Hičo istorijos

Tiesiog Hičas

Šauniai pradėjau dieną, supratau, kai vakarui atėjus, sėdėjau ant palangės ir it varlė liežuviu gaudžiau aplinkui skraidančias muses. Neįgudusi eilinio žmogaus akis nuspręstų, jog bandau vakarieniauti. Iš dalies ta akis būtų teisi. Velniop ją. Tačiau muses gaudžiau ne vien alkio paskatintas: norėjau ištirti jų protus. Kodėl? Šios istorijos ištakų reiktų ieškoti vakarykščiame įvykyje.
Vakarykštis įvykis.
- Hičai, na būk geras, nustok. – barė mane draugas.
Na gerai, juokauju, iš tikrųjų draugų neturiu, tad barė kaimynas.
- Atleisk man, bet nenustosiu. – mandagiai atsakiau jam.
Neužilgo nuo mandagumų perėjome prie kumščių. Nors kai kam bus ir netikėta, bet deja po kelių jo smūgių, gulėjau ant žemės kraujo klane.
- O dėl ko mes mušėmės? – panorau sužinoti, kai jutau, jog tuoj nualpsiu.
- Em, na nežinau. Maniau, jog tu žinai. – atsakė ir pradėjo krapštytis galvą.
Netrukus pasipylusi pleiskanų kruša tarsi antklode užklojo visą mano kūną ir susigėrė į kraują.
- Žinai, o tu ne ką protingesnis už musę. – pyktelėjęs atsakiau jam ir nualpau.
Šiandien, atsibudęs prie palangės, kur ir įsiplieskė incidentas, nusprendžiau išsiaiškinti kiek mano žodžiuose buvo tiesos. Tad nieko nelaukęs, pakilau nuo grindų ir prisėdau ant pilkšvos palangės. Noras įminti musiaprotišką mįslę buvo toks stiprus, jog net pamiršau savo aukščio baimę ir ant palangės jaučiausi pakankamai jaukiai. Kadangi mokykloje nebuvau mokytas kaip praktikoje pritaikomi laikrodžio duomenys, negalėjau pasakyti, kiek laiko truko mano mokslinis eksperimentas. Tačiau konstatuoti faktą, jog esu durniausias egzistuojantis padaras visatoje, galėjau drąsiai: nepagavau nei vienos musės, o kaip sužinoti ar jos protingesnės už žmogų nežinojau.
Kuo toliau nesisekė, tuo labiau nervinausi ir jau buvau bepuoląs į depresiją. Tačiau...
- Ką čia darai? – pasigirdo iš šalia manęs stovinčios panelės.
Atsisukau ir pažvelgiau jai į akis. Jos buvo gražios. Nuo jos kvepėjo skaniai. Ji atrodė stilingai.
- O ką? – piktai dėbtelėjau nenorėdamas parodyti, jog pasimečiau.
- Stoviu čia jau kelias valandas, stebiu tave ir nuolat mąstau, kodėl neatkreipi dėmesio į mane. Aš tau ir šypsojaus, ir papus rodžiau, ir masturbavausi tavo pašonėj, o tu kaip savo, taip... – mergina pradėjo verkti.
- Neverk, aš tik su musėm žaidžiu. – bandžiau ją guosti neišduodamas visų mokslinio tyrimo detalių.
- Tave musės traukia labiau negu aš? Musiapisys neraliuotas! – suinkštė ji ir pradėjo ilgais nagais draskyti mano snukį.
- O tipo tu norėtum su manim pasi pasi? – kalbėjau iš netikėtumo negalėdamas ištarti paskutinio žodžio.
- Taip, o kodėl gi ne? Juk aš blondinė! – atsakė ji ir nusiėmusi brunetės peruką atkišo pliką galvą ant kurios buvo ištatuiruotas žodis "blondinė".
- Aaaa.. – susipratau, kai po penkiolikos minučių skiemenuodamas perskaičiau. – Bet juk aš Hičas. – atsakiau ir šyptelėjau.
Merginos akių obuoliai akimirksniu paraudonavo, plaukai atsistojo piestu, o visa galva ėmė suktis aplink savo ašį. Iš žavios koketės ji virto animacinio filmuko personažu. Tačiau neilgam. Po trumpo išsip*sinėjimo ir savo magiškųjų galių aprodymo ji nė neatsisveikinusi nuo manęs pabėgo.
Ech, dar karta įsitikinau, jog visos panos kalės. Jos nori tik vieno. Gerai nors tiek, kad mano erudicija ir pamaldumas jas visas atbaido. O tokie kaip mano kaimynas, kurie man baisiai tų būdo bruožų pavydi, sako, jog nė viena pana gyvenime į mane nepažiūrėtų dėl to, jog esu liurbis, mėmė, smirdžius, gnomas, kelmas ir panašiai. Tačiau dabar galiu drąsiai pareikšti, jog nors apie muses nesužinojau nieko, tačiau savo kaimyno žodžius panų atžvilgiu galiu paneigti: jos į mane nežiūri ne dėl to, jog esu vaikščiojanti pasaulio pabaiga su intelektualinių duobių nusėtu veidu, o dėl to, jog esu tiesiog Hičas.

