He, kai pažiūrėjau, tai buvau labai išskydus:)
Va
čia galima peržvelgt mano minčių kratinį išsyk po filmo, nes dabar bijau, jog įvertinčiau jau kitaip - atvėsau. Šiaip filmas nėra prastas, ne, ne, ne. Toks gana tyras (?) ir svajokliškas. Gana įkvepiantis ir skatinantis tikėti savimi. Galbūt ir saldokas, bet ne ištisai. Kažkuo primena vieną knygą. Filmas Tikintiems (savimi, kitais, bet kuo) - tam, kad tikėti ir toliau.
Neprastas. Vienintelis iš tokio pobūdžio filmų, apie kurį galiu taip pasakyti.
Ir turiu vieną labai man brangią citatą iš šio filmo:
"Kartais pasaulis bando ją iš tavęs atimti. Bet aš tikiu muzika...kaip žmonės tiki pasakomis."