“Kruvinoji grafienė” Elizabeth Bathory yra vienas iš populiaresnių
metalinėje lyrikoje sutinkamų personažų. Tai reali istorinė asmenybė,
gyvenusi 1560-1614 metais. Įdomu tai, kad Elizabeth Bathory yra visai
artimai susijusi su Lietuva. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos
karalius Steponas Batoras, be kita ko garsus ir kaip Vilniaus Alma
Mater įkūrėjas, yra tikrų tikriausias šios makabriškos grafienės dėdė.
Elizabeth Bathory gimė Vengrijoje 1560 metais. Jos tėvai, George ir
Anna Bathory, buvo vienos iš seniausių ir turtingiausių Vengrijos
giminių atstovai. Elizabeth pusbrolis buvo Vengrijos ministras
pirmininkas, kitas giminaitis buvo kardinolas, o mano jau minėtas dėdė
Steponas karaliavo mūsų Žečpospolitoje. Tačiau turtinga ir garsi
Bathory šeima turėjo ir įtartinos reputacijos giminaičių. Vienas iš
Elizabeth dėdžių buvo pagarsėjęs kaip velnio garbintojas, tarp šeimos
narių būta iškrypėlių ir psichinių ligonių.
1575 metų pavasarį, būdama penkiolikos, Elizabeth Bathory ištekėjo už dešimčia metų
vyresnio grafo Ferencz Nadasdy. Vyras prisijungė garsią ir garbingą
žmonos pavardę prie savosios, taigi, Elizabeth išsaugojo savo
mergautinę pavardę, su kuria ir pagarsėjo kaip “kruvinoji grafienė”. Po
vedybų pora persikėlė į Csejthe pilį – tvirtovę ant kalno šalia Csejthe
kaimelio, esančio Vengrijos šiaurės vakaruose. Grafas Ferencz’as
didžiąją laiko dalį praleisdavo toli nuo namų, dažniausiai kovodamas
prieš turkus. Apskritai, “kruvinosios grafienės” vyras garsėjo kaip
narsus ir šaunus karys ir kartais buvo vadinamas “Vengrijos juoduoju
didvyriu”. Kadangi didžioji vyro aistra buvo karas, Elizabeth beveik
visus 25 savo santuokos metus praleido viena, ir suprantama, kad poniai
gyvenimas darėsi vis nuobodesnis ir nuobodesnis. Retkarčiais ji
paskirdavo vieną kitą mirties bausmę, valandų valandas grožėdavosi savo
atvaizdu veidrodyje ir turėjo galybę jaunų meilužių. Kartą netgi pabėgo
su vienu iš jų, tačiau netrukus grįžo, o grafas jai atleido. Elizabeth
taip pat mėgo dažnai svečiuotis pas savo tetą grafienę Klarą Bathory,
kuri net nebandė slėpti savo biseksualumo.
Taip jau nutiko, kad Elizabeth Bathory pradėjo domėtis okultiniais dalykais. Raganavimo meno
ir juodosios magijos ją mokė senmergė, vardu Dorothea Szentes, kartais
dar vadinama Dorka, kuri garsėjo kaip tikra ragana. Vėliau Dorka tapo
Bathory dešiniąja ranka ir nevengė skatinti sadistinių grafienės
polinkių. Padedama Dorkos, Elizabeth pradėjo auklėti savo tarnaites,
kankindama jas požemio kambaryje. Šiose makabriškose bausmėse grafienei
talkindavo jos sena auklė Iloona Joo, tarnas Johannes Ujvary ir
kambarinė Anna Darvula (manoma, kad ji buvo Elizabeth meilužė).
Padedama šios šutvės, Elizabeth Bathory pavertė Csejthe pilį tikru
pragaro prieangiu. Ji visada surasdavo priežastį nubausti ar pakankinti
savo jaunas tarnaites. Ji mėgdavo išrengti auką nuogą ir čaižyti ją
rimbu. Merginai daugiau kliūdavo iš priekio, o ne iš užpakalio ne tik
todėl, kad būtų padaryta didesnė žala, bet ir todėl, kad grafienė
norėjo matyti aukos veidą, iškreiptą siaubo, baisių grimasų ir mirties
agonijos. Elizabeth taip pat mėgo badyti aukų kūnų jautrias vietas,
ypač panages.
1600 m. mirė Ferencz, ir būtent tada prasidėjo
tikrasis Elizabeth Bathory teroras. Pirmiausiai ji atsikratė savo
nekenčiamos anytos. O antras dalykas buvo nauja maudynių rūšis, kokios
iki tol niekas nežinojo. Visai prieš pat vyro mirtį atsitiko kai kas,
kas pakeitė Elizabeth gyvenimą. Jai jau buvo netoli keturiasdešimties,
ir tai atsispindėjo jos išvaizdoje. Elizabeth bandė slėpti raukšles,
gausiai vartodama kosmetiką, tačiau tai negalėjo nuslėpti fakto, kad ji
sensta ir yra beprarandanti savo ankstesnį grožį. Taigi, vieną dieną
atsitiko štai kas.
