Vienas tarp visų?

Man kilo klausymas, bet neįsivaizdavau kur jį kišti, tai manau jis pritaps čia.

Tai va, ką tik čiatinau su vienu draugu [metu čiato istorijos dalis]

''see that sometimes it's too late to do that, and I live with the regret... I mean, my best friend (with which I spend 3 years day by day) shoot himself last month, a day from today... and now I regret that I've let some stupid things come between us and that I wasn't there for him even if we drifted apart last year...''

''I don't know, nobody knows what was in his mind when he did that, he caled his girlfreind and said "guess what I have on my head right now? a gun" and then he pulled the trigger... and just earlyer that day I spoke to him and nothing was like it should'nt, he was himself...''

O ką jūs manot apie tai?
Aš manau, kad tai buvo jausmas, kad jautiesi vienišas, nors esi apsuptas draugų.
Jums tokio jausmo nebūna?

Buvo kažkada, bet ten jau kažkokios EmO nesamonės man jau vaidenosi. ; D

Link_Checker rašė:Buvo kažkada, bet ten jau kažkokios EmO nesamonės man jau vaidenosi. ; D

Jei nepastebėjai, tai čia joks ne emo...

Aš ne apie tai, pabandyk perskaityt savo istoryją, o paskui mano...

Link_Checker rašė:Aš ne apie tai, pabandyk perskaityt savo istoryją, o paskui mano...

tai ne mano istorija, jai tu nepastebėjai...

Sukuri temą ginčams?
Žmogus išsakė savo nuomonę.
Baik kabinėtis prie visų.

Marijuks rašė:Sukuri temą ginčams?
Žmogus išsakė savo nuomonę.
Baik kabinėtis prie visų.

O aš savo nuomonę pasakiau apie jo pastą.
Tam ir reikalingi forumai. O gal tu nori, kad būtų maždaug taip:

-O aš manau, kad dangus raudonas
- o taip, aš pritariu tau
- aga, aš irgi pritariu.

Marijuks rašė:Sukuri temą ginčams?
Žmogus išsakė savo nuomonę.
Baik kabinėtis prie visų.

Nu o tai kam yra skirtos diskusijos? Kad viena nuomonė per dešimt puslapių būtų plėtojama? Kuo daugiau nuomonių tuo geriau...

O šiaip, atsakant į temą, tai būna... Tiesiog tai žmogaus psichologinė būsena, galbūt depresija, kai jis tiesiog jaučia nepasitenkinimą ar tuštumą viduje. Priežasčių tam gali būti įvairių...

Tas jausmas, "kad esi vienišas, nors iš tiesų esi apsuptas draugų" yra būdingas depresijai.
Nors niekas čia jau nebeišsiaiškins kaip ten buvo iš tiesų.

Skaitykit, ką rašau.
Sakau "žmogus išsakė savo nuomonę."
O tu iškart puoli neigt ir teigt, kad ne, taip nėra.
Juk tam ir yra forumai, kad diskutuotum.
Ir aš nesakiau, kad visi turi sutikti su vienas kito nuomone.

O jei į temą, tai jausmas "esi vienišas, bet turi daug draugų", rodo, kad draugų tu neturi.
Jei turi TIKRĄ draugą, taip niekada nesijausi.

Depresijai užklupus jausiesi.

Tai kad depresija, man atrodo, žmogus pats "pasidaro", kimšdamas į save negatyvius dalykus.

Tai tau blogai atrodo. Ja gali ir pats didžiausias optimistas susirgt. O susirgęs jis iš tiesų "kimš" į save negatyvius dalykus, nes daugiau nieko aplink nebematys. Ir vieną gražią dieną, kai pajus, kad tu blogų dalykų jau per akis nušoks nuo kokio mielo tilto į kokį mielą upeliūkštį.
Depresija yra paprasčiausia liga. Kuri negydoma baigiasi mirtimi.

Man tai tiesą sakant buvo laibai ši istorija žiauri, ypač nes pasakojo labai mano geras draugas...