Nemanau, kad prabėga visas gyvenimas prieš akis. Gal po mirties analizuojami tavo poelgiai. Am...nežinau.
Šiaip pati mirties nebijau, tik bijau to nuo ko numirsiu. ;s
Kažkur skaičiau, kad mirties nereikia bijoti, nes mirtis, tai kita gyvenimo forma.
Prieš mirtį
45 pranešimai(ų)
• Puslapis 3 iš 3 • 1, 2, 3
Tikrasis pragaras yra čia? Nemanau, šiaip čia tiktų tas posakis "kaip pasiklosi taip išmiegosi" tokių metų dar gali viską pakeisti, gali susikurti rojų ir čia - žemei. Viskas priklauso nuo tavo nusistatymo, jeigu manysi, kad viskas čia blogai taip ir bus. Taigi būk optimistas. Joks čia pragaras, reik tik sugebėt gyvent. (: hmmm...mirtis. Žiauri tema. Kai buvau mažesnė, labai dažnai apie ją galvodavau, nesuprasdavau gyvenimo prasmės. Rimtai. Atrodė viskas beprasmiška. Kas iš to? bet danar taip nebegalvoju. Gyvenu ir tiek. Tačiau mirties nebijau. Nežinau kodėl, bet taip jau yra. Na. Gal pačio proceso bijočiau. Ypač, jei tai būtų ne sava mirtis, o koks nelaimingas atsitikimas... Va čia jau kitas dalykas... Ir dar mane visada kankindavo klausimas kas būna po mirties? ar nieko nebebūna? yra kitas gyvenimas? ar nėra? ar bus tas pats kaip buvo man dar negimus? neegzistavau - neegzistuosiu.. va tokie ir panašūs klausimai kirbėdavo mano galvoj...kažkada...;
Miegant mirti turbūt geriausia.
Paskutinį kartą redagavo NeverAgain 2011 Spa 11, 15:43. Iš viso redaguota 1 kartą.
apie tunelio gale šviesą tai jau seniai girdėjau, tačiau taip pat teko girdėti, kad ištikrujų prabėga visas gyvenimas, net dalykai, kuriuos buvi seniai užmiršęs, kitas atvėjis, kambaryje žmogui gulinčiam mirties patale prieš mirtį rodosi mirę giminaičiai, draugai. Žmogus su jais kalbasi, dvasios ima lankyti jį iki pat mirties (bent taip girdėjau.)
45 pranešimai(ų)
• Puslapis 3 iš 3 • 1, 2, 3
‹ Įvairūs ‹ Mistika |