Baimėkad ir kaip stipriai bijau tamsos, gyvačių, mirties, ligų, paranormalių reiškinių, turbūt labiausiai bijau vorų - nesuklysiu, jei pasakysiu,kad paniškai. (vos ne iki nualpimo galiu prieit)
ir šiaip, prieš kelias naktis LABAI nemalonią situaciją apturėjau, susijusią su vorais, haliucinaciją. po to įvykio dar visą dieną buvau kaip paklaikusi ir dar po šiolei įdomu kas ten buvo. Prisidedu prie bijančių vorų. Pamačius traukiuos kuo toliau ir kaskart tikrinu ar neateina link manęs. Jei namuose randu tai kviečiu tėvus (kad ir kaip juos tai nervina). Na o jei jau į lovą užsiropščia ar kitokiais būdais ant manęs užlenda tai upff. Pradedu klykt, kratytis. Ir apsiverkt galiu. :DD Kvailai skamba, bet rimtai, vorai yra baisiausia kas tik gali būti.
Dar žaibo bijau. Na, ne paniškai, bet tiesiog nemėgstu. Nejaukiai ir neramiai jaučiuos žaibuojant. O šiaip paėmus rimtesnius dalykus, labai bijau artimųjų mirties. Taip pat paskaičiusi vieną iš komentarų, pamąsčiau, jog baisu būtų pagimdyti neįgalų vaiką. Neduok Dieve bet kuriam. Paskutinį kartą redagavo Evelyn 2011 Bal 10, 13:56. Iš viso redaguota 1 kartą.
kažkada kambary užropojo voras, toks didelis truputį, tai tėvų namie nebuvo, tai apsižliumbiau ir skambinau, kad greičiau grįžtų namo:DD dar lovoj nesu radus vorų (tfu tfu tfu), bet jei užtikčiau - nupirkit gražų karstą ir atnekit gražių gėlių, nes man jau aleliuja būtų buvę:D
Lovoj nebuvo (kaip ir), bet kartą naktį nesimiegojo, atsikėliau, įjungiu šviesą ir matau, kad virš lovos kabo toks diiidelis ir stooras. Dar kiek laiko ir jis tiesiu taikiniu būtų man ant veido nulipęs
Pažadinau sesę, ta bandė "užmušt/nuimt" ir jis galų gale įkrito tarp lovos ir sienos. Vat tada tai šakės buvo.Tada pagalvojau, o jei kada nors bemiegant koks nors laipiojo ant manęs. O aš ir nepastebėjau. ://// Žinoma kad laipioja vorai, kai mes miegam : )
Na šiaip anksčiau išvis tikrai galėjau vietoj mirti dėl tų vorų, bet dabar jau atslūgsta ta neapykanta ir baimė jiems:D Geriausia buvo, kai grįžau praeitą vasarą namo, o mama sėdi visa išsigandus. Aš klausiau kas buvo, bet pasakė tik po savaitės. : jau buvo tamsu, ji gulėjo lovoje ir tv žiūrėjo, kai pamatė ant grindų greitai ropojantį tarantulą.. Tikriausiai pabėgo iš kažkieno terariumo jisai, nežinom, sakė, kad buvo visiškai juodas su kažkokiom linijom ar kuom ant kojyčių. Ji paėme šluotą, užsodino jį (nu jis pats užlipo) ir išmetė pro balkoną. Siaubas, aš taip šlykščiai jaučiausi po šito.. Gerai kad manęs namie nebuvo.. Nes tikrai neištverčiau. Bet įdomu, kaip jis pas mus galėjo atsirasti? Toooks didžiulis, su ilgom kojom.. Brr.. O kalbant apskritai apie baimes, tai bijau kristi iš aukštai kur nors:D, bijau mirties (tiek savo, tiek artimųjų), bijau pavojingų žmonių, visokių laukinių gyvūnų pvz. gyvačių, tamsos bijau tik tada, kai yra kokia šiupri vieta ir + nepažįstama, kraujo nebijau, kai jo būna mažai, bet kai vieną kartą pamačiau siaubingą avariją kur negyvas žmogus dalimis ant gatvės gulėjo, tai maniau apsivemsiu, labai bijau visokių ligų, kad tik man taip nenutiktų arba mano artimiesiems žmonėms. Šiaip daug ko bijau, tik dabar neatsimenu. ‹ Diskusijos ‹ Gyvenimas |









Pažadinau sesę, ta bandė "užmušt/nuimt" ir jis galų gale įkrito tarp lovos ir sienos. Vat tada tai šakės buvo.




