
Motinos dienos pasveikinimai, atvirukai
41 pranešimai(ų)
• Puslapis 3 iš 3 • 1, 2, 3
Būk šviesi kaip saulė,
Protinga kaip knyga, Štai tokia tu esi Mano mama. Ačiū tau, mamyte, Kad esi geriausia, Kad visam pasauly Man pati brangiausia. Tavo rūpestėlis Šildo kaip ugnelė Niekas tavo rankų Man pakeist negali. Mylu mylu, spust spust, prie širdelės glust glust. Mama tu esi tokia gera, Tavo rankų švelnumas, šildo mane. Mama atleisk, už visas klaidas, As tave myliu, mama, Su mamos Diena! Mamyte, Tu šilta Saulytė dieną blausią. Tu - pievoj atrasta Gėlytė raudoniausia! Galiu Tau daug vardų Šiandieną sumanyti. Gražesnio nerandu Už mieląjį - Mamytė. Mamyte, mama, mama Šaukiu tave vardu, Tu nuostabioji mama Geriausia iš visų. Tu plaukus man šukuoji, Rengi mane gražiai. Aš myliu tave tokią, Kokia visad buvai. Bet aš gi jau užaugau Iš tų mažų dienų, Nereikia manęs rengti, Nereik šukuot plaukų. Vistiek aš tave myliu, Mylesiu amžinai. Juk tu mamyte mano, O mes tavo vaikai. Mama, nešuosi aš pasakas tavo Ir lopšines, dainas slepiu širdyje. Aš bučiuoju kiekvieną raukšlelę. Rūpesčių antspaudas tavo veide. Juk tai tavo bemiegės naktelės, Kai ant rankų pavargus supai. Juk tai mano vargai, Tapę tavo vargeliais. Mažosios sėkmės, Tavaisiais džiaugsmais. Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulį, šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų. Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą ir vargą dalintis per pus. Tu pirmoji nušluostei mums ašarą, kai suklupom nužengę toli ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią, kuriuo einam dabar mes visi. Miela mūsų mama esi tarsi saulė, Tavo veidas šviečia lyg ryto rasa. Ir pati geriausia visame pasaulyje, Nes tokia šioj žemėj tiktai viena. Atleisk man mama, Kad per greit užaugau, Kad vis rečiau beužsuku namo, Ateiki mama į vaikystės lauką Iš ten ir aš į svajones bridau. Ir kaspiną įrisk į plaukus, Kad dovanu nupirkčiau tau. Ateiki mama, kai išskridę gulbės Mums plunksnas atminčiai numes. Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę Vos atpažinę byrančias vyšnias. Ateiki mama, kai kiti nelaukia, Nes užaugę mes tavi vaikai. Kodėl sugrįžus į vaikystės lauką Ir vėlei mama, slapčiomis verkei. Kai apgaubia pečius juoda naktis, užmerkiu aš nuo ašarų drėgnas akis. Nors greitai jau būsime kartu šalia, užmiegu aš širdy laikydama tave.. Mama, naktimis kviečiu tave.. Man baisu be tavęs dabar ir čia. Lietus ir sapnas neramus pažadina nakčia mane, o aš - viena viena viena ir niekas nepriglaus šalia.. Apkabinu pagalvę šaltą, jai atiduodu visą savo baimę, mėnulis taria man labanakt, jis šitoks liūdnas ir mažytis šiąnakt.. Šimtai žvaigždučių ten aukštai, ar tu matai, ar tu žinai, kuri žvaigždutė - tu, kuri žvaigždutė - aš? Mamyte mano, ar jauti mane nakčia, kai susitinkame sapne, kai noriu aš tave išgirst, bet susikaupt neleis mintis, kad ryte tavęs nėra ir saulė nešviečia tada. Man vis šalčiau į rankeles, noriu priglusti prie tavęs.. Ir pasigirsta durų skambesys, klausiu, kas