Tėvo dienai

» 2009 Geg 27, 08:48

Pirmasis birželio sekmadienis-tėvo diena.
Ir sveikinimai mūsų brangiesiems tėvukams. :]

Kai mažytė buvau,
Supavai liuliavai..
Kai suaugus tapau-
Patarimu davei.
Prie tavųjų pečių-
Tartum sienos tvirtos,
Prisiglausti galiu
Ir dabar nuolatos..
Akyse tavose,
Visad meilę regiu,
O smagiausia tada-
Kai mes būnam kartu!!

***

Už tavo meilę ir rupestį ačiu, Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes. Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų, Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.

***

(Iš vaiko lūpų) Pasaulis toks didelis, tiek daug kelių.. Juose pasiklysti man būtų baugu, Tačiau su tavim aš keliaučiau visur – Mus žmonės pamatę sakytų: "kur Tas linksmas vaikutis su savo tėčiu, Ar jiedu nebijo piratų piktų?" O aš atsakyčiau: "Tėvelio ranka Bet kokį begėdį sutramdytų. Va! Jisai dar teisingas, švelnus ir dosnus, Štai toks mano tėtis – be galo šaunus!"

***

Ne baltos sruogelės, O pienių pūkai įsivėlę plaukuos Pjaunant pradalgę plačią. Ne raukšlių žymelės, O prakaito upės, Išgraužusios tavo veide naują vagą. Tikrai ne saulėlydis, ne - Ruduo tyliai vaikšto Po tavo dienelių peizažą. Mielasis tėveli, žinok - Kiekvieno paukštelio giesmėj Mūsų šviesūs linkėjimų žodžiai Tau siunčia vaikų dėkingumą ir meilę.

***

Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, koks nuostabus yra Tėtis - geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti. Turėti tėtį kaip Tu - tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti Tėtį kaip tu - viena iš gyvenimo šventybių.

***

Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
Už viską dėkojame mes iš širdies.

***

Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko - gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei-
Kaip dėkoti nežinome Tau.

***

O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

***

Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus.. Tų žmonių, kurie tave brangina - nes brangini ir Tu mus. Tu augini ((dvi)) šakas augančias iš tavo storo kamieno.. Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui.. Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!

***

Norėčiau dovanoti tau saulę, tėti,
Norėčiau dovanoti mėnulį tau, tėti.
Aš tave myliu tėveli,
Ir džiaugiuos, kad tave turiu.

***

Paveikslėlis

» 2009 Geg 27, 11:15

O ačiū.

» 2009 Geg 27, 15:38

Pirmas eilėraštis nerealus. Tiks prie mano išlankstytų gėlių :up:

» 2009 Bir 06, 15:36

Tu visų pirma buvai žmogus
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra - tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.

Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.

Tu sugriaudavai tuščius idealus,
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų.

Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.

Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.

Tu dar mokinai širdies klausyti,
Pameni, kaip kūrėm ateities planus,
Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti,
Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.

Už tavo meilę ir rūpestį ačiū,
Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes.
Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų,
Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.

(abiems tėvams)

Norėčiau sugrąžint dienas man paaukotas
Norėčiau sugrąžint jaunystę, ateities planus
Jei galėčiau , atiduočiau svajones sparnuotas,
Bet Dievas mato, aš to negaliu

Iš jūsų laiko pastačiau sau būstą,
O iš jaunystės jūsų pasisiūdinau rūbus.
Jūsų svajonės man nuo šiol paklūsta,
Jei tai grąžinčiau, tapčiau beturčiu.

Aš lygiai taip, kaip jūs mane išmokėt,
Tą patį atiduosiu, tik saviems vaikams.
Mielieji, ačiū, kad klaidas parodėt,
Kaip nuostabu mylėt ir būti mylimam.

Tu - mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu - mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu - mano paukščio snapas,

Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu - mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu - mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.

Tu - mano vilko iltys, letena - mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.

Tu - vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš - kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.

Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis ir mama.

Cia kazka radau

» 2009 Bir 06, 17:22

Tavo rankos jau pavargo, O gilios akys surimtejo, Su manim turėjai vargo, Padėkoti aš norėjau.

O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

Kitiems galbūt esi žmogus eilinis, Bet man, tėveli, tu vienintelis esi, Nes tavo stiprios rankos kėlė iš klampynės, Kai niekas netikėjo - tu tikėjai manimi. Žinok, brangusis, tu mano širdy Kiekvieną dieną kaip stiprybė gyveni.

Aš kukliai taip šįkart. :mrgreen:

» 2009 Bir 07, 19:10

Žali beržynai, mano Tėve, Tau siūbuoja -
Pati birželio žaliojo pradžia…
Saulėlydžiuos Tau gros dangaus natom obojus,
Užbūręs vien širdies giesme graudžia.
Apkabinu Tave, gerasis mano Tėve,
Dėkoju už gyvenimą aš Tau.
Nebūtų niekas taip šiltai mylėjęs
Ir nežadėtų niekas manęs laukt.
Su Tėvo diena, mylimas, brangusis.
Džiaugiuos, kad esu širdies Tavosios pusė.

» 2009 Rgp 23, 19:57

............................................................................................................................
Tu - vienas kelio kraštas, kitas- mama. Aš - kūrinys iš jausmo nulipdytas, Nežinomų pasauliui skulptorių ranka, Esu be galo laikina.

............................................................................................................................
Tu - mano vilko iltys, letena - mama. Tu- mano kelio kraštas, Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.

............................................................................................................................
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde. Tu - mano paukščio snapas, o giesmė- mama. Tu - mano vilko iltys, Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.

............................................................................................................................
Tu - mano medžio šaknys, Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle. Tu - mano medžio šaknys, o mama- sula. Tu - mano paukščio snapas,

............................................................................................................................
Aš lygiai taip, kaip jūs mane išmokėt, Tą patį atiduosiu, tik saviems vaikams. Mielieji, ačiū, kad klaidas parodėt, Kaip nuostabu mylėt ir būti mylimam.

............................................................................................................................
Iš jūsų laiko pastačiau sau būstą, O iš jaunystės jūsų pasisiūdinau rūbus. Jūsų svajonės man nuo šiol paklūsta, Jei tai grąžinčiau, tapčiau beturčiu.

............................................................................................................................
Norėčiau sugrąžint dienas man paaukotas Norėčiau sugrąžint jaunystę, ateities planus Jei galėčiau , atiduočiau svajones sparnuotas, Bet Dievas mato, aš to negaliu

............................................................................................................................
Už tavo meilę ir rūpestį ačiū, Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes. Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų, Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.

............................................................................................................................
Tu dar mokinai širdies klausyti, Pameni, kaip kūrėm ateities planus, Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti, Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.

............................................................................................................................
Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą, Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu. Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.

............................................................................................................................
Kai sunku, prisimenu vaikystę, Užsimerkiu ir matau gimtus namus: Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė Jums rengiu juokingus spektaklius.

............................................................................................................................
Tu sugriaudavai tuščius idealus, Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu Tu visų pirma buvai žmogus, Besimokantis iš daromų klaidų.

............................................................................................................................
Nevisad suprasdavau tave Ir pritardavau ne visada aš tau, Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga, Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.

............................................................................................................................
Nevisad suprasdavau tave Ir pritardavau ne visada aš tau, Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga, Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau

............................................................................................................................
Mylim tave ne už tai, kas esi, bet už tai, kad esi šalia mūsų. Mylim tave ne už tai, kokiu apsimeti, bet už tai, kokiu laikai mus. Tu išmokei mus gerumo daugiau negu religija ir atnešei mums laimės daugiau negu lemtis. Padarei tai net neprisilietęs, be žodžio, be ženklo. Tu padarei tai tiesiog būdamas savimi. Turbūt tai ir reiškia būti vyru, tėčiu, draugu... Su Tėvo diena !

............................................................................................................................
Aš nesustosiu, nors kelias kiltų Kalno šlaitu stačiu, Kol tėvo ranką, gerą ir šiltą, Dar ant peties jaučiu. Gera pajusti tvirtą jo delną, Skruostu priglust prie peties,- Visas jo kelias buvo prieš kalną, Bet jis mane dar lydės. Didelėj rankoj spaudė rankelę, Vedė prieš kalną kartu, Jis mane mokė eit sunkų kelią, - Laimę tik taip suprantu...

............................................................................................................................
Tu visų pirma buvai žmogus Besimokantis iš daromų klaidų, Visų antra - tėvas nuostabus, Besirūpinantis saugumu vaikų. Nevisad suprasdavau tave Ir pritardavau ne visada aš tau, Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga, Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau. Tu sugriaudavai tuščius idealus, Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu. Tu visų pirma buvai žmogus, Besimokantis iš daromų klaidų.

