sapnai,
svajonės,
meditacija,
hipnozė,
cheminių medžiagų sukeltos haliucinacijos,
priešmirtiniai išgyvenimai.
Miegas ir sapnai
Žmogus vidutiniškai per savo gyvenimą miega 25 metus. Miegodamas žmogus per naktį pereina 5 skirtingų fazių ciklą. Iš pradžių atsipalaiduojama, tačiau būdraujama. Tuo metu encefalografo pagalba galima fiksuoti gana lėtas alfa bangas. Vėliau prasideda I-oji miego fazė, kuri trunka apie 2 min. Kvėpavimas ir smegenų bangos lėtėja. Šiuo metu gali būti patiriami įvairūs potyriai (pvz.: kritimo jausmas) ar regimi vaizdai (spalvos, tunelis). II-oji miego fazė trunka apie 20 min. Jai būdingos padidėjusio smegenų aktyvumo bangos – miego verpstės. III miego fazė yra pereinamoji. IV-oje miego fazėje smegenys pradeda skleisti dideles lėtas delta bandas. Ši fazė trunka apie 30 min. ir jos metu žmogų sunku pažadinti. Šios fazės kai kurie žmonės kalba ar vaikšto. Po giliojo miego fazės prasideda paradoksinio miego arba greitų akių judesių (REM) fazė. Šios fazės metu smegenų bangos dažnėja, greitėja širdies plakimas, kvėpavimas, ima judėti užmerktos akys. Tačiau kūnas yra visiškai nejudrus, raumenys lyg paralyžiuoti. Šios fazės metu dažniausiai sapnuojama.
Visos miego fazės sudaro miego ciklą, kuris trunka apie 90 min. Per naktį mes pereiname 4-6 tokius ciklus. Kiekviename tolimesniame cikle, giliojo miego fazė trumpėja, o REM miego fazė ilgėja.
REM sapnai paradoksalūs, keisti, emocionalūs. Nėra aiškaus atsakymo, kodėl žmonės sapnuoja. Sapne dažniausiai galima atpažinti praėjusios dienos ar artimiausio meto išgyvenimus ir užsiėmimus. Į sapnus gali prasibrauti dirgikliai iš aplinkos (Pvz.: telefono skambėjimas). Viena iš sapnus aiškinančių teorijų sieja sapnus su informacijos apdorojimu: sapnai gali padėti išrūšiuoti ir įtvirtinti atmintyje mūsų dienos potyrius. Sapnai yra svarbūs psichoterapijoje. Nors atskiros psichoterapijos kryptys skiriasi požiūriu į sapnus, jų interpretavimo principais, pripažįstama, kad sapnai yra būdas pažvelgti į tą žmogaus psichologinio gyvenimo dalį, kuri sąmoningai yra sunkiai prieinama. Šia prasme, sapnai “kalba” apie tai, kas žmogui svarbu, ko jis galbūt nenori pastebėti, tačiau sapną suprasti ir jį interpretuoti gali tik pats žmogus, nes sapnas pasirenka tuos simbolius ir vaizdus, kurie turi prasmę tik konkrečiam žmogui.
Ar turime sąmonę kai miegame ir sapnuojame? Kažkuriuo lygmeniu žmogaus sąmonė išlieka budri. Pvz.: mes galime vartytis lovoje ir neiškristi, prabusti nuo rakinamų durų garso, bet negirdėti pro šalį važiuojančių automobilių, taigi net miegant vyksta tam tikra dirgiklių analizė. Sapnuose taip pat galima būti įvairiu sąmoningumo lygmeniu. Pvz.: kai kurie žmonės sugeba sąmoningai atsibusti, kai sapno turinys darosi per daug grėsmingas, arba kartais sapnuose būna jausmas, kad sapnuoji.
