Kartais siaubo filmų kūrybinės virtuvės būna dar šiurpesnės už išgalvotus tų filmų siužetus. Mįslingos, netikėtos kūrybinės komandos narių mirtys ar traumos, mistiški sutapimai ar tarsi prakeiksmas filmo kūrybą lydinčios trukdys.Kas tai – tikri siaubo filmų prakeiksmai ar tiesiog gerai surežisuotos reklaminės kampanijos dalis?
„Egzorcistas“ („The Exorcist”)
Pagal Williamo Peterio Blatty romaną 1973 metais pastatytas „Egzorcistas“ pasakoja baisią istoriją apie dvylikametę mergaitę vardu Regan, kurios elgesys ir psichika vieną dieną neatpažįstamai pasikeičia. Išsigandusi mergaitės mama kreipiasi į visus galimus tradicinius gydytojus, tačiau šie, deja, niekuo negali padėti. Tada ji pagalbos paprašo dvasininko, kuris, savo siaubui supranta, kad Regan yra apsėsta velnio. Ir štai tada į pagalbą yra pakviečiamas legendinis egzorsistas! Tačiau šioje istorijoje mįslingas ir gąsdinantis yra ne tik „Egzorcisto“ siužetas ir ne tik faktas, kad jis sukurtas pagal tikrus įvykius (pasakojama, kad Blatty savo novelę sukūrė perskaitęs tikrą istoriją laikraštyje apie keistų simptomų kamuojamą berniuką, kuriam negalėjo padėti jokie medikai, o tėvų pakviestas dvasininkas, praleidęs su juo porą mėnesių, konstatavo, jog berniukas kalba lotyniškai (nors anksčiau niekada šios kalbos nemokėjo ir nesimokė) bei miegodamas juda po visą kambarį su visa savo lova!). Šiurpą kelią ir pasakojimai iš kūrybinės filmo stovyklos. Nors prieš būsimus darbus filmavimo aikštelė buvo pašventinta, tačiau, negandų išvengti vistiek nepavyko. Yra žinomos net 9 mirtys, žmonių, vienaip ar kitaip, susijusių su šiuo filmu. Vienas jų – aktorius Jack McGowran, vaidinęs Burke Dennings herojų. Jackas tais pačiais metais netikėtai mirė dėl... gripo komplikacijų! Netikėtos netektys užklupo ir kitus kūrybinės komandos narius: aktorius Max von Sydow neteko brolio, Linda Blair senelio, o štai naktinis sargas neteko... savo gyvybės čia pat, tiesiog filmavimo aikštelėje! Sklinda legendos, kad filmavimo aikštelėje patiems aktoriams kartais būdavo taip baisu, kad net teko iškirpti maždaug 13 minučių juostos, nes kai kuriose scenose girdėjosi aktorių klyksmai iš užkulisių. Be to, spaudoje buvo pasirodę pranešimų ir apie slegiančią „Egzorcisto“ grimo kambario atmosferą. Pasakojama esą jame aktoriai nuolat suirzdavo, susiriedavo, alpdavo ar net pajusdavo nepaaiškinamą paranoją. Galop, netikėtai sudegė visos Chris MacNeil (Regan mamos) apartamentų dekoracijos, išskyrus svarbiausiąjį – Regan miegamąjį!Negandos (arba tik sutapimai) lydėjo ir pačią naujausią „Egzorcisto“ dalį „ Egzorcistas – pradžia“ („Exorcist: The Beginning”) sukurtą 2004 metais. Nors režisierius John Frankenheimeris atsisakė režisuoti šią juostą, po mėnesio jis mirė!
„Omen“ („The Omen“)
Kai kalbama apie prakeiktus filmus – negalima nepaminėti 1976-ųjų „Omeno“. Vienas siaubo klasikos perliukų, pasakojantis apie antikristą, buvo sėkmingas finansiškai, tačiau nemažai negandų atnešė jo kūrėjams. Scenaristas Davidas Seltzeras vos nežuvo po to, kai į jo lėktuvą trenkė žaibas. Į lėktuvą trenkė žaibas! Labai neįprasta, o keisčiausia, kad po kurio laiko tokia pati lemtis laukė ir aktorius Gregory Pecko – į jo lėktuvą irgi trenkė žaibas. Laimei, abu liko gyvi. Bet tai ne viskas. Gregory Pecko laukė dar vienas akibrokštas, susijęs su aviaciją. Kartą jis atšaukė savo skrydį, o vėliau sužinojo, kad tas lėktuvas, kuriuo jis turėjo skristi sudužo! Žuvo visi juo skridę keleiviai ir įgulą. Negandų neišvengė ir filmo režisierius Richardas Donneris. Ji patyrė avariją, o viešbutis, kuriame jis apsistojo, buvo subombarduotas Airijos Respublikos kariuomenės (IRA). Dieną po to, kai safario parke buvo nufilmuota scena apie pakvaišusią beždžionę, liūtas netikėtai užpuolė ir nužudė to parko prižiūrėtoją, o filme vaidinę dresuoti rotveileriai nuolat puldinėjo savo dresuotojus.Bet ir tai dar ne viskas! Netgi po filmo premjeros nelaimės nenustojo persekioti kūrybinės komandos: nelaimingo atsitikimo metu žuvo specialiuosius efektus kūrusio Johno Richardsono asistentas, o ir pats Johnas neišvengė sužeidimų. Kūrybinė filmo komanda tiki, kad tai buvo antgamtiškų galių įspėjimai.Apie šį filmą sklandantį prakeiksmą 2005 metais netgi buvo sukurtas dokumentinis filmas „Omeno prakeiksmas“ („The Curse of The Omen”).