***

Pirmas kartas

-Hičai, ateik į virtuvę. Mus aplankė teta.- tarė plikai nusiskutusi motina. Tą išgirdęs iššokau pro langą. Krisdamas prisidegiau cigaretę. Parūkęs ir šiek tiek numigęs pagaliau pamačiau, kad artėju prie žemės.Pasiekęs ją pradėjau valytis kraują nuo viso kūno. Kitą kartą pasiimsiu parašiutą, pagalvojau. Pastebėjęs, tetą iššokusią iš balkono ir skrendančią mano link pradėjau bėgti. Nuvargęs sustojau ir vėl prisidegiau cigaretę. Prie manęs priėjęs Hitleris paklausė, ar nemačiau kokio žydo. Daviau brolio koordinates. Padėkojęs fiureris įteikė man 100 litų. Galvodamas ką su jais daryti pamačiau merginą su trumpu sijonuku ir kažkokiais marškinėliais, suplyšusiais šiek tiek virš krūtinės. Turiu kuo apsirengti, pavalgyti, o ši nelaimėlė žiemą taip vaikšto, pagalvojau. Nusprendęs, kad ne piniguose laimė, įteikiau kupiūrą merginai. Meiliai nusišypsojusi ir paėmusi už rankos ji nutempė manę už kampo.Nesupratęs ko ji dar nori pasipiktinau. Bučiuodama mergina bandė manę apieškoti.Ji juk nori pasinaudoti mano gerumu ir išpešti dar daugiau pinigų! Pasipiktinęs pastūmiau merginą. Atsitrenkusi į sieną ji nukrito.
-Patinka šiurkščiai...?- klausia ji bandydama atsistoti. Jo, pasielgiau per žiauriai, pagalvojau. Nieko neatsakęs padėjau jai atsistoti. Vos pakilusi į orą mergina smogė man iš alkūnės per veidą, bei nusiėmusi sijoną užmėtė jį ant pamuštos nosies.Pamanęs, kad merginos smūgis mane apakino išsigandau. Staiga pajutau, kad kažkas numovęs kelnes atsisėda ant mano 4cm pasididžiavimo ir pradeda ant jo šokinėti. Rėkiau, kad skauda, bet ji manęs neklausė ir dar labiau ėmė šokinėti. Tai buvo pirmas kartas kai buvau sumuštas merginos.

***

Mano augintiniai

Kai mama man nupirko voveraitę, tapau labai atsakingu vyru. Ryte ją nuprausdavau, o vakare dainuodavau lopšines prieš miegą. Tačiau po kelių dienų voveraitę papjoviau, nes labai išalkau. O tokia miela buvo, pamenu, mylėjau ją taip smarkiai, jog galėdavau gyvybę paaukoti.
Vėliau mama nupirko man šunį. Gražus toks visai, tik šiek tiek susenęs ir pasiutligę sirgo. Dieną žaisdavau su juo, naktį jis žaisdavo su manimi – tai buvo geriausias mano draugas. Bet po savaitės papjoviau ir jį. Tačiau ne dėl to, kad buvau alkanas, o dėl to, kad alkanas nebuvau.
Po to mama nupirko man ožką. Buvo ji už šunį gražesnė, o ir pasiutligę nesirgo. Dieną gėriau jos pieną, naktį ji gėrė manąjį. Ožkelė buvo man tokia brangi, jog nusprendžiau jos niekada nepapjauti. Bet po mėnesio papjoviau. Tačiau ne dėl to, kad alkanas nebuvau, o dėl to, kad alkana buvo ji ir pieno neduodavo.
Tada nupirko man mama tarantulą. Nebuvo jis labai gražus, bet buvo negražus ir nuodingas. Iš pat pradžių maniau, jog nesutarsim, bet klydau: dieną jį šėriau šiknaskylės kirminais, o naktį jis apkandžiojo mano tėvą. Dėl to, iš visų turėtų gyvūnų, labiausiai jį ir mylėjau. Na bet tarantulą taipogi papjoviau. Tačiau ne dėl to, kad iš visų turėtų gyvūnų jį labiausiai mylėjau, o dėl to, kad tėvas jau buvo miręs.
O vėliau mama man nieko nepirko. Tačiau ne dėl to, kad visus savo augintinius anksčiau ar vėliau papjaudavau, o dėl to, kad po tėvo mirties neturėjo pinigų ir pradėjo parsidavinėti pati.

