Ar ateiviai teršia savo planetas? Tikėkimės, kad taip, nes tai suteiktų vilčių susekti juos Visatoje, rašo newscientist.com. Jei mūsų pačių veikla gali būti orientyras, ateivių galima būtų ieškoti pagal skleidžiamą radijo triukšmą, tačiau tai greičiausiai nebus veiksminga, nes jis trumpalaikis.
Didžiąją XX a. dalį mūsų televizijos antenos spinduliavo didžiulius energijos kiekius į kosmosą, o dabar jos keičiamos palydovais, kurie perduoda informaciją į Žemę, taip pat kanalai transliuojami kabeliu, todėl smalsiems ateiviams, ieškantiems protingos gyvybės požymių Žemėje, greitai gali tekti jos ieškoti kitur.
Šviesos tarša taip pat gali mus išduoti. „Pastebėta iš tarpžvaigždinio atstumo, ji gali parodyti, kad planetoje išplėtota technologija“, – sako Paryžiaus observatorijos astronomų komanda, kuriai vadovauja Jeanas Schneideris. Straipsnyje, kuris bus publikuotas leidinyje „Astrobiology“, astronomai teigia, jog ir mes turėtume ieškoti panašaus spindėjimo kitose planetose.
Tačiau tai nėra taip paprasta. Net jei šviesai gaminti būtų panaudota visa elektros energija mūsų planetoje, sklindanti šviesa vis vien būtų tūkstančius kartų silpnesnė nei Saulės spindulių, kuriuos atspindi žemė, šviesa. J. Schneiderio komandos apskaičiavimu, norint pastebėti net tokius didžiulius kiekius dirbtinės šviesos žvaigždėje, kuri skrieja palyginti netoli mūsų – apytikriai už 15 šviesmečių – reikėtų pasitelkti daugybę teleskopų, kurių bendras veidrodžių plotas – 1,5 kvadratinio kilometro.
Žmonės Žemėje palieka ir kitų pėdsakų, kuriuos galima pamatyti iš kosmoso. Cheminė medžiaga chlorofluorovandenilis (CFC) sugeria tam tikro bangų ilgio infraraudonuosius spindulius, kuriuos galima aptikti atmosferoje, net jei jų koncentracija yra be galo maža. CFC nesusidaro natūraliai, tad pastebėtas planetoje, kuri skrieja aplink kitą žvaigždę, gali tapti įrodymu, jog planetoje egzistuoja technologijos.
Tačiau, Lisos Kaltenegger iš Harvardo universiteto teigimu, norint aptikti chlorofluorovandenilio pėdsakus, reikalingas ypač jautrus teleskopas – jautresnis net už NASA kosminį teleskopą „Terrestrial Planet Finder“ ir Europos kosmoso agentūros teleskopų sistemą „Darvinas“, kurie yra ambicingiausi iš visų iki šiol sukurtų projektų.
L. Kaltenegger teigimu, galbūt tai taps įmanoma „tolimoje ateityje, kai į kosmosą bus paleista infraraudonųjų teleskopų flotilė“.
Ir jeigu ateiviai už mus daug daugiau paženge tai manau, kad jie senai nebeteršia savo planetos... Ne taip kaip mes 
PP)