„Poltergeistas“ („Poltergeist“)
„Poltergeistas“ – bene vienintelis vieningai visų pripažįstamas kaip tikrai prakeiktas filmas. Sklido legendos esą taip yra todėl, kad šio filmo aktorių atrankos ir filmavimai iš tikrųjų buvę užkeikti, tačiau keisčiausia yra tai, kad negandos lydėjo ne vieną, o visas tris šio filmo dalis.Kaip ir „Egzorcisto“ filmavimo aikštelėje – toje pačioje studijoje dirbusi kūrybinė komanda skundėsi slegiančia atmosfera, nepaaiškinama baime ir nerimu. Tačiau baisiausia buvo, kai pasipylė aktorių mirtys. Pirmoji netektis užklupo pirmajam 1982 metų „Poltergeistui“ nė nepasiekus kino teatrų ekranų. Netikėtai buvo nužudyta viena pagrindinių filmo aktorių – Dominique Dunnee. Vos 22 metų merginą nužudė buvęs jos vaikinas. Santykiai su populiariame Los Andželo restorane dirbusiu virėju John Thomas Sweeney buvo trumpi, bet audringi. Tokie audringi, kad seriale „Hill Street Blues” smurto auką vaidinusiai kviestinei viešniai Dominique net nereikėjo grimo imituojančio mėlynes. Milžiniškos kraujosruvos ant jos veido buvo tikros! Nenuostabu, kad netrukus ji paliko Sweeney, o šis keršydamas už tai ją pasmaugė prie pat jos namų slenksčio. Sweeney už tai gavo vos 6 metus, tačiau iš kalėjimo išėjo dar anksčiau – vos po 2,5 metų!Negandos lydėjo ir kitas filmo apie neramias dvasias dalis. Jaunoji Dominique kolegė Heather O‘Rourke spėjo nusifilmuoti visose 3 filmo dalyse, tačiau „Poltergeistą“ neva lydinčio prakeiksmo neišvengė. 12 metų mergaitė netikėtai mirė dėl chroniško žarnų uždegimo. Pirmuosius ligos simptomus ji pajuto dar 1988 metų „Poltergeisto III“ filmavimo aikštelėje, tačiau neatidžių gydytojų diagnozė visus nuramino – gripas, tad ji filmavosi toliau. Vieną rytą mergaitė pasijuto itin blogai, deja, tuoj pat nuvežta į ligoninę ir ten skubiai operuota, Hearher nuo operacinio stalo nebepakilo. Abi jaunosios „Poltergeisto“ aktorės palaidotos tose pačiose Westwoodo kapinėse. Net dvi siaubingai beprasmiškos vieno siaubo filmo aktorių mirtys – klaikus atsitiktinumas, paprasčiausias sutapimas ir tikras dvasių prakeiksmas?