***

Policininkas ir gauja čigonų

Nuėjau aš kartą į piceriją pavalgyti. Apsivalgiau ir pabėgau neužsimokėjęs. Bėgau bėgau, bet po minutės padusau ir sustojau pailsėti.
- Kaip tau negėda, vagie! – sušuko policijos pareigūnas sugriebęs mane už rankų. Parodžiau jam baltą bilietą. Jis šyptelėjo ir liepė įsižiūrėti į jo mėlynę ir du guzus ant galvos.
- Kas jums taip padarė, ponas pareigūne? - susigraudinęs paklausiau aš
- Ai, vakar Naujininkuose patruliavau. – atsakė jis.
- Vargšelis... – gailiai pasakiau.
Apkabinau jį ir pradėjau bučiuoti pleiskanuotą galvą su dviem guzais. Tada apsiverkė ir jis. Verkėme iki pat tol, kol nusileido saulė ir prie mūsų nepriėjo gauja čigonų.
- Mūsary! – pradėjo rėkti jie.
Parodžiau jiems baltą bilietą, mano žaliasis draugužis savo mėlynę ir du guzus ant galvos. Gauja čigonų pradėjo raitytis ant žemės iš juoko. Kai po kelių valandų susiėmė ir baigė juoktis, kiekvienas iš gaujos narių nusirengė ir aprodė visą kūną, kuris buvo apbadytas. Jei gerai supratau, kai saulė dar nenusileidžia jie grybauja ir per vieną iš tokių grybavimų juos užpuolė gauja ežių ir per razborus jie nukentėjo. Pagailo mums su policininku čigonų gaujos, mes susigraudinome ir pradėjom glostyti gaujos lyderių rankas ir bučiuoti jiems ... Čigonu gauja apsiverkė. Taip ir tapau įtakingiausiu paaugliu Vilniuje, kuris pažįstą ne tik policininkus, bet ir nusikalstamojo pasaulio atstovus.

***

Tėvai tyrė ar aš narkomanas

Nuėjome į ligoninę ir įėjome į reikiamą kabinetą be eilės. Nebylys tėvas trumpai nupasakojo situaciją raukšlėtai senei baltu chalatu. Tada ji ištraukė plastikinį puodelį ir padavusi man liepė į jį pasisioti.
- Vaikeli, pasisiok į šį puodelį. – tarė ji ir veido išraiška stengėsi kuo aiškiausiai parodyti, jog manęs gailisi. Mažai betrūko, kad nepasiūlyčiau primyžti jai į burną.
Norėjau nueiti į tualetą ar kur nors nuošaliau, tačiau ji, saugumo sumetimais, liepė viską atlikti tame pačiame kabinete prie tėvų ir jos akių. Pasak jos, taip daryti būtina, visi taip daro ir čia nėra nieko gėdingo. Ji nežinojo, jog neturiu draugų, tad norėjo būti tikra, kad kišenėje nesinešioju kokio indelio, kuriame būtų "sveiko" draugo šlapimo dozė. Apsišik sau galvą, raukšliasnuke. Didesnio išsityčiojimo iš žmogaus kaip šis, kurį patyriau, tikriausiai nesugalvočiau. Bet neturėjau nei jėgų, nei noro ginčytis, dėl to priėjęs prie kampo ir nusisukęs nuo žiūrovų atlikau priverstinį gamtinį reikalą.
- Gal privaryti dar vieną stiklinę? – pamenu kaip paklausiau neapsikentęs, kai laikiau puspilne stikline savo šlapimo.
Senė patikino, kad užteks ir to, kurį laikiau rankose. Padaviau jai stiklinę. Ji nužiūrėjo mano šiltą šlapimą lyg bandydama suprasti ar jis geriamas. Tada iš viršutinio stalčiaus paėmė kažkokią lazdelę ir įkišo į jį.
- Jeigu rezultatai neparodys, jog esu narkomanas, tai gal bent išsiaiškinsim, kad esu nėščias. – pasakiau piktai nusikvatojęs sužvėrėjusiems augintojams.
- Per paskutines penkias dienas jis nevartojo jokių psichotropinių medžiagų. Dėl to labai maža tikimybė, jog jis tą daro. – diagnozavo gydytoja ištraukusį lazdelę.
Tėvai siaubingai apsidžiaugė. Mama norėjo pribėgti prie manęs ir apkabinti. Valio, gėris nugalėjo. Mūsų sūnus yra normalus, dabar galėsiu atsisakyti minties, jog teks jo atsižadėti ir įsivaikinti vargšą mulatuką, gyvenantį Afrikos džiunglėse. Beliko tik padalinti šlapimą į keturias lygias dalis ir pakelti tostą.