Įvairūs Straipsniukai

Saturno mėnulio atmosferoje apstu deguonies

        

Standartinė Requwilld » 2010 Lap 29, 20:15

Antrą didžiausią žieduotojo Saturno palydovą - Rėją - supa plonytė atmosfera, kurioje yra labai daug deguonies, taip pat anglies dvideginio. Padaryti tokį atradimą astronomams prielaidas sudarė kovo mėnesį labai arti Rėjos paviršiaus praskriejęs kosminis zondas Cassini, kuris, kaip jau esame pranešę, prieš keletą dienų „atsigavo“ po gedimo ir sėkmingai tęsia savo misiją.

Paveikslėlis

Tiesa, deguonis ir anglies dioksidas dar nereiškia, kad Rėją gaubia į Žemės atmosferą sudėtimi panašus oras, nors šio sudėtyje esantys minėti cheminiai junginiai yra labai svarbūs gyvybei. Beje, deguonies yra ir kitose Saulės sistemos dujinių planetų palydovų atmosferose, pavyzdžiui, Jupiterio mėnuliuose Europoje ir Ganimede.

Atradimas Rėjos atmosferoje leidžia manyti, kad daugelio kitų aplink Saulę besisukančių stambių dangaus kūnų, kuriuos dengia ledas, atmosferose taipogi gali būti daug deguonies, o gal ir dar sudėtingesnių cheminių junginių.

„Daug deguonies yra aptikta Jupiterio palydovuose, - primena tyrimui vadovavęs San Antonijo Pietvakarių tyrimų instituto ekspertas Benas Teolisas. – Deguonies radome ir Saturno mėnulio atmosferoje. O tai yra džiugi žinia – deguonis mūsų Saulės sistemoje yra labai paplitęs.“

Plonytes deguonies atmosferas Europoje ir Ganimede dar paskutinėje praėjusio šimtmečio dekadoje aptiko NASA kosminis teleskopas Hubble. Abiejuose Jupiterio palydovuose deguonis susidarė iš planetų paviršius dengiančio vandens ledo, kuris, mėnulius intensyviai bombarduojant radiokatyvioms Jupiterio dalelėms, skyla į laisvąjį vandenilį ir laisvąjį deguonį. Tyrėjai spėja, kad pagal panašų principą deguonis galėjo susidaryti ir Saturno sistemoje, kurioje apstu apledėjusių mėnulių.

„Rėja, kurios skersmuo siekia 1 529 km ir kuri sudaryta praktiškai vien iš sušalusio vandens, iki atradimo buvo potenciali kandidatė į deguonines atmosferas turinčių palydovų sąrašą. – tvirtina B.Teolisas. – Be to, šis palydovas sukuria pakankamą gravitacijos lauką, kad jį suptų atmosfera. Cassini duomenys hipotezę apie deguonies agzistavimą Rėjos atmosferoje patvirtino.“

Zondas Cassini deguonies Rėją supančiame dujų apvalkale ieškojo ir dviejų ankstesnių priartėjimų metu 2005 ir 2007 m. Tada atmosferos mėginiuose buvo aptikta keletas daug žadančių užuominų, tačiau įrodymų priimti arba atmesti hipotezę nepakako. 2005 m. Cassini prie Rėjos paviršiaus buvo priartėjęs 512 km atstumu, 2007 m. – 5 736 km atstumu.

Praėjusį kovą kosminis zondas prie palydovo paviršiaus buvo prisiartinęs kur kas arčiau – vos 97 km atstumu. Taigi, Cassini buvo įskriejęs į Rėjos atmosferą. Zonde sumontuoti spektrometrai paliudijo, jog atmosferoje yra ir deguonies, ir anglies dvideginio.

Deguonis sudaro net 70 proc. Rėjos atmosferos, o likusius 30 proc. sudaro anglies dvideginis. Žemę gaubiančiame ore (iki 80 km aukščio) deguonies yra 20,9 proc., o anglies dvideginio – tik 0,03 proc. Cassini surinkti duomenys leidžia manyti, kad Rėjos atmosfera yra net 100 sykių plonesnė už Europos ir Ganimedo atmosferas. Tai paaiškina, kodėl zondas Cassini atmosferos sudėties negalėjo nustatyti ankstesnių priartėjimų metu.

Rėja nėra vienintelis Saturno palydovas su atmosfera. Didžiausias žieduotosios planetos palydovas Titanas yra apgaubtas atmosferos, sudarytos iš azoto.

Jei deguonies kilmė Rėjoje yra gana aiški, to negalima pasakyti apie anglies dvideginį. Tikėtina, kad Rėjoje, kaip ir daugelyje kitų Saulės sistemos kūnų, yra daug anglies turtingų organinių molekulių. Jų yra arba palydovo paviršiuje, arba labai arti jo. Skaidyti šias molekules ir sukurti laisvuosius anglies atomus, kaip spėjama, gali radiokatyvus Saturno spinduliavimas. Anglies dvideginis galėtų susidaryti iš laisvųjų anglies ir deguonies atomų.

Mokslininkai neatmeta galimybės, jog anglies atomai gali išsiskirti ir palydovo paviršių bombarduojant nedideliems meteoritams.

Trečia anglies dvideginio susidarymo hipotezė yra tokia: galbūt šios dujos minimame dangaus kūne yra pirmapradės, t.y., atsiradusios dar palydovo formavimosi metu, prieš 4,5 mlrd. metų arba Rėjos viduje susidarė šiek tiek vėliau, nes šiuo metu geologine prasme šis dangaus kūnas yra miręs.

„Kuriuo iš šių būdų į atmosferą pateko anglies dvideginis, dar nežinome, - pripažįsta B.Teolis. Gali būti, kad tyrėjams tai pavyks išsiaiškinti netrukus, nes planuojama, jog ateinantį sausį zondas Cassini virš Rėjos praskries dar kartą. Šįsyk – 75 km aukštyje, virš pietinio ašigalio.

Informacija iš technologijos.lt

--------------------------------------

   



Įvairūs Straipsniukai





 
Dabar prisijungę

Šiuo metu prisijungę 0 narių :: 0 registruotų, 0 slaptų ir 0 svečių
Daugiausia vartotojų (555) buvo 2010 Bir 02, 09:13

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių