Žirgų sportas

Pats nejodinėju bet kai Anykščiuose mačiau kaip rungtyniavo kaip gražu buvo.

..

Pasižiūrėt visada gražu, bet kai pačiam reikia dirbt ir sedėt bet smagu kad kitiems gražu pasižiūrėt

Tai didžioji dauguma žmonių mano, kad jojimas lengvas sportas. Grynas pavyzdys mano pusbrolis. Pacituosiu: " Kas čia sudėtingo? Atsisėdi įkiši kojas į tuos šūdus ((čia pagal jį kilpos yra :] )) ir sėdi."
Iš niekada su šiuo sportu nesusidūrusių žmonių dažnai girdžiu tokius pasisakymus. Aišku iš šono gražu pažiūrėt ir daugumai lengva atrodo. Kas čia sunkaus pasedėt?
Bet iš tikrųjų tai kitaip yra, ypač kai turi kovot su 100 kartų už save didesniu individu kuris net nesiruošia nusileisti.

~Dream~ rašė:Pas kokį žmogų joji?

Zigmą Petrauską, iš Skuodo

Tai dieviška.
Baltas pavydas tiems kas lanko žirgynus .
Šia vasarą žirgyne jodinėjau 2 kartus. Tiksliau ekskursijos buvo . Pirma karta jodinėjom vieną valandą . O paskui išprašiau tėvu, kad užsakytu dar keturias . Vaikščiojau kelias dienas , kaip sulaužyta . Nei pajudėt nei ką. Nors savijauta buvo nekokia, bet būčiau sutikus dar jodinėt, nors ir baisiai viską skaudėjo . Neturiu sąlygų jodinėti . Krizė . išties jodinėjimas nėra pigus sportas .
Vis kažką kombinuoju su tais žirgais bet nieko man nesigauna. Ach.

Kaime visada jodinėdavau ant pliko arklio D Nu nejodinėjau, tiksliau ji lengvai ėjo, nes jeigu jodinėt be balno tai nafik... Žiauriai patikdavo, bet gailo jos jau nebera

~Dream~ rašė:Tai didžioji dauguma žmonių mano, kad jojimas lengvas sportas. Grynas pavyzdys mano pusbrolis. Pacituosiu: " Kas čia sudėtingo? Atsisėdi įkiši kojas į tuos šūdus ((čia pagal jį kilpos yra :] )) ir sėdi."
Iš niekada su šiuo sportu nesusidūrusių žmonių dažnai girdžiu tokius pasisakymus. Aišku iš šono gražu pažiūrėt ir daugumai lengva atrodo. Kas čia sunkaus pasedėt?
Bet iš tikrųjų tai kitaip yra, ypač kai turi kovot su 100 kartų už save didesniu individu kuris net nesiruošia nusileisti.

Aš tik vieną kartą jojus, o vieną kartą tai tik kažkokiam žirgyne aplink kažkokią patalpą apvedė. ; DDD Nu žodžiu neesmė, bet tikrai nemanau kad tai lengva - bet kokia profesija su gyvūnais yra sunki, nes jie tau gali bet ką iškrės, čia gi ne aparatas kuriam paspausi mygtuką ir gerai bus.

Vat vat, pilnai pritariu Pusukei

Apie 4 metus jau joju o žirgus garbinu jau nuo kokių 5 metukų jie visas mano gyvenimėlis : DDD Esu dalyvavus vienose kieminėse varžybėlėse, na bet pirmas blynas smarkiai prikepęs D Na bet treniruojuosi ir dabar šoku jau apie metrą, tik gaila, kad ten kur gyvenu nelabai yra žirgynų kuriuose galėčiau normaliai ir nuolat treniruotis ;[

Mano pusbrolis žirgų cpecialistas.O aš tai su tais žirgais nieko nemoku

Specialistas? D
Tai ko norėt. Juk reikia mokytis norint išmokt ir galiausiai reik domėtis tuo kuo užsiimi ir mėgti tai. :]

Kaip noriu jodinėti...
Tik deja tam nėra galimybių.

As taip pogi labai noreciau palankyti, bet ... kiek girdziu is draugu tai vieni sako is balno iskrito, kiti ranka susilauze ir t.t. As pati nelabai bijociau tik ta mama lyg siena tarp svajoniu..