Tolimos planetos gali būti iš dalies deimantinės

Planetų, besisukančių aplink tolimas žvaigždes, dalis gali būti iš gryno deimanto, mano JAV mokslininkai. Jie mano, kad kai kurios ne Saulės sistemos planetos, kurių dabar žinoma daugiau nei 100, gali būti susikondensavę iš dujų ir dulkių, kurių didelę dalį sudarė anglis. Todėl kai kurie tolimi pasauliai gali būti turtingi anglimi ir anglies junginiais – pavyzdžiui, silicio karbidu, dar vadinamu karborundu.

Šių planetų storos plutos gali būti iš beveik grynos anglies. Prinstono universiteto mokslininko Marco Kuchnerio ir Karnegi instituto mokslininkės Saros SeagerPati, atlikusių reikiamus skaičiavimus, teigimu, viršutinė plutos dalis būtų iš grafito. Tačiau giliau dėl didelio slėgio grafitas transformuotųsi į vertingesnę anglies formą – deimantą.Be to, anglis šių planetų paviršiuose gali būti angliavandenių pavidale, todėl tie paviršiai gali būti minkšti, dervingi – o galbūt netgi sudarytų ežerus ir jūras tokių angliavandenių, kaip metanas.

Neseniai ESA zondas „Huygens“ nufotografavo Saturno mėnulį Titaną. Sprendžiant pagal šias nuotraukas, toje planetoje gali būti panašių „degalų“ upių ir ežerų, nors manoma, kad kietoji planetos dalis yra iš ledo, uolienų ir geležies.

M.Kuchnerį ir S.Seager anglies planetų egzistavimo galimybę apsvarstyti paskatino Vašingtono universiteto kosmochemikė Katharina Lodders. Praėjusiais metais ji pareiškė, kad Jupiterio atmosferoje yra daug metano, o tai yra požymis, jog ši gigantiška planeta susiformavo aplink pradinį anglies pagrindo medžiagos branduolį.

Paprastai manoma, kad Saulės sistemos planetų branduliai yra iš metalų (geležies ir nikelio) bei uolienų (silikatų – panašių uolienų, kaip Žemėje). Tai būtų pirmosios medžiagos, kurios susikondensuotų dujų ir dulkių debesyje arba ūke, kuris supo Saulę šiai susiformavus, o vėliau pradėjo vėsti.

Tačiau K.Lodders pasiūlė idėją, kad aplink Saulę dėl dujų difuzijos į išorės pusę ir kondensacijos susidariusiame žiede, pavadintame „dervų juosta“, galėjo būti anglies turinčių medžiagų. Iš išorinių ūko dalių anglies turinčios dulkelės taip pat galėjo pasislinkti link šios dervų linijos. Ankstyvajame Saulės sistemos ūke buvo daug anglingų medžiagų, o dalis jų vis dar klajoja aplink Saulę, anglingų chondritų, kartais nukrentančių į Žemę, pavidalu.

M.Kuchneris ir S.Seager nusprendė ištirti K.Lodder idėją ir išsiaiškinti, ar kitose planetų sistemose iš dervų juostos galėtų susidaryti ištisos planetos. Jie apskaičiavo, kad, skirtingai nuo dujinių gigantų su anglingais branduoliais, kai kurios anglies planetos būtų panašesnės į Žemę: kietu paviršiumi, mažesnės už Jupiterį, o galbūt net ir su plonu atmosferos sluoksniu, sudarytu iš metano arba anglies monoksido. Tokių atmosferų „lietus“ planetų paviršiuje sukurtų dervų vandenynus.

Šių planetų centrai tikriausiai būtų iš silicio karbido arba titano karbido. Tačiau mokslininkai mano, kad virš branduolio galėtų susiformuoti storas grafito sluoksnis. O kelių kilometrų gylyje grafitas transformuotųsi į deimantą.

Gamta yra vienas iš esminių gyvybės Žemėje elementų, todėl M.Kuchneris ir S.Seager tvirtina, jog yra galimybė, kad Žemės dydžio anglies planetose galėtų egzistuoti gyvybė – galbūt net ir protinga. Kokios bebūtų tų planetų būtybės, jos tikrai nekeltų ginčų ir karų dėl tokios smulkmenos, kaip anglies pagrindo kuras, teigė mokslininkai.