Jauna kambarinė šukuodama netyčia peštelėjo
Elizabeth Bathory plaukus. Įsiutusi grafienė taip stipriai trenkė
merginai į veidą, kad šiai pasipylė kraujas iš nosies ir aptaškė
grafienės ranką. Kai kraujas palietė jos odą, Elizabeth staiga pajuto,
kaip į ją persismelkia jaunos kambarinės odos gaivumas. Taigi, ji
pasikvietė Johannes Ujvary ir Dorką, liepė išrengti merginą, ir,
laikydami jos rankas virš didelio kubilo, jie perpjovė jos arterijas.
Kai mergina mirė, Elizabeth įlipo į kubilą ir išsimaudė savo kambarinės
kraujyje. Dabar ji buvo įsitikinusi, kad atrado amžinos jaunystės
paslaptį. Ji atrado, kad kraujas yra gyvenimas.
Visus tolesnius dešimt metų Elizabeth Bathory patikėtiniai tiekė jai jaunas gražias
merginas iš aplinkinių kaimų, neva samdydami jas tarnaitėmis į Csejthe
pilį. Pilyje merginos buvo kankinamos ir žudomos, kad grafienė galėtų
nusimaudyti jų kraujyje. Retkarčiais ji netgi išgerdavo jų kraujo, taip
tikėdamasi įgauti savotiško vidinio grožio. Tačiau netrukus Elizabeth
pradėjo suvokti, kad paprastų dailių merginų kraujas neypatingai padeda
jos odai. Prireikė geresnio kraujo. Elizabeth pradėjo rinktis
aukštesnės kilmės merginas. Šios kilmingos merginos buvo naudojamos
lygiai taip pat, kaip ir jų dailios nekilmingos pirmtakės.
Tačiau, pradangindama kilmingas merginas, Elizabeth pasielgė labai
neapdairiai. Žmonės iš aplinkinių kaimų pradėjo kalbėti. Netrukus
gandai apie košmarus Csejthe pilyje pasiekė Vengrijos imperatorių.
Imperatorius įsakė grafui Cuyorgy Thurzo, tikram Elizabeth pusbroliui,
kuris buvo tos provincijos valdytojas, įsiveržti į pilį.
1610 metų gruodžio 30 diena. Būrys kareivių, vadovaujamų tikro Elizabeth
pusbrolio, naktį įsiveržė į Csejthe pilį. Jie buvo pakraupę nuo šiurpių
vaizdų, kuriuos pamatė. Pagrindinėje menėje gulėjo negyva mergina, iš
kurios buvo nuleistas kraujas, o kita mergina, kurios kūnas buvo
perskrostas, dar tebebuvo gyva. Vėliau jie atrado požeminiame kalėjime
laukiančių savo eilės dar keletą merginų, kai kurios jų jau buvo
kankintos. Po pilimi jie rado apie 50 negyvų merginų kūnų.
1611 m. įvyko teismas, kuriame buvo pateikta apie 650 vardų aukų, kurios
buvo surastos grafienės apartamentuose. Tačiau teismas buvo labiau
panašus į šou, tik siekiant sudaryti oficialumo įspūdį. Pilna teismo
stenograma šiuo metu saugoma Vengrijoje. Visi keturi Elizabeth
bendrininkai buvo nuteisti myriop. Tuo tarpu pati Elizabeth nebuvo
patraukta į teismą ir teisiama. Jai tik buvo uždrausta išvykti iš savo
pilies.
Tačiau ir ji sulaukė bausmės už savo nusikaltimus.
Vengrijos imperatorius pareikalavo ją iki gyvos galvos įkalinti jos
pačios pilyje. Į Csejthe pilį buvo atvežti mūrininkai, kad užmūrytų
grafienės miegamojo langus ir duris, jai pačiai esant viduje. Buvo
palikta tik nedidelė anga paduoti maistui. Čia Elizabeth Bathory
privalėjo praleisti likusias savo gyvenimo dienas.
1614 m., praėjus ketveriems metams po užmūrijimo, vienas iš grafienės kalėjimo
prižiūrėtojų atrado jos maistą nepaliestą. Vogčiomis žvilgtelėjęs pro
mažytę angą į Elizabeth celę, jis pamatė ją gulinčią kniūbsčią ant
grindų. “Kruvinoji grafienė” Elizabeth Bathory mirė būdama
penkiasdešimt ketverių.
