Keisčiausi istorijos sutapimai

Rašytojas Markas Tvenas gimė tą pačią dieną 1835m., kai danguje pasirodė Halio kometa, o mirė 1910m. būtent tą dieną, kai ši kometa pasirodė antrąsyk. Įdomiausia, kad šį sutapimą numatė pats rašytojas 1909m. pasakęs „Aš gimiau su Halio kometa, kitais metais numatytas jos kitas pasirodymas ir aš tikiuosi išeiti kartu su ja“.


- Oregono laikraštis 2000m. birželį laimingus loterijos numerius paskelbė dar prieš įvykstant loterijai. Leidėjai norėjo išspausdinti praėjusio lošimo laimėjusius numerius, bet per klaidą laikraštyje pasirodė kitos valstijos laimingi skaičiai, tačiau kitame Oregono valstijos loterijos lošime laimingais tapo būtent paskelbtieji skaičiai.


- Vokiečių žurnalas „Das Besteran“ 1979m. paskelbė geriausio rašinio konkursą. Skaitytojai siuntė neįtikėtinas istorijas, kurios turėjo būti paremtos tikrais faktais. Nugalėjo Valterio Kelnerio iš Miuncheno istorija. Joje jis pasakojo apie tai kaip skrido su savo „Cesna 421“ lėktuvu tarp Sardinijos ir Sicilijos. Skrydžio metu sutriko variklis, tad jam teko leistis vandenyje, ten po kurio jis ir buvo išgelbėtas. Šią istoriją perskaitė austras taip pat vardu Valteris Kelneris, kuris ėmė tvirtinti, kad vokietis nuplagijavo jo istoriją. Austras tvirtino, kad būtent jis skrido toje pačioje vietoje tokiu pačiu lėktuvu, tik jam teko priverstinai leistis Sardinijoje. Tai buvo visiškai tokia pati istorija, tik su šiek tiek skirtinga pabaiga. Žurnalo leidėjai patikrino faktus ir paaiškėjo, kad abi istorijos tikros.


- 1898m. Morganos Robertson parašyta novelė turėjo daug bendro su nelaime, ištikusia „Titaniko“ laivą: kūrinyje buvo pasakojama apie itin modernų lainerį „Titaną“, kuris visiškai taip pat kaip „Titanikas“ ramią balandžio naktį pakeliui į Niujorką susidūrė su ledkalniu. Aprašytame įvykyje daugybė žmonių mirė būtent todėl, kad nebuvo pakankamai gelbėjimosi valčių, daugybė kitų detalių taip pat sutapo su „Titaniko“, nuskendusio tik 1912m., nelaime. Vėliau ji parašė dar vieną knygą, kuri pasakojo apie ateities karą, kurio metu orlaiviai gabeno „saulės bombas“, tokias galingas, kad galėjo sunaikinti ištisą miestą, be to, sprogdamos jos skleidė šviesą, kuri apakina visus pažiūrėjusius. Aprašytas karas prasidėjo gruodžio mėnesį, jo iniciatoriai buvo japonai, netikėtai užpuolę Havajus.



Mirtis beldžiasi dukart

- 1900m. liepos 28d. Italijos karalius Umbertas Pirmasis vakarieniavo Monzos miesto restorane. Vėliau paaiškėjo, kad restorano savininkas atrodė visiškai taip pat, kaip karalius, o jo vardas taip pat buvo Umbertas. Jo žmonos vardas sutapo su karalienės, o savo restoraną atidarė tą pačią dieną, kai buvo karūnuotas karalius. Kitą dieną po vakarienės restorano šeimininkas buvo nušautas. Karalių tądien ištiko tas pats likimas.


- 1872.m. Prancūzijoje Klodas Volbonas nužudė baroną Rodemire de Tarazone. Prieš 21 metus barono tėvas taip pat buvo nužudytas asmens, vardu Klodas Volbonas.


- 1746m. vasario 13d. prancūzui Žanui Mari Diubari buvo įvykdyta mirties bausmė už tai, kad nužudė savo tėvą. Lygiai už šimto metų tą pačią dieną kitam prancūzui, taip pat vardu Žanas Mari Diubari, buvo įvykdyta mirties bausmė už tai, kad jis taip pat nužudė savo tėvą.



Pačiu laiku

- Britų aktorius Entoni Hopkinsas, išgarsėjęs Hanibalo Lekterio vaidmeniu, nudžiugo sužinojęs, kad jam atiteko pagrindinis vaidmuo filme, kuris bus sukurtas pagal Džordžo Feiferio romaną „Mergina iš Petrovkos“. Praėjus kelioms dienoms po kontrakto pasirašymo aktorius išvyko į Londoną nusipirkti šios knygos. Jis aplankė keletą knygynų, bet nė vienas neturėjo šios knygos. Leičesterio skvere belaukdamas savo traukinio atgalios ant suoliuko pamatė būtent tą knygą. Šis įvykis ir taip buvo neeilinis, bet negano to tai buvo tik kitų keistų įvykių pradžia. Po poros metų, filmavimo Vienoje metu, aktorių aplankė Džordžas Feiferis, knygos autorius. Rašytojas pasiskundė, kad jis pats neturi šios knygos. Savają kopiją, su paties darytomis pastabomis, jis paskolino draugui, kuris ją pametė kažkur Londone. Didžiai stebėdamasis aktorius rašytojui padavė rastąją knygą klausdamas ar tai nėra ta pati pamestoji knyga. Kaip ir galite nuspėti, tai buvo rašytojo prarastoji knyga su jo ranka darytomis pastabomis paraštėse.