„Bleiro ragana“ („The Blair Witch Project”)
Legendos byloja, kad gūdžiais 1785 metais Bleiro (dabar Burkittsville) gyventoja Elly Kedward buvo apkaltinta raganavimu ir išvaryta iš šio miestelio. Netrukus prasidėjo kraupūs įvykiai: pradėjo paslaptingai dingti vietiniai miestelio vaikai bei vykti kruvinos ritualinės žmogžudystės, kurios tesėsi net porą amžių. Miestelio apylinkėse netrukus pasklido gandai apie miškuose siautėjančią siaubingą jėgą, pasirodančią pusiau žmogaus, pusiau žvėries pavidalu – apie Bleiro raganą.Po daugelio metų, 1940 -aisiais, kai atsiskyrėlis ir serijinis žudikas Rustin Parr prisipažino pagrobęs ir žiaurių ritualų metu nužudęs septynis miestelio vaikus, esą todėl, kad jį tai daryti vertė miškuose gyvenančios senės šmėkla – vietiniai tuoj pat prisiminė primirštą Elly Kedward – Bleiro raganą.Tokia istorija neva susidomėję trys drąsus ir smalsūs kinematografijos studentai 1994 metais išvyko į miškus netoli Burkittsville miestelio, Merilendo valstijoje, kurti dokumentinio filmo apie legendinę Bleiro raganą ir staiga... dingo be žinios. Po metų buvo rasta tik jų filmuota medžiaga. Iš šios medžiagos neva ir buvo sukurtas šis 1999 metų filmas. Keisčiausia yra tai, kad daugelis žmonių patikėjo ne tik Bleiro raganos egzistavimu, bet šių kadrų autentiškumu. Daugybė žmonių visame pasaulyje sulaikė kvapą stebėjo neprofesionaliai „studentų“ nufilmuotas scenas ir nuoširdžiai tikėjo, kad jie tikrai dingo be žinios. Žurnalistai ieškojo „dingusiųjų“ pėdsakų, kalbėjosi su jų šeimos nariais, draugais, kaimynais ir kartu su visa Amerika gedėjo pražuvėlių. Kurį laiką netgi didžiausioje interneto kino duomenų bazėje IMDb šių aktorių biografijose buvo skelbiama: „dingę be žinios, manoma, kad mirę“!Tiesa paaiškėjo, tik kai kas nors vis dažniau pastebėdavo vieną ar kitą paslaptingai „dingusį“ studentą kur nors gatvėje. Beje, jie iki šiol aktyviai nesireiškia ir daugiau niekada niekur nevaidino, tačiau visi yra gyvi, sveiki ir, jei prodiuseriai nepagailėjo, labai turtingi. Nes vienintelis tikrai mistiškas dalykas šioje gandais apaugusioje istorijoje – tai kad juostos, kuri esą buvo vienintelė kraupios studentus ištikusios lemties liudytoja, kūrėjams kainavusios vos 25 tūkstančius dolerius, pelnas siekė net 248 milijonus dolerių!
„Skambutis II“ („The Ring II“)
Keistumai lydėjo ir mistinio filmo „Skambutis II“ filmavimo darbus. Pranešama, kad viskas prasidėjo lygiai po „Skambutyje“ lemtingų 7 filmavimo dienų. Ryte į gamybines studijos patalpas atvykę darbuotojai nustėro pamatę, kad visos patalpos per naktį užlietos vandeniu! Šiurpus sutapimas, prisimenant vandeningą „Skambučio“ siužetą, nors tiesa yra kur kas paprastesnė – patalpas užliejo paprasčiausias trukęs vandentiekio vamzdis. Vis dėlto, kūrybinė komanda pasijuto nelabai jaukiai, todėl filmo režisierius Hideo Nakata surengė studijos apvalymo ceremoniją pagal visus Japonų religijos – sintoizmo tradicijas. Nepaisant to, paslaptingi įvykiai nesiliovė. Pradėjus filmavimo darbus lauke – aktorius užklupo milžiniškas bičių spiečius, tad jie su visa kūrybine komanda turėjo nutraukti filmavimo darbus ir slėptis rekvizitų furgone. Praėjus vos savaitei po pirmojo „potvynio“ studijoje, tą pačia patalpą užliejo antrą kartą! Šįkart – virtuvėje trukęs 19 litrų talpos vandens sklidinas ąsotis.Bet ir tai dar ne viskas. Vieną rytą visus sukrėtė tarp kalnų įrengtos atviros studijos filmavimo aikštelėje rastas negyvas elnias. Kostiumininkas nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę ir ten rado užsimušusį elnią. Matyt, šis žuvo į studijos teritoriją nukritęs nuo olos.Laimei, tai vienintelė mirtis lydėjusi „Skambučio“ filmavimo darbus. Gal padėjo, 2002 metais Tokijuje surengtos kraupiosios „Skambučio“ mergaitės Samaros (japoniškame „Skambutyje“ – Sadako) laidotuvės? Simboliškos Sadako laidotuvės buvo surengtos norint nuraminti neramią mergaitės sielą ir paminėti pirmojo amerikiečių perkurto „Skambučio“ premjerą. Ceremonijoje dalyvavo ir jos „tėtis“ – romano „Skambutis“ autorius Koji Suzuki, nes, pasak jo, sukurdamas Sadako, jis nuskriaudė visas japones pavadintas šiuo vardu, todėl, dalyvaudamas šioje, Sadako pagerbimo ceremonijoje (kurioje beje buvo pastatytas tikras altorius, papuoštas portretu vaizduojančiu po ilgais juodais plaukais slepiamą mergaitės veidą) jis atsiprašo visų Japonijos Sadakų.
Ir kas po šių intriguojančių istorijų nesusiviliotų pažiūrėti vieno šių siaubo filmų? Kita vertus, nors daugelis šių keistenybių tėra šiurpūs fatališki sutapimai ar paprasčiausias gerai apgalvotas PR‘s, reikia pripažinti, kad yra čia ir tikrai kraupių bei nepaaiškinamų detalių. Versijų daug, o tiesa, kaip sakoma, slypi kažkur anapus...
. Kaip kraupu!!
arba kokia nors neigiama energija atsiranda nuo siaubo filmų 
