzinojes, kad isvarytieji demonai daznai kerstaudami puola juos isvariusi asmeni, ypac jei tai dar neprityres kunigas. Kaip jis pats sake, veliau yra tureejes dar daug egzorcizmo seansu, bet panasus dalykai nebepasikartojo
ėėė vakar žėjau apsirūkęs tokį exzorcizmą, tai kai baisu paliko ;oo
suraskit man tą vid kur ten žodžiu tokia merga prirakinta ir ten varo iš jos ir ten jos klausia : kas tu? sako : blogis o kur tu esi? žmonėse, kare, mare, bade ten ir t.t. :OOOO man tada buvo bais
Taujankai - tikrai ne. Esu krikscione ir magijos praktikavimas yra didele nuodeme, taigi to nedarau. Egzorcizmas - kas kita, tai ne magija, o demonu isvarymas, zinoma sito irgi nepraktikuoju
Tiesiog domiuosi dauguma gyvenimo sriciu o mistiniai dalykai, pripazinkime, yra tikrai idomi tema diskusijai
HotMess, gal daugiau filmų gali tokia tematika rekomenduoti?Aš domiuosi mistika ir norėčiau propaguoti ką nors, bet kol kas neatradau to ką norėčiau.Na norėčiau mediume tiesa sakant būti ir bendrauti su dvasiom, bet spėju, kad tai ir liks noras.
HotMess, gal daugiau filmų gali tokia tematika rekomenduoti?Aš domiuosi mistika ir norėčiau propaguoti ką nors, bet kol kas neatradau to ką norėčiau.Na norėčiau mediume tiesa sakant būti ir bendrauti su dvasiom, bet spėju, kad tai ir liks noras.
Esu girdejusi kazka panasaus, kaip velnias pasivertes maza mergaite ar gyvuneliu, pvz ozka laksto po miska ir vilioja zmogu ji sugauti, o vos jam priartejus nesileidzia pagaunmas ir vel tolyn nubega. Taip zmogus ir pasiklysta. Arba kartais net be jokio gyvo padaro kai zmogus po miska vaiksto visos vietos jam ima vienodai atrodyti ir jis nezino kur einas, klaidzioja ir pasiklysta. Na cia sakmes tokios. O kaip tau buvo?
Pamegink ziureti Supernatural, kol 6 sezonus perziuresi (internete gal ir visi 7 jau yra) tai prisikaupsi ziniu pakankamai. Pamegink filmai.in ziureti, jei nenori pirkti, ten paprastai visko yra
39 pranešimai(ų)
• Puslapis 1 iš 3 • 1, 2, 3
‹ Įvairūs ‹ Mistika |