- Rutvelo miestelio Škotijioje gyventojams bežiūrint filmą „Aplink pasaulį per 80 dienų“ nutiko keistas įvykis. Tuo metu, kai filme oro balionas pakilo į orą, dėl elektros nutrūkimo išsijungė televizoriai. Buvo pažeisti netoli esantys elektros tinklai. Į juos atsitrenkė oro balionas.


- Hermano Korteso atvykimas į Meksiką 1519m. sutapo su Majų kalendoriaus metais, kuriais, anot pranašystės, turėjo pasirodyti blyškiaveidis žmogus-dievas Quetzalcoatl, kuris pareikš teises į Tenochtitlano miestą. Actekai nutarė, kad Kortesas ir yra būtent tas žmogus, tad padėjo jam gauti miestą, o galiausiai ir visą Meksiką.



Žaibas sugrįžta

- Britų pareigūnas majoras Samerfordas 1918m. kovodamas Flandrijos laukuose patyrė žaibo smūgį dėl kurio liko paralyžuotas iki pusės. Majoras atsistadydino ir persikėlė gyventi į Vankuverį Kanadoje. 1924m. jam bežvejojant prie upės žaibas trenkė į medį po kuriuo jis sėdėjo, dėl to liko suparaližuota jo dešinioji pusė. Po poros metų jis atsigavo tiek, kad sugebėdavo išeiti pasivaiksčioti vietiniame parke. 1930m. jam bevaikštant po parką vieną vasaros dieną į jį vėl trenkė žaibas galutinai jį suparaližuodamas. Jis mirė po dviejų metų. Tačiau žaibas jį dar kartą susirado. Praėjus keturiems metams po jo mirties žaibas trenkė į kapines ir sunaikino vieną antkapį. Kaip jūs manote, kas ten buvo palaidotas?


- 1899m. žaibas nutrenkė vyrą, stovėjusį savo namų kieme Taranto mieste Italijoje. Po trisdešimties metų lygiai toje pačioje vietoje žaibas mirtinai nutrenkė jo sūnų. 1949m. žaibas nutrenkė Rolą Primardą, pirmosios aukos anūką ir antrosios aukos sūnų.



Invazija į Normandiją

- Data, kada prasidėjo sąjungininkų invazija (birželio 6,1944m.) sutampa su pirmosios didelės invazijos į Normandiją 1066m. diena.

- Pirmosios invazijos metu generolas Rodžeris Montgomeris vadovavo daliai Viljamo Užkariautojo pajėgų.

- Antrosios invazijos 1944m. metu Bernardas Montgomeris vadovavo daliai generolo Eizenhauerio karių.

- Vokiečių generolas Romelis, Montgomerio priešininkas ankstesnės kampanijos Šiaurės Afrikoje metu, nusižudo spalio 14d. 1944m.

- Hastingso mūšis vyko spalio 14d.

- Eisenhauerio gimtadienis yra spalio 14d.

- Pirmoji Normandijos invazija paskatino pirmąją didelę žydų emigraciją į Didžiąją Britaniją.

- Antroji Normandijos invazija paskatino žydų grįžimo į Izraelį bangą.



Prezidentai Linkolnas ir Kenedis

Gyvenimas

- Abiejų prezidentų pavardes sudarė po septynias raides.

- Abu buvo šešių pėdų ūgio.

- Abu studijavo teisę.

- Abu turėjo sutrikimų su akių raumenimis

- Abu kentėjo nuo genetinių ligų – įtariama, kad Linkolnas jkentėjo nuo Marfano sindromo, o Kenedis nuo Adisono ligos.

- Abu tarnavo kariuomenėje. Linkolknas dalyvavo kovose su indėnais, o Kenedis dalyvavo Antrajame pasauliniame kare.

- Abu buvo laivų kapitonai.

- Abu nebijojo mirti ir stengėsi nesinaudoti asmens sargybinių paslaugomis.

- Abu dažnai kartodavo, kad nužudyti prezidentą labai paprasta. Manoma, kad Linkolnas yra pasakęs „jei kas nors norės mane nužudyti, aš negaliu nieko padaryti, kad užkirsčiau tam kelią“, o Kenedis - „niekas negali sustabdyti žmogaus, kuris nori paimti šautuvą ir mane nušauti“. Anglų kalboje šias citatas sudaro po šešiolika žodžių.