ten beldžias į duris. Tai tu, mamyte mano.. Apkabinu tave stipriai ir klajoju su tavim sapnais.. Tu lyg jūra gili, Tartum toliai žali.. Tu viena mums esi- Mama mūsų brangi.. Ačiū Tau Mama už Meilę ir naktis bemieges, Už svelnumą rankų, virpesį širdies, Visada man būsi kaip gražiausias žiedas, Gėrio ir kantrybės, Džiaugsmo ir vilties.. Dėkoju Tau Mama, Kad Tu išmokei Mylėti namus, Gerbti žmones, Ačiū Tau už tai, kad Tu visada pajunti, kai mums sunku, Pirmoji skubi padėti, ir gražini norą ir jėgas gyventi.. Mamyte ar tu žinai kaip man širdį skauda, kad esu taip toli nuo tavęs. Esu viena ir atrodo nereikalinga, palikai mane vieną ir niekada nesugrįšti pas mane, bet žinok, kad esi man brangiausia visame pasaulyje ir myliu tave iš visos širdies. Dėkoju, kad padėjai man ir užauginai mane myliu.. Mamytei žibuoklių priskinsiu, Parbėgsiu namo takeliu Ir garsiai garsiai ištarsiu, Kad aš ją be galo myliu.. Žydi rožės, Žydi tulpės, Noris būt šalia tavęs, Sveikinsiu tave mamyte, Su pavasario diena! Mama, mano mama, aš tave myliu, Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių. Tau karšta saulytė duoda spindulių, Dar karščiau mamyte, aš tave myliu! Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti. Ji lyg angelas, lyg fėja. Nors jos nėr dabar arti.. Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštai šia Žeme. Jai norėčiau nuskint saulę ir surink visas žvaigždes. Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu.. Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu.. Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą.. Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžtamai mes pasitrauksim.. Bet prieš pasitraukdami mes pamąstykim ar viską padarėme gerai, gal laiko dar yra klaidoms toms ištaisyti, o gal jas ištaisys kiti? Tad gal gyvenkime taip, kad nereikėtų nieko taisyti nei tau, nei kitiems.. Išmokei tu mane dėlioti šventą kryžių Ir palydėjai iš margų lankų. Dabar, kai spusteli čia juodos valandos sugrįžę, O, mama! Be Tavęs sunku, sunku. Tu moteris, tik moteris silpna..,
Gyvenimą po lygiai padalinus Tik meilei, darbui, pareigai, vaikams… Kas žino, kas gi matė - Gal viena verkei Berželį baltą apkabinus? Tai paslaptis žvaigždžių Visiems laikams… Pravėrėme duris - Išėjom, išplasnojom… Mus tolimi pasauliai šaukė - Ta nenumaldoma pavasario viltis… Melsvon tolybėn mūsų valtis plaukė, Bet būk rami, sugrįšim, mama! Mūs širdyse Jums Begalinė meilė šlama… Tavo žvilgsnio spindulio, Tavo žodžio versmės, Tavo vardo vienintelio, Mama, amžiams reikės… Mes pas tave sugrįžtam, Mama, Kur kartą teko laimė gimti, Kur jazminai prie vartų šlama, Kur mus paguosi, kur apginsi… Tu dovanok – gal per retai Mus atneša klajūnas vėjas - Šviesiausi Tavo mums langai - Kas naktį lanko mus sapnai, Kad vėl mielais takais parėjom… Tu lyg nakties gėlė Palinkdavai prie lopšio Švelnumo aureolei sušvytėjus - Išsisklaidydavo juodi šešėliai Tik Tavo delnui kaktą palytėjus… Mama – Tu kelrodė žvaigždė, Kuri teisingus mums kelius parodo, Tu – mūsų meilė, sąžinė, garbė - Tu – obelis pavasarinio sodo… O buvo saulės,vėjo-buvo visko, Svajonių laivas blaškės audrose. Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, Ne kartą džiaugsmas degė akyse. Praskriejo metai, kaip viesulu praėjo. O tu likai švelni, likai rami, Nes tu skausmus ir negandas mokėjai Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi. Kai tik prisimenu vaikystę savo,
