Šeima

Pykstamės tik tuomet, kai kuris nors kurį nors iš kantrybės išveda. Tada apsivarom ir viskas.
Tėvai dažnokai "išreiškia viens kitam savo nuomonę", kas mane be galo siutina.

O jei be to, tai gan taikiai gyvenam. Su sese pykstamės vis mažiau.

Su mama sutariu gerai, nors kartais tenka apsipykti su ja.
Su tėčiu anksčiau sutariau geriau, bet nžn kdl.. Dbr pastaruoju metu kažkaip ginčyjamės.. Jis mane erzina..
Su sese visiškai nesutariu.. Ji mane už**isa.. (srry už išsireiškima, bet negaliu kitaip.) Būna kartais, kad gerai sutariam, bet dažniausiai vieną kitą išvadinam kaip tik norim..

myliu mamą žodžiu ; DD šnd parašau
"mam, jei iš darbo gryžinėjant užlėksi į parduotuvę, pažiūrėk ar baltos nėra akcijos 0,7l, jei ne tai paimk auksinės"
skambina - "tai ateik išsirinksi kokią nori" x D
o, kad tokį tėtį turėčiau...kai pamatė kiek per gimtadienį išgėrėm tai dabar mamai "jis ten turėjo numirt tiek išgėręs!!"
tai dabar naujako neleidžia daryt, bet mama vistiek išprašys, nes visada jos viršus būna x D

Jėga : :)

QQ rašė:myliu mamą žodžiu ; DD šnd parašau
"mam, jei iš darbo gryžinėjant užlėksi į parduotuvę, pažiūrėk ar baltos nėra akcijos 0,7l, jei ne tai paimk auksinės"
skambina - "tai ateik išsirinksi kokią nori" x D
o, kad tokį tėtį turėčiau...kai pamatė kiek per gimtadienį išgėrėm tai dabar mamai "jis ten turėjo numirt tiek išgėręs!!"
tai dabar naujako neleidžia daryt, bet mama vistiek išprašys, nes visada jos viršus būna x D

Awww.. Aš tau pavydžiu

pas mane šeima tai siaubinga.
Mama visada gina systrą, maždaug 'tu visada kalta'. žviegia ant manęs, dėl pažymių burba - systrai nesako NIEKO.
systra visada skundžiasi, ir net ne tada kai jai kažką padarau. maždaug mama liepė išsitrint koją tepalu, aš truputį patryniau ir užrišau.systra bėgom pas mamą : "žinai, mama, Miglė blogai išsitrynė koją" ir taip VISĄLAIK.
tik va tėtis mano draugas, mane kartais apgina, ir šiaip, labai geras.
jeigu ne jis, tai turbūt būčiau nukvakus boba kuri ant visų žviegia visur ir visada ..

Magly rašė:.. tai turbūt būčiau nukvakus boba kuri ant visų žviegia visur ir visada ..

O aš ir galvoju, kodėl aš tokia nukvakus boba, kuri ant visų žviegia visur ir visada..
Ne, jei rimtai, tai mano šeima vienintelis pasauly toksai reiškinys, kuris sugeba mane iš kantrybės išvesti. Į visą kitą ramiom akim žvelgiu be problemų, bet va JIE sugeba. Turbūt vieninteliai kartais girdi pakelto mano balso protrūkius.

vat, vat, aš irgi šiaip normaliai lyg ir, ant kitų nešaukiu, nebent irgi po šeimos barnių būnu..o namie tai nežinau, lavinu ir lavinu balso stygas...

Aš jau tiek prisilavinau tas balso stygas kad net kartais užknisdavo rėkt
Vyresnį brolį turiu ir kaip pas daugelį lieku kalta dėl visko.
-Gintare,ką kompui jau pridirbai?
-Gintare,leisk brolį prie kompo.
-Gintare,leisk brolį prie teliko(kiba pats savo neturi savo kambary)
Kai jau daknisa tai taip užrėkiu kad turbūt kaimynai girdi iš kito namo, bet spėkit kas lieka kalta-aišku kad aš, gi nėra čia ko rėkt, gi prisitaikyt reikia, o ne visi turi prie manęs taikytis (cha, kiba taip kažkada buvo). Mama amžinai brolį gina, leidžia nusigert (jam 16) , tenkina jo įnorius, mane kartais tėvas apgina, kad ir man kažko reikia.... cha, kartais...

Vat, man ir panašiai. Aš turiu sesę, vyresnę, tai jau taip užkniso. Lankom chorą abi, rengiamės striukes, kad jau išeit. Ta jau apsirengė, ir jau varo. Tai ne kad manęs palaukt. Paskui einam kaip kokios debilės gatve dviejų metrų atstumu. Aš ant jos rėkiu ir siuntu, kad inai šikna, o inai manęs neklauso ir nepalaukia.
Kitas: Tada beveik visada taip sako:
-Aš čia buvau padėjus pirštines.
Nu, tai man čia jau reikia suprasti kad aš turiu pult jai aiškintis kur jas padėjau, nors pati kur nors būna nukišus. Ir taip jau nuo pat mažumės! Kažkada kai mažesnė buvau, vis imdavau iš jos tokį žaisliuką. Tada vieną dieną mane inai apšaukė, kur aš jį nukišau. Inai ant manęs šaukia kad aš durnė nes paėmiau jos žaisliuką, aš jai rėkiu atgal kad jo neėmiau. Tada mama pradeda pykt ant manęs, kad tipo pajuokaut galima, bet dabar jau atiduok ir t. t. . Tai va, dvi dienas sesė su manim nesišnekėjo, o paskui savo žaisliuką rado savo spintelėj. Žinoma, tada atsiminė kad pati žaislą paslėpė nuo manęs. Tada ant manęs neberėkė, bet, atsiprašymo ar ko nors panašaus nesulaukiau. Nu tai žinoma, inai gi vyresnė. Ir visada, jeigu tik ko nors neranda, tai ne tai kad sakytų ''Agne, gal matei tą ir aną''. Tai ne, inai tiesiogiai sako ''Agne, kur padėjai''. O bož, kaip biesina. Ir amžinai man prikaišioja kad aš nesitvarkau, kad paimu jos daiktą ir nepadedu į vietą ir t. t. Mama ją gina. Ir dabar aš tikrai viską jai paminiu, ką inai padaro taip pat, kaip ir aš. Žinoma, kai neteisingai padaro sesė, tada inai visaip teisinasi ''tai čia ne tas pats, čia nesiskaito, tu darai dažniau'' ir taip toliau.

Aišku mama visad jį užstoja, nors kartą jis man sulaužė ranką ir vos nepasmaugė.

Oho, ne per žiauriai? : O

Žiūriu, daug jaunesnių brolių/sesių apsireiškė. Laikas vyresniems. Tai va, jaunesnis mano brolis sugadino man gyvenimą. Tikrai. Ir nors visi sako, kad po to užaugus būsit draugai ir vienas kitam reikalingi, bb aš d. Per jį amžiams pasikeitė mano charakteris, į blogąją pusę, visiškai susigadino santykiai su tėvais ir aišku užaugau visiškai negaudama dėmėsio. ;/ Aš čia kaip bėdų turguj, bet tiesa yra tiesa. Mano tėvai asmeniškai mane visada kaltina. Iš mokyklos namo einant iškart nuotaika radikaliai pasikeičia. Žodžiu, užaugsiu, atsiims jie. (Nešaudysiu į nieką, nebijokit)
Visiems sekmės ir stiprybės su savo tėvais ir broliais/seserim. Niekam nėra lengva