Meditacija
Meditacija yra ramybės ir susikaupimo būsena, kuri pasiekiama įvairiomis technikomis. Meditacijoje esančių žmonių fiziologiniai rodikliai yra panašūs į atsipalaidavusių žmonių. Meditacija gali padėti sumažinti skausmą, nerimą, su stresu susijusius negalavimus. Meditacijos technikos padeda keisti žmogaus santykį su priimama informacija – arba riboti informacijos srautą, arba siekti, kad kuo daugiau informacijos taptų sąmoninga. Šia prasme meditacija yra padidėjusio sąmoningumo būsena. Meditacija padeda žmogui pasiekti mistinius, aukštumų išgyvenimus. Tokiems išgyvenimams dažnai yra būdingas vieningumo jausmas (žmogus junta savo ryšį su kitais ir pasauliu); palaima ir pilnatvė; būties prasmingumo suvokimas, paradoksaliai suvokiamas laikas ir erdvė (laikas tarsi sustoja), būties paradoksalumo suvokimas ir priėmimas (pvz.: tą patį žmogų ir myliu ir nekenčiu); ir ši patirtis yra sunkiai aprašoma žodžiais.
Svajonės
Užsisvajojimas (daydreaming) - irgi pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši pakitusi sąmonės būsena yra arčiausiai normalios sąmonės būsenos. Pagal Froidą, svajonės, kaip ir sapnai - pasąmoninių jausmų, norų, impulsų išreiškimas. Galbūt svajojimas kaipo toksai yra visuomet, tiktai ne visada "prasimuša" pro sąmoningą veiklą.
Kitos pakitusios sąmonės būsenos
Pakitusios sąmonės būsenos atsiranda klinikinės mirties atvejais. Tokius potyrius aprašo Moody žinomoje knygoje “Gyvenimas po mirties”. Dažniausiai tai senų prisiminimų atgaivinimas, išėjimo iš kūno vizijos, tunelis, šviesa ir šviesos būtybės. Mokslininkai gana kritiškai žiūri į šių išgyvenimų reikšmingumą, nes yra žinoma, kad esant deguonies trūkumui, smegenys sukelia haliucinacijas, kurios rodo ne tai, kas yra iš tikrųjų, o tai ką žmogus jau turi savo viduje.
Tačiau yra ir priešinga nuomonė. Žmonės, kurie patyrė ir narkotikų poveikį ir priešmirtinius išgyvenimus neigia šių patyrimų panašumą. Be to priešmirtiniai išgyvenimai dažnai pakeičia žmones – jie tampa dvasingesni, labiau tikintys. Tačiau gali būti, kad didesnę įtaką čia daro savo laikinumo ir mirties realumo suvokimas.
Pakitusias sąmonės būsenas sukelia ir įvairios narkotinės medžiagos. Yra trys psichoaktyviųjų medžiagų rūšys:
• Raminamieji arba migdomieji, kurie ramina nervų sistemą ir lėtina organizmo funkcijas. Šiai grupei priskiriamas alkoholis, barbitūratai (raminamieji) ir opioidai.
• Stimuliatoriai, kurie laikinai suaktyvina nervų sistemos veiklą ir sužadina organizmo funkcijas. Tai amfetaminas, kofeinas, nikotinas, kokainas.
• Haliucinogenai, kurie iškreipia suvokimą, sukelia haliucinacijas. Šiai grupei priskiriama marihuana, LSD.
Pakitusios sąmonės būsenos yra naudojamos ir psichoterapijos tikslais, nors yra įvairių nuomonių dėl tokių technikų vertingumo, saugumo ir etikos. Plačiausiai yra naudojama hipnozė, taip pat žinomas holotropinio kvėpavimo metodas, kuris šios krypties specialistų nuomone padeda žmogui prisiminti labai ankstyvą vaikystės patirtį (pvz.: patyrimą gimimo metu), pažvelgti į savo pasąmonę ir tokiu būdu suprasti savo dabartines problemas.
http://www.mokslai.lt (beje aš šiek tiek pakoregavau, palikau tik tai, kas man pasirodė įdomu;)
-man ir patiko