Mirtis

- Abu prezidentus nušovė į galvą, abejais atvejais tai nutiko penktadienį.

- Tuo metu, kai į juos pasikėsino, abu sedėjo šalia savo žmonų, nei viena pirmoji ledi nenukentėjo.

- Abiem atvejais buvo sužeisti ir kiti žmonės, tačiau ne mirtinai.

- Teatre, kuriame įvyko pasikėsinimas, Linkolnas sedėjo ložėje numeris 7, Kenedis važiavo septintuoju automobiliu Dalase, tuomet, kai įvyko pasikėsinimas.

- Linkolnas buvo nušautas Fordo teatre, Kenedis buvo nušautas Linkolno automobilyje, kurį pagamino „Fordo“ automobilių gamykla.

- Kenedžio našlė norėjo, kad jos vyro laidotuvės kuo labiau primintų prezidento Linkolno.
Žudikai

- Abu žudikai turėjo po tris vardus – Džonas Vilkisas Butas ir Li Harvei Osvaldas.

- Kiekvieno žudiko vardą sudaro 15 raidžių

- Abi žmogžudystės padarytos žudikams įpusėjus jų trečiąjį dešimtmetį.

- Abiejų žudikų gyvenimuose trūko tvirtos tėvo rankos – Linkolno žudiko tėvas mirė, kai šiam buvo trylika metų, Kenedžio žudiko tėvas mirė dar prieš šiam gimstant.

- Abu žudikai turėjo po du brolius, kuriems jie pavydėjo karjeros – pimojo žudiko broliai buvo daug sėkmingesni aktoriai, o antrasis savo broliams pavydėjo jų sekmės armijoje.

- Abu žudikai tarnavo eiliniais kariuomenėje.

- Abu žudikai gimė šalies pietuose.

- Abu rėmė JAV priešus – pirmasis pilietinio karo metu palaikė konfederatų pusę, antrasis buvo marksistas.

- Abu žudikai naudojosi slapyvardžiais.

- Žudikas Butas Linkolną nužudė teatre ir buvo sučiuptas sandėlyje, Osvaldas į Kenedį nusitaikė iš sandėlio ir buvo sučiuptas teatre.

- Abu žudikus sulaikė pareigūnai su vienoda Beikerio pavarde. Pirmąjį žudiką sulaikė leitenantas Liueteris B. Beikeris, antrąjį trumpam buvo sulaikęs pareigūnas Marionas L. Beikeris.

- Abu žudikus vėliau pakirto vienintelė kulka, paleista iš kolto.

- Abiejų žudikų mirtį lydėjo šviesos – Buto mirtį lydėjo sandėlio gasiras, o Osvaldą nužudė televizijos kamerų apsuptyje.
Šeima ir draugai

- Abu prezidentai buvo pavadinti savo senelių garbei.

- Abu šeimose gimė antri.

- Abu susituokė ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje.

- Abiejų žmonos vestuvių dieną buvo 24 metų amžiaus, abi tamsiaplaukės

- Abi žmonos mirė panašaus amžiaus – Linkolno žmona artėjo prie 64 gimtadienio, Kenedžio – prie 65 – ojo.

- Abi žmonos garsėjo savo meile madai ir geru skoniu.

- Abi žmonos atnaujino Baltųjų Rūmų vidų bei išorę.

- Abi poros turėjo po keturis vaikus, iš kurių du mirė nepasiekę paauglystės.

- Abi poros prarado po sūnų prezidentavimo metu: Linkolnų sūnus Vilis mirė būdamas dvykikos metų, Kenedžių sūnus Patrikas mirė praėjus dviem dienoms po gimimo.

Politika

- Abu prezidentai į atstovų rūmus buvo išrinkti 46 metais (Linkolnas - 1846m. Kenedis – 1946m. )

- 56 metais abu bandė dalyvauti rinkimuose kaip kandidatai į viceprezidentus. (Linkolnas – 1856m. Kenedis – 1956m. )

- Septintajame skirtingų amžių dešimtmetyje abu buvo išrinkti prezidentais.

Viceprezidentai

- Po mirties abu prezidentus pakeitė viceprezidentai, kuriuos vienijo pavardė (Endriu Džonsonas ir Lindonas Džonsonas) ir pietų kilmė.

- Endriu Džonsonas gimė 1808m., o Lindonas Džonsonas - 1908m..

- Kiekvieno iš viceprezidentų vardą originalo kalba sudaro šešios raidės.

- Abu viceprezidentai tarnavo kariuonenėje – vienas pilietinio, kitas antrojo Pasaulinio karo metu.

- Jie abu anksčiau buvo senatoriais iš pietinės šalies dalies.

- Abu prezidentai kentėjo nuo šlapimo pūslės akmenų, ši bėda iš visų JAV prezidentų kankino tik šios du.

- Abu prezidentai nutarė nekandidatuoti ateinančiuose rinkimuose (1868m. ir 1968m.)