Man motina visad iškyla prieš akis. Štai išbučiuos, kaip kadais bučiavo, Paglamonės ir žodį šiltą pasakys… Mama…nerasime žmogaus pasauly, Kuris netrokštų meilės jos ir šilumos. Kaip neatskirt pavasario nuo saulės, Taip neatskirt vaikystės nuo mamos. *** Motina Vaikai išaugo. Tu dabar liūdi, Kaip visos motinos kad liūdi. Vaikai, vaikai…jie nori būti dideli, Ir džiaugtis nori jie vieni, ir dirbt vieni, Ir verkti. Tu nesisielok ir neklausinėk… Ateis dar jie, tavi vaikai, kai ras ką gero, Tikro ir brangaus. Su tavimi džiaugsmu pasidalins. Ateis paverkti prie tavos krūtinės, Net jeigu mirti teks anksčiau, negu savi vaikai Vėl taps vaikais, rami užmerk akis, Ko tau nespėjo pasakyt – jie žemei pasakys, Ir tu vistiek girdėsi *** Nuo vaikystės, nuo kūdikio lingės Iš tavęs vien tik laimę mes semiame. Amžinai mes tau liekam skolingi Už gyvybę, už visą gyvenimą, Už tą meilę – bekraštę ir šventą, Ir už plauką, be laiko nubalintą. Žodis „ačiū“ ir mažas, ir menkas, Atsilygint tik meile tega Pravėrėme duris - Išėjom, išplasnojom… Mus tolimi pasauliai šaukė - Ta nenumaldoma pavasario viltis… Melsvon tolybėn mūsų valtis plaukė, Bet būk rami, sugrįšim, mama! Mūs širdyse Jums Begalinė meilė šlama… Tavo žvilgsnio spindulio, Tavo žodžio versmės, Tavo vardo vienintelio, Mama, amžiams reikės… Mes pas tave sugrįžtam, Mama, Kur kartą teko laimė gimti, Kur jazminai prie vartų šlama, Kur mus paguosi, kur apginsi… Tu dovanok – gal per retai Mus atneša klajūnas vėjas - Šviesiausi Tavo mums langai - Kas naktį lanko mus sapnai, Kad vėl mielais takais parėjom… Tu lyg nakties gėlė Palinkdavai prie lopšio Švelnumo aureolei sušvytėjus - Išsisklaidydavo juodi šešėliai Tik Tavo delnui kaktą palytėjus… Mama – Tu kelrodė žvaigždė, Kuri teisingus mums kelius parodo, Tu – mūsų meilė, sąžinė, garbė - Tu – obelis pavasarinio sodo… O buvo saulės,vėjo-buvo visko, Svajonių laivas blaškės audrose. Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, Ne kartą džiaugsmas degė akyse. Praskriejo metai, kaip viesulu praėjo. O tu likai švelni, likai rami, Nes tu skausmus ir negandas mokėjai Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi. Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama. Tau, Mama – mieloji, vienintelė, gražiausioji ir brangiausioji - dėkoju už viską. Ačiū, kad esi. Tegul saulutės spindulėlių Tau niekad nepristinga. Te žemėj nepritrūks gėlių, Kad būtum tu laiminga. Ar glostai vaiko galvą Naktį ramia, Ar nuskriausta, ar džiugesio pilna. Man primeni vidurvasario žemę, Kuri brandi, jauna ir amžina. Juk kūdikio verksmas gražiausia daina, Juk kūdikio džiaugsmas-mamos dovana Ir nemigo naktys netenka reikšmės, Kai lupos dukrytes tau “mama” šnibždės! Pažvelk, mamyt, pro langą - Tyliai žvaigždės krenta, Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus Te širdyje Tau būna lengva Ir skaidru. Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama. Kaip gera tiems, kurie dar turi Mamas. Kaip gera tiems, kurie gali pabučiuoti jų visada šviesos kupinus veidus ir geras rankas. Kaip gera tiems, kurie gali pamatyti savo atspindį jų akyse. Kaip gera tiems, kurie gali džiaugtis Motinų palaiminimu. Ir iš kur tas sūnų ir dukrų įsitikinimas, kad Mama yra amžina. Tad pakelkime taures už mūsų mylimas, nuostabias Mamas! Pilkais veidais pilkam pasauly stovi
Pilkų minčių ir pilko jausmo kupini Pilkų draugų ir šilumos pilkos nenori Ir bijo likti amžinai pilki… Gal kartais bando jie išvysti saulę Ir trokšta gal daugiau žalios spalvos Ir bando jie surasti ne pilką laimę Tačiau netrukus pasiilgsta vėl pilkos… Pilkom akim jie į pasauly žiūri Ir žmonės tampa jiem visi pilki Ir kaltina kitus už tai kad turi Gyvent pilkam pasaulyje vieni… Taip pat gali būti įdomu: Motina Vaikai išaugo. Tu dabar liūdi, Kaip visos motinos kad liūdi. Vaikai, vaikai…jie nori būti dideli, Ir džiaugtis nori jie vieni, ir dirbt vieni, Ir verkti. Tu nesisielok ir neklausinėk… Ateis dar jie, tavi vaikai, kai ras ką gero, Tikro ir brangaus. Su tavimi džiaugsmu pasidalins. Ateis paverkti prie tavos krūtinės, Net jeigu mirti teks anksčiau, negu savi vaikai Vėl taps vaikais, rami užmerk akis, Ko tau nespėjo pasakyt – jie žemei pasakys, Ir tu vistiek girdėsi *** Nuo vaikystės, nuo kūdikio lingės Iš tavęs vien tik laimę mes semiame. Amžinai mes tau liekam skolingi Už gyvybę, už visą gyvenimą, Už tą meilę – bekraštę ir šventą, Ir už plauką, be laiko nubalintą. Žodis „ačiū“ ir mažas, ir menkas, Atsilygint tik meile tegalima Atnešk man meilę, mama. Aš tau širdim dėkosiu. Mylėt tave taip gera, Kad visad tai kartosiu. Atnešk man, mama, džiaugsmą, Lyg saulę ant delnų, Sutirpdyk mano skausmą Ir ašaras akių. Leisk man priimti laimę, Kurią tu brangini. Galiu pamiršti baimę, Kai tu šalia būni Žinau, kad tau – aš vaikas, Juo būsiu visada. Pamiršk, kad teka laikas Kaip ašara tyra. Tau, mamyte
Tau, mamyte, Ryto saulė Uždega šviesas anksti. Vos prašvitus, Laša saujon Saulės spinduliai karšti. Tau, mamyte, Pievų gėlę Vėjas glosto sparneliu. Čiulba rytą Vyturėliai Virš miškų, laukų žalių... Tau, mamyte, Skamba gojai, Mirga pievų žaluma. Tau kas rytą Aš dainuoju: - Būk laiminga, būk linksma. ![]() Seniai seniai sugulę Lovelėse vaikai. Tik tu, tik tu, motule, Per naktį nemigai. Tamsius sparnus nuleido Sode naktis gūdi, Tu prie sūnelio veido, Parimusi budi. O kiek ilgų naktelių, Kiek nemigo naktų Ant jos baltų rankelių Supaus ir aš, ir tu. Užaugom jos sūpuoti Kaip tėviškės beržai. Jai viską atiduoti Pasauly – per mažai. ![]() ![]() ![]()
41 pranešimai(ų)
• Puslapis 3 iš 3 • 1, 2, 3
‹ Linksmai.lt projektai ‹ Sveikink.Linksmai.lt (Sveikinimai) |