............................................................................................................................
Kai sunku, prisimenu vaikystę, Užsimerkiu ir matau gimtus namus: Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė Jums rengiu juokingus spektaklius. Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą, Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu. Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu. Tu dar mokinai širdies klausyti, Pameni, kaip kūrėm ateities planus, Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti, Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.

............................................................................................................................
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę Tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

............................................................................................................................
Užtrauk, tėveli, linksmą dainą, Tą, kur dainuodavai po darbo vakarais. Aš noriu įsiminti tavo veidą, Prisėst ant kelių lyg vaikystėje kadais. Bet mano vietoj anūkėliai sėdi, Ir gera juos matyt tavam glėby. Linguoja senas klevas palei svirtį Ir pinasi šiltų jausmų gija širdy.

............................................................................................................................
Idealo tavy neieškojau, Dėkui tau vien už tai, kad buvai, Kad išmokei "stovėti ant kojų" Ir visad pirmas ranką tiesei... Kad tavieji namai tapo mano Nuostabiausiu vaikystės lopšiu, Kad parodei man pavyzdžiu savo, Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.

............................................................................................................................
Senelis eina pamažu. Senelis kalba - man gražu. Kalba kalbelė prakilni. Žodelių muzika švelni. Nešauks, nerėks balsu žvarbiu. Senelį myliu ir gerbiu. (Martynas Vainilaitis)

............................................................................................................................
Tetuk, Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim, Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių, Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum, Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų!

............................................................................................................................
Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.

............................................................................................................................
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

............................................................................................................................
Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų, Už polėkį, laimingasias dienas, Už meilę, kurią gavome iš Jūsų, Už viską dėkojame mes iš širdies.

............................................................................................................................
Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų - upė be vandens, Tad būkit laimingi, dar pašventins Dirvos gyvą kvapą savo delnuose. Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno. Būkit laimingi, belaukdami Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių, Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų Tad ir dabar prisisėmę ištvermės Būkit laimingi į kelią išleisdami Ir savo vyriausius vaikus.

» 2009 Spa 10, 21:06

» 2010 Sau 21, 19:49

Plaukuose jau sužvilgo sidabras, Bet tai nieko - gražesnis tapai. Tavo meilės šypsnių paliesti Dideli juk užaugom vaikai. Aš už daug ką turiu tau dėkoti: Ir už meilę, kurią man davei, Ir už tai, kad išmokei šypsotis, Ir už tai, kad beslystant laikei.

*******************************

Iš Jūsų išmokome kantrybės. Iš Jūsų išmokome tiesos. Ąžuolo ir geležies stiprybės, Meilės darbui, duonai pagarbos.

***************************

Tavo rankos jau pavargo, O gilios akys surimtejo, Su manim turėjai vargo, Padėkoti aš norėjau.

********************************

Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų, Už polėkį, laimingasias dienas, Už meilę, kurią gavome iš Jūsų, Už viską dėkojame mes iš širdies.

********************************

Tėvų namai - brangiausias lizdas, Švenčiausia Žemėje vieta. Tegul likimo nuožmūs vėjai Čia neužklysta niekada. Tegul tėveliams mylimiesiems Bus šilta ir jauku namuos, Tegul dar šimtą laimės metų Raiba gegulė iškukuos.

****************************

O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

Tėveli, tegul tava širdis ilgai liepsnoja, Lai tvirtas žingsnis nesustoja, Lai darbščios rankos gėrį sėja - Gyvenimą tik įpusėjai !

***********************************

Tėvo dienos kerintį rytą Puošim gražiausiais lelijų žiedais, Žodžiais, anksčiau niekada nesakytais, Ir širdžių šiluma, lyg rubinais brangiais.
********************

*****************************************

Lašas prakaito ant smilkinių Ir giedra akių šviesa. Išskaptuotos laiko skaptuku, Šypsosi raukšlelės kaktoje. Tyliai vaikštai sodo takeliu. Ar tai apie mus, tėveli, vis mąstai? Kad ir kaip pavargę nuo darbų Skuba į gimtus namus sugrįžt vaikai Atsigerti šulinio vandens, Atsisėst po klevu šakotu, Prisiglausti, tėve, prie tavęs. Kad stiprios sveikatos tau Dievulis duotų.
***************
*****************************

Ne baltos sruogelės, O pienių pūkai įsivėlę plaukuos Pjaunant pradalgę plačią. Ne raukšlių žymelės, O prakaito upės, Išgraužusios tavo veide naują vagą. Tikrai ne saulėlydis, ne - Ruduo tyliai vaikšto Po tavo dienelių peizažą. Mielasis tėveli, žinok - Kiekvieno paukštelio giesmėj Mūsų šviesūs linkėjimų žodžiai Tau siunčia vaikų dėkingumą ir meilę.
***************

************************
Taip gera pabūti tėvelio draugijoj, Kalbėt apie sodžių, klausytis dainų, Žiūrėti į giedrą ir linksmą jo veidą. Paglostyti tvirtas raukšlėtas rankas, Žinoti, kad šito pasaulio draugijoj Mane saugo mylinčio tėvo malda.
********************

Idealo tavy neieškojau, Dėkui tau vien už tai, kad buvai, Kad išmokei "stovėti ant kojų" Ir visad pirmas ranką tiesei... Kad tavieji namai tapo mano Nuostabiausiu vaikystės lopšiu, Kad parodei man pavyzdžiu savo, Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.
***************************

Kitiems galbūt esi žmogus eilinis, Bet man, tėveli, tu vienintelis esi, Nes tavo stiprios rankos kėlė iš klampynės, Kai niekas netikėjo - tu tikėjai manimi. Žinok, brangusis, tu mano širdy Kiekvieną dieną kaip stiprybė gyveni.

Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.

********************
Už tavo meilę ir rupestį ačiu, Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes. Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų, Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.

**********************************

Užtrauk, tėveli, linksmą dainą, Tą, kur dainuodavai po darbo vakarais. Aš noriu įsiminti tavo veidą, Prisėst ant kelių lyg vaikystėje kadais. Bet mano vietoj anūkėliai sėdi, Ir gera juos matyt tavam glėby. Linguoja senas klevas palei svirtį Ir pinasi šiltų jausmų gija širdy.
*********************************

Pailsėk minutėlę, prisėski, tėveli, Motinėlė jau laukia sugrįžtant pietų. Pasiilgom tavęs ir suskridome vėlei Pasidžiaugti tavim ir namų jaukumu. Puošia rasos akis, tu suki jas į šoną, O kukli šypsena šildo mūsų jausmus. Ir taip miela matyt tave raikantį duoną, Kad tik būtų sveikatos, o džiaugsmo netrūks.
*************************

(Iš vaiko lūpų) Pasaulis toks didelis, tiek daug kelių... Juose pasiklysti man būtų baugu, Tačiau su tavim aš keliaučiau visur – Mus žmonės pamatę sakytų: „Iš kur Tas linksmas vaikutis su savo tėčiu, Ar jiedu nebijo piratų piktų?“ O aš atsakyčiau: „Tėvelio ranka Bet kokį begėdį sutramdytų. Va! Jisai dar teisingas, švelnus ir dosnus, Štai toks mano tėtis – be galo šaunus!“

****************

Tėveli, tu atnešei saulę su motinėle delnuos... atnešei su džiaugsmu, viltimi ir meile. Tu pats geriausias tėvelis pasaulyje ! Tėveli - su galinga, nerealiai linksma švente !!!

******************************

Priimk, įvertink tai, kas buvo duota, Nekaltink savęs, žmonių, lemties, Tikėk - dar šimto vasarų žieduotų Dosnus likimas tau nepagailės. Su tėvo diena !

Neslėpsiu, tėti, kartais trūko tavo juoko, Gal tai todėl, kad sunkų kryžių tau likimas skyrė nešt. Myliu tave, kaip nemylėsiu nieko kito, Tavosios sielos grožis mane įkvėpia gyvent.
***********************

Tavęs man šiandien šitaip trūksta, Taip stinga tėviškosios artumos, Taip žemiškai man šiandien reikia Tavų akių paguodžiančios šviesos...
**************************

Mintie, pilna linkėjimų šviesos, Skrisk pūko lengvumu pas širdžiai mielą... Nutūpus ant ramios jausmų bangos Jam išdainuoki tai, ką kalba mano siela... Su tėvo diena !
*************************

Mielas Tėveli, Tavo stiprybė nugali viską, Tavo meilė sušildo jausmus.. Tų žmonių kurie tave brangina - Nes brangini ir tu mus. Tu augini dvi šakas Augančias iš tavo storo kamieno Jau greit reikės paleist rankas O mes dėkosim savo tėčiui... Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!