Studentės laiškas tėvams į kaimą

Brangūs mamyte ir tėveli,

dar kartą noriu padėkoti, kad pardavėte paskutines tris karves ir mišką ir išleidote mane studijuoti į miestą. Atsiprašau, kad vis nerasdavau laiko parašyti - buvau labai užsiėmusi mokslais universitete. Todėl nusprendžiau imti dabar ir surašyti viską, kas per šį pusmetį nutiko.

Šiaip tai man sekas visai gerai. Prieš kelis mėnesius buvau gavus smegenų sutrenkimą, čia per vieną balių bendrabutyje, bet tai vien tik todėl, kad prigėriau kažkokių velnio tablečių, kurias man pakišo kažkoks bernas. Nelabai ką teprisimenu, bet savo drabužius susiradau beveik visus, galit nesijaudinti. Ačiū Dievuliui, į ligoninę nepaguldė, o ir galvą tik kelis kartus per dieną tepaskauda.

Iš pradžių mane gerokai užknisdavo pastovus triukšmas studentų bendrabutyje, bet dabar aš gyvenu su vienu labai mielu vaikinu iš degalinės, kur už kampo. Jis tikras stebuklas ir mes ruošiamės susituokti. Datos dar nenustatėme, bet aš norėčiau greičiau, nes paskui matysis pilvas.

Taip, mamyte ir tėveli, aš laukiuosi vaikučio, ir viskas yra kuo puikiausiai. Jaučiuosi kartais truputį pavargusi, bet tai turbūt dėl vaistų, kuriuos vartoju (nuo infekcijos, kurią taip kvailai pasigavau nuo Abdulo), bet tai ne jo kaltė, aš pati turėjau geriau pasisaugoti.

Jums tikrai patiks Abdulas. Jis nėra mokytas, tačiau labai ambicingas ir greit pradės savo verslą. Na, jei pavyks gauti paskolą mano vardu. Kokią nesąmonė, vien dėl to, kad jis nelegalus imigrantas ir sėdėjo kalėjime, jis negali gauti paskolos banke! Šakės, tikra diskriminacija!

Jis labai domisi politika ir yra 3 arabų organizacijų aktyvistas. Joms vadovauja toks mielas, labai turtingas vyras su juoda pražilusia barzda, jis čia negyvena, bet jo nuotraukas kelis kartus esu mačiusi laikraštyje. Šiaip, tai mažai aš apie jo tas organizacijas težinau, nes jiems susirinkus mūsų bute, man visuomet reikia išeiti. Va užvakar teko jį važiuot pasiimti iš policijos. Buvo gražu žiūrėt, kai jis keliais argumentais privertė užsičiaupti žąsinus mentus. Jis labai didžiuojasi manimi ir sako, kad su skara ant galvos (taip, dabar turiu visuomet vaikščioti su taip įdomiai susukta skara ant galvos) tai va, su ta skara ant galvos esu kur kas gražesnė, nei kitos jo moterys.

Tai va, dabar žinot kas GALĖJO nutikti. Tenoriu pasakyti, kad negavau smegenų sutrenkimo, nebuvo jokiu piliulių ir vaiko, nei lytiškai plintančios ligos, nei draugo Abdulo. Tiesiog neišlaikiau egzaminų ir mane išmetė iš universiteto, bet juk tai dar ne katastrofa.

Bučiuoju,
Jūsų duktė.