Apie tingiąją beždžionę

» 2007 Bir 30, 17:06

Gyveno kartą beždžionė. Laiką ji leido kaip ir visos jos draugės - žaidė, blusinėjosi, grūmėsi dėl vietos bandos hierarchijoje, flirtavo. Tačiau ta beždžionė turėjo vieną ypatybę, kuri ją išskyrė iš kitų beždžionių - ji buvo tingi, ir ne saikingai tingi, kaip ir kiekviena sveika beždžionė, bet labai tingi. Ji nebuvo apsileidusi, neišsiblusinėjusi kailio, perkarusi iš bado - kailis jos žvilgėjo, guolis medyje buvo tvirtas ir gerai įrengtas, maitinosi ji negailėdama laiko ir jėgų - vienu žodžiu, ji mėgo komfortą, bet stengėsi jį turėti kuo mažesnėmis pastangomis.

Vieną kartą, gulėdama po karališkąja kokoso palme ir mąstydama apie sunkų beždžionės gyvenimą, ji išalko, tačiau ne tiek, kad nedelsiant koptų palmėn skinti riešutų, bet pakankamai, kad pajustų pyktį šiam žiauriam pasauliui, kuriame tiek daug vargo ir neteisybės, kuriame net ir palmės neauga pažeme, bet aukštyn, lyg tyčia apsunkindamos sveiką ir reguliarią beždžionių mitybą.

Supykusi, ji čiupo pirmą po ranka pakliuvusį pagalį ir sviedė aukštyn, lyg norėdama pataikyti priešui. Koks buvo jos nustebimas, kai prie jos kojų nukrito gražus kokoso riešutas. Nors ji buvo labai tingi beždžionė, tačiau nekvaila - dar vieną riešutą ji pamėgino numušti specialiai taikydama į palmę, ir tai jai pavyko...

Nuo to laiko tingioji beždžionė į palmę nebelipo, nebent norėdama pažaisti - savo malonumui. Ir iki lagūnos maudytis ji nebeidavo: duodavo darbščioms savo gentainėms riešutų - ir jos už tai ją nunešdavo ir parnešdavo pasisodinusios ant sprando. Jos guolis buvo puikiai įrengtas - ji ėmė samdyti nagingesnes beždžiones tam darbui.

Į beždžioniško gyvenimo pabaigą tingioji beždžionė gyveno be jokių rūpesčių, apsupta samdytų savo gentainių, ir pati nebeužsiėmė net ir riešutais: ji viską taip suorganizavo, jog jai dirbo kitos beždžionės ir dar ją pagarbiai vadino Bosu. Jos tolimi palikuonys, paveldėję vertingąją asmenybės savybę, nulemiančią progresą, vėliau išrado garvežį, telefoną, televizorių, elektrinį dantų šepetėlį ir daug kitų gerų dalykų.

Taip ir išsivystė žmogus, kapitalizmas, rinka, valstybė, Marksas su Snikersu bei ekologijos problemos. Darbščiosios beždžionės ir šiandien dar tebelaipioja į medžius arba stato socializmą...

Pamėginkite atspėti, kokia ta vertingoji asmenybės